Pirmadienį Lietuvai pasirašius susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje.
„Aš manau, kad kitų metų pabaigoje jau yra galimybė (Rheinmetall – ELTA) pradėti gamybą. Tai būtų labai gerai“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentavo, kad šios Vokietijos gamyklos atidarymas stiprina šalies saugumą ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių.
„Be galo svarbu čia turėti gamybinį pajėgumą. Tai mažina mūsų priklausomybę nuo tiekimo grandinių, didina mūsų saugumą, galimybę užsipildyti sandėlius, užsipildyti rezervą, kas yra be galo svarbu ir šiame amunicijos segmente. Turėsime galimybę įsigyti iš gamyklos“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Ir tai svarbu saugumo požiūriu, kad Vokietijos verslas ateina čia, investuoja, kuria darbo vietas. Tai irgi yra saugumo tam tikras įrodymas“, – pridūrė ministras.
A. Armonaitė: nesusitarus dėl sklypo „Rheinmetall“ gamyklai tektų imtis kitų priemonių
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) nesusitarus dėl pagal jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai, Vyriausybei „tektų imtis kitų priemonių“.
„Turiu viltį ir tikiuosi, kad tam tikri siauri interesai nesustabdys valstybei ir jos saugumui labai reikšmingo projekto“, – pirmadienį BNS sakė A. Armonaitė, pirmadienį pasirašiusi investicijų sutartį su Vokietijos gynybos pramonės koncernu.
Pagal ją vokiečiai į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą investuos daugiau nei 180 mln. eurų bei joje sukurs bent 150 naujų darbo vietų.
„Vyriausybė turi įvairių būdų, kaip tą spręsti. Vis tik aš asmeniškai manau, kad galima būtų (susitarti – BNS) bendradarbiavimo keliu. Bet jeigu universitetas matys tik savo interesus ir tik savo siaurą lauką, tai teks imtis kitų priemonių“, – teigė ministrė.
Pasak jos, sprendimus dėl 340 hektarų ploto sklypo Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, perleidimo valstybei LSMU turėjo priimti dar praėjusią savaitę. Ministrė pabrėžė, kad aukštosios mokyklos naudojama žemė yra valstybės.
„Universitetas turėtų suprasti, kad tai nėra jų kiemas, kur jie gali daryti ką nori. Jeigu Vyriausybė deda pastangas ir siūlo tikrai adekvačius kompensacinius mechanizmus ir netgi vietomis geresnėmis sąlygomis, tai reikėtų nepradėti čia dar atskirų derybų“, – sakė A. Armonaitė.
„Tikiuosi, kad derybos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu neužtruks ilgiau nei su „Rheinmetall“, – pridūrė ji.
Anot ministrės, su LSMU vyksta derybos ne tik dėl sklypų, bet ir dėl finansinės kompensacijos.
Sprendimą, ar perduoti 340 hektarų ploto sklypą „Rheinmetall“ gamyklai, LSMU taryba ketina svarstyti neeiliniame posėdyje birželio 13-ąją.
BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos dokumentai rodo, kad mainais už 340 hektarų ploto sklypą aukštajai mokyklai svarstoma perduoti šešis 352,1 hektaro ploto netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus.
LSMU rektorius Rimantas Benetis anksčiau BNS sakė, kad universitetas šiuo metu skaičiuoja Baisogaloje esančio padalinio – Gyvulininkystės instituto – ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius bei neatmetė, kad mokykla iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos.
LSMU dėl sklypo perleidimo „Rheinmetall“ planuoja svarstyti neeiliniame tarybos posėdyje birželio 13 d.
Laukiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sprendimo dėl sklypo Baisogaloje perleidimo. Pasak LSMU atstovų, šį klausimą universitetas planuoja svarstyti birželio 13-ąją vyksiančiame neeiliniame tarybos posėdyje.
„Vyriausybės nutarime įvardintas žemės sklypo paėmimas ir kitų suteikimas (...) šiuo metu dar yra vertinama LSMU ir atsakingose valstybinėse institucijose. Įvertinus visą reikalingą ir atnaujinamą informaciją, šis klausimas galėtų būti svarstomas neeiliniame LSMU tarybos posėdyje birželio 13 dieną“, – teigiama LSMU Eltai perduotame komentare.
Tikimasi, kad „Rheinmetall“ vėliau plės projektą
A. Armonaitė sako, kad gamyklos statybos darbus realu pradėti jau šį rudenį, tačiau konkretūs projekto terminai, anot jos, paaiškės priėmus sprendimus dėl sklypo.
„Šiaip tai (pradėti statybas rudenį – BNS) yra realu, jeigu visi valstybėje dirbs dėl to tikslo ir taip pat, jeigu įmonė pakankamai sparčiau judės su sprendimais. Tai yra realu, bet kaip visada yra sąlygų“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, perėmus sklypą paaiškės ir kaip bus kuriama gamyklai reikalinga infrastruktūra.
Pasak A. Armonaitės, „Rheinmetall“ įsipareigojimas sukurti bent 150 darbo vietų yra minimalus reikalavimas stambiam projektui. Tikimasi, kad jų ateityje galėtų būti sukurta daugiau.
„Ambicija yra, jog projektas būtų didesnis. Ir paprastai investiciniai projektai, kai ateina, jie prasideda nuo šiek tiek mažesnių skaičių, mažiau darbuotojų, vėliau auga, nuo šiek tiek mažiau investicijų vėliau plečiasi“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, gamykloje daugiausia dirbs inžinerinių specialybių darbuotojai, taip pat mikroelektronikos, tradicinės pramonės specialistai.
A. Armonaitė pabrėžė, kad „Rheinmetall“ bendradarbiaus su kitomis šalies įmonėmis dėl komponentų tiekimo, taip pat su šalies aukštosiomis mokyklomis – dėl specialistų rengimo.
„Šitos įmonės poveikis net tik ekonomikai, bet ir švietimui gali būti kur kas platesnis negu mes tikimės. Ir ne tik apie gynybą bus ši gamykla“, – sakė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Lietuvos indėlis įgyvendinant projektą kol kas yra tinkama reguliacinė aplinka bei sklypas. Piniginė subsidija projektui kol kas nėra numatyta.
„Subsidijų šitam projektui kol kas nėra numatyta, nes projektas yra komerciškai atsiperkantis. Gali būti, kad tokio indėlio ir nereikės“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, valstybės dalyvavimas gamyklos valdyme turėtų paaiškėti vėlesniuose projekto etapuose.
Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
