56 proc. gyventojų sutinka, kad įperkamo būsto Lietuvoje trūksta, o net 71 proc. respondentų pasigenda efektyvesnių valstybės sprendimų, kad situacija keistųsi, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu atlikta apklausa.
Pirmadienį vykstančiame Lietuvos būsto forume pirmą kartą pristatyta išsami studija apie Lietuvos būsto įperkamumą, prieinamumą ir kokia iš tiesų yra šalies būsto politikos kryptis.
„Būsto politika Lietuvoje nesulaukia pakankamai dėmesio“, – susirinkusiesiems sakė LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Jis priminė, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šalies Vyriausybei anksčiau yra rekomendavusi būsto prieinamumo klausimus spręsti strateginiu lygmeniu ir sutelktai formuoti į pasiūlą nukreiptą politiką.
Pasigenda įperkamo būsto
2024 metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, daugiau nei pusė visų apklaustųjų mano, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc. gyventojų galvoja, jog įperkamų būstų pakanka, o ketvirtadalis gyventojų neturi nuomonės dėl prieinamo būsto pasiūlos daugiau nei pusę (56 proc.) Lietuvos gyventojų būstas – neprieinamas ir neįperkamas, du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybės vykdoma būsto politika nėra efektyvi ir tikslinga. Tyrimo metu buvo apklausta 1 019 šalies gyventojų.
Būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams didesnį susirūpinimą kelia karo grėsmė bei pragyvenimo išlaidos, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.
„Jei žmogus neranda įperkamo būsto, jis gali išvykti iš to miesto ar net šalies“, – komentavo M. Statulevičius.
Net du trečdaliai apklaustų nuomininkų šiuo metu nuomojasi būstą, nes neturi kitos galimybės. 16 proc. respondentų gyvena su kitais asmenimis tam, kad galėtų susimokėti už nuomą. Tokia pat dalis nuomininkų renkasi būsto nuomą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą.
Vertinant verslo ir privačių subjektų nuomojamų objektų patrauklumą nustatyta, jog 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų tvirtina, kad nuomos pasiūlos šaltinis jiems neturi didelės reikšmės.
„Anksčiau buvo tik privatūs asmenys, bet dabar jau yra ir „co-living“ (angl. bendro gyvenimo) ar „rent to buy“ (angl. išperkamosios nuomos) galimybės“, – pastebėjo M. Statulevičius.
85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, EBPO duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių. Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.
Sunku sutaupyti pradiniam įnašui
Daugiau nei pusė apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti nuosavą būstą. Apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, dvejų metų laikotarpiu įsigyti nuosavo būsto nesirengia.
Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų, vertinant tiek pagal miestą, lytį ar amžių, vienareikšmiškai pritaria, kad Vyriausybės vykdoma būsto politika yra netikslinga ir neužtikrina gyventojams prieinamo būsto pasiūlos.
Iš 70 apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, 48 per artimiausius dvejus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto, nes neišgalės sutaupyti pradinio įnašo sumos, reikiamos būstui įsigyti. 62 proc. Vilniuje gyvenančių nuomininkų pradinio įnašo priežastį įvardija kaip didžiausią kliūtį būstui įsigyti.
„Praėjusios savaitės Europos Centrinio Banko sprendimas sumažinti palūkanų normas galimybes gauti paskolą būstui turėtų pagerinti“, – svarstė M. Statulevičius.
46 proc. apklausos dalyvių mano, kad Vyriausybė turėtų skatinti plėtotojus statyti daugiau municipalinių būstų už prieinamą kainą pagrindinių sričių darbuotojams, pavyzdžiui, slaugytojams, policininkams ir mokytojams, kad šie galėtų gyventi šalia darbo. Didesnė dalis respondentų, pasirinkusių municipalinio būsto alternatyvą, yra vyrai.
Visuomenės apklausą vykdė įmonė „Spinter research“.
Šiuo metu didžiąją šalies būstų fondo dalį sudaro namai, pastatyti iki 1990 metų, o dauguma Lietuvos gyventojų (66 proc.) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose dar 1961–1990 metais.
