„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas – 55,9 metų. Vis dėlto, anot LRT.lt kalbintų pašnekovių, pati pensijų sistema nestabili, per daug dažnai politikų kaitaliojama, todėl daugumai senjorų sudėtinga užsitikrinti orų pragyvenimo lygį.
Gauna ir 250 eurų pensijas
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą – 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau. Vis dėlto kai kurie į LRT RADIJĄ skambinę senjorai skundėsi, jog, net ir turėdami reikalingą stažą, apie tokio dydžio pensiją gali tik pasvajoti.
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją. Jis kėlė klausimą, kokia dalis senjorų apskritai gauna mažesnes nei vidutines pensijas.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, šiuo metu siekia 644 eurus, o be būtinojo stažo – 605 eurus.
„Sodros“ duomenimis, 596–636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636–700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. garbaus amžiaus gyventojų (11,12 proc.).
Vis dėlto, kaip galima matyti iš „Sodros“ duomenų, apie pusę šalies senjorų gauna mažesnes nei vidutinė pensijas.
Vos 250–270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270–290 eurų – 404 senjorai, 290–320 eurų – 4,6 tūkst. pensininkų, 320–350 eurų – per 16 tūkst. žmonių, 350–380 eurų – kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380–410 eurų – 33,3 tūkst. asmenų, 410–450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450–500 eurų – beveik 60 tūkst. pensininkų, 550–596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst. asmenų.
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras stažas – 55,9 metų.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1–5 metams – taip jie pasididino senatvės pensiją 8–40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, – LRT.lt nurodė M. Kozič.
Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja. Įstaigai teikiama informacija pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – žmogui priskiriamas vienas kodas, kai jis įsidarbina konkrečioje įmonėje ar organizacijoje, ir tas kodas lieka toks pat visą laiką, kol žmogus dirba toje įmonėje.
„Paprastai tariant, jei žmogus pradėjo nuo valytojo, o per 20 metų tapo direktoriumi, vis tiek tos įmonės teikiamoje informacijoje jis dokumentuose funkcionuos su valytojo kodu. Kita vertus, sudėtinga nuspręsti, kurie būtent metai buvo lemtingi žmogaus karjeroje ir tiesiogiai juos sieti su pensijos dydžiu.
Galbūt žmogus visą gyvenimą dirbo vadovaujamose pareigose, o kelerius metus iki pensijos praleido būdamas sodo bendrijos pirmininkas. Tad šiuo metu neturime įrankių analizuoti pensijų dydžius pagal buvusias profesijas, vertiname bendrai – pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo metais ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio“, – komentuoja M. Kozič.
J. Rudė: mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. augimą, matomą darbo užmokesčio pajamose.
Vis dėlto Jana Rudė, „Euromonitor International“ vartotojų tyrimų grupės vadovė, pabrėžia, kad santykinis augimas skiriasi nuo absoliutaus augimo – svarbu, nuo kokios bazės pajamos auga.
„Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės. Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – pažymi ekspertė.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc., t. y. panašus skaičius.
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, – akcentuoja J. Rudė.
Mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį
J. Rudė
Anot „Euromonitor International“, 2023 metais senjorų išlaidos būtinosioms reikmėms sudarė 45,8 proc. viso jų biudžeto, palyginti su 36 proc. visos Lietuvos gyventojų vidurkiu.
I. Genytė-Pikčienė: pensijų sistema nestabili, dažnai kaitaliojama
Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma – opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, nepriklausomos Lietuvos istorija pernelyg trumpa pensijų sistemai subręsti, pati pensijų sistema nestabili, per daug dažnai politikų kaitaliojama ir šiandien gerokai nutolusi nuo pirminio Lietuvos daugiapakopės pensijų sistemos varianto.
Ji kol kas neatitinka daugelio pažangios pensijų sistemos principų: nėra stabili, pajamų pakeitimo norma per žema, sistema nepakankamai diversifikuota, netvari ilguoju laikotarpiu, turint galvoje visuomenės senėjimo ir demografinių išbandymų perspektyvą“, – LRT.lt komentuoja ekonomistė.
Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų – struktūrinės. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa – „Sodros“ pensija. Vakarų šalyse šios pamatinės pensijų sistemos pakopos vaidmuo yra tik dalinis – tai pensijos bazė, kuri užtikrintų būtinas pajamas ir finansinį saugumą senatvėje.
„Aukštesnes senatvės pensijos pajamas, kurios atliktų orios senatvės pensijos funkciją, gyventojai užsitikrina visą gyvenimą kaupdami senatvei aukštesnėse pensijų sistemos pakopose“, – komentuoja ekonomistė.
Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė. Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, – trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. siekė 6,2 proc.
„Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą, anot jos, lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Iš tiesų džiugu, kad visuomenei bręstant ir didėjant tiek darbuotojų, tiek darbdavių sąmoningumui, šios problemos sparčiai nyksta.“
Politikams siekiant skubiai spręsti pensijų, skurdo senatvėje problemas, pasak ekonomistės, didinamas „Sodros“ pensijos perskirstymo laipsnis – pensijos suvienodėja, niveliuojasi ir mažai priklauso nuo to, kiek aktyviai iki pensijos dirbantysis dalyvavo sistemoje tiek pagal stažą, tiek pagal įmokų dydį.
„Nenuostabu, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos socialinio draudimo sistemos tyrimą, pastebėjo, kad pensijų sistema labiau naudinga tiems, kurie iki pensijos gauna mažesnes pajamas, nei tiems, kurie uždirba daugiau.
Vis dėlto, pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją įsitraukti į sistemą didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, nes dažni pokyčiai mažina pasitikėjimą sistema, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos visuomenei ir sistemos dalyviams pagrįstumas“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas. Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema, I. Genytės-Pikčienės manymu, turėtų būti sprendžiama socialinės paramos priemonėmis, o ne per pensijų sistemą.
„Vakarų šalyse, kurios pasižymi pažangiomis daugiapakopėmis pensijų sistemomis, aukštą pajamų pakeitimo normą bei pensijų diferenciaciją pagal buvusias pajamas padeda pasiekti kaupiamosios pakopos.
Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius. Pirmoji einamųjų mokėjimų principu veikianti pakopa priklauso nuo šalies ekonomikos sveikatos ir demografinių tendencijų, II ir III pakopos – nuo pasaulinės finansų rinkų raidos, diversifikuotos finansinių priemonių įvairovės geografiniu ir sektoriniu pjūviais“, – dėsto ekspertė.
