Prieš kelerius metus dviejų kaminų netekęs Elektrėnų kompleksas šiandien vis dar yra didžiausia elektrinė Lietuvoje. Pagrindinė dviejų išlikusių senųjų blokų funkcija yra rezervo paslaugos, o naujesnis kombinuoto ciklo blokas (KCB) maždaug kartą per savaitę įsijungia ir komerciškai.
Kaip LRT.lt ekskursijos po buvusią „Lietuvos elektrinę“ metu pasakojo Elektrėnų komplekso eksploatacijos departamento vadovas Vidmantas Voveris, jie vis dar yra strateginis Lietuvos energetikos objektas.
„Jei kas nors atsitiktų, ekstra atvejis – atsijungia visos Lietuvos elektros jungtys su užsienio valstybėmis („NordBalt“, „LitPol Link“), tada pirmiausia, „Litgrid“ nurodymu, įsijungia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, o tada Elektrėnai. Kruonio vandens rezervas viršutiniame baseine yra toks, kad Elektrėnai įsijungtų per 12 val.“, – pasakojo jis.
V. Voverio teigimu, dėl savo specifikos Elektrėnų kompleksas visada buvo priešiškų valstybių susidomėjimo objektas.
„Šitie objektai visada turėjo susidomėjimą – energetika jau tokia. Bet tarnybos sureaguoja, o iš mūsų irgi – jei nepažįstami žmonės kažkur aplink neįprastoje vietoje filmuoja... Dronų čia leisti apskritai negalima. Aplinkiniai gyventojai atvažiuoja savaitgaliais, bet tarnybos informuoja, kad negalima (fotografuoti – LRT.lt)“, – pasakojo jis.
Praėjusią savaitę Elektrėnų komplekse vyko Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2024“, kuriose dalyvavo per 1,5 tūkst. karių.
Taip pat skaitykite
Pastatyta prie marių
Dar prieš iškylant „Lietuvos elektrinei“, 1962 m. kairėje plento Vilnius–Kaunas pusėje buvo įrengtas Elektrėnų tvenkinys, dar vadinamas mariomis. Tai padaryta užtvenkus Strėvos vidurupį. Vandens lygiui pakilus apie 10 metrų iš viso susijungė 8 ežerai ir ežerėliai.
LRT.lt vizito dieną buvo saulėta, marių pakrantėje plūduriavo valtys, skraidė kirai, lingavo beržai, o keli vyrai ruošėsi kaituoti.
Tvenkinio vanduo iki šiol naudojamas techniniam vandeniui Elektrėnų komplekso blokuose aušinti. Kaip sakė V. Voveris, šis tvenkinys yra ypač svarbus ir labai prižiūrimas.
„Jo praradimas yra tolygu šio objekto praradimui, – aiškino jis. – Tai hidrotechninis statinys. Atliekame jo lygio matavimus, stebėseną, pavyzdžiui, ar laukiamas pavasarinis potvynis, ar tirps ledai. Ežeras taip pat junta vasarines, pavasarines liūtis – gali per 3 paras apie 10 centimetrų pasikeisti.“
Nors į tvenkinį ir patenka blokuose pašildytas vanduo, pasak V. Voverio, jis žiemą vis tiek užšąla (išskyrus kelias vietas, kur yra paėmimo ir numetimo kanalai).
„Studentai kartais sako, matyt, pas jus labai šilta, piranijos auga. Bet mes žiemą vandenį pašildome plius 5–7 laipsniais, iki kokių 10 laipsnių temperatūros. Nežinau, gal kai visi 8 blokai dirbdavo, gal ir neužšaldavo, žinoma, priklausomai nuo žiemos. Dabar numetamas vanduo yra apie 30 laipsnių temperatūros, kai bendrai ežere būna kokie 23“, – sakė jis.
Įsijungia maždaug kartą per savaitę
Pati elektrinė pradėta statyti 1960-aisiais, o baigta 1972 m. Pirmieji keturi 150 megavatų (MW) energetiniai blokai pradėjo veikti 1962–1965 m., dar du 300 MW galios – 1967–1968 m., o vėliau pastatyti dar du 300 MW galios blokai, pradėję veikti 1971–1972 m.
455 MW galios KCB arba vadinamasis 9-asis blokas Elektrėnuose iškilo 2012 m. pabaigoje. Pastarasis yra kur kas efektyvesnis už senuosius, todėl kur kas dažniau gali parduoti savo pagamintą elektros energiją rinkoje.
Bendra Elektrėnų komplekse dabar veikiančių elektros gamybos įrenginių galia – 1055 MW. Pagrindinis visų trijų blokų kuras yra gamtinės dujos, tačiau, kaip pasakojo V. Voveris, dar ne taip seniai senuosiuose buvo naudojamas mazutas.
„Buvo ir toks laikotarpis, kai degindavome iš Venesuelos tanklaiviais vežamą orimulsiją. Tai naftos produktas – pačios paskutinės frakcijos, kurioms praktiškai nedaug trūksta iki asfalto. Jas suplaka su vandeniu ir tą mišinį degina. Tai daug pigesnis kuras už gamtines dujas, buvo kontraktas kokiais 2006 m. Kai deginome mazutą ir orimulsiją, buvome pasistatę ir nusierinimo įrenginius, kad būtų išlaikytos gamtinės normos“, – dėstė jis.
Pašnekovas priminė, kad iki 2016 m. Lietuvoje elektra buvo gaminama pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas. Būdavo nustatoma, kiek kiekvienas objektas turi pagaminti elektros per metus.
„Nuo 2016 m. atsirado gryna rinka. Kasdien eini su energetiniu bloku, dedi kainą į rinką, dedi grafiką, pagal kurį gali gaminti. Tada tave arba nuperka biržoje, arba ne. Kai panaikino VIAP kvotas, gaminome labai mažai. Tuos du senuosius blokus 2017–2018 m. buvome užkonservavę. Poreikio jiems nebuvo. Aišku, atsiradus 9 blokui 2012 m., buvo priimti sprendimai senuosius 1–6 blokus visiškai demontuoti. Dabar likę tik pavadinimai“, – sakė jis.
Du 7 ir 8 numerius turintys senieji blokai į gyvenimą sugrįžo 2018–2019 m. Tada prasidėjo Lietuvos pasiruošimas atsijungimui nuo Maskvoje valdomo BRELL žiedo ir prisijungimui prie Europos tinklų.
„Vyko izoliuoto veikimo bandymai, žiūrėta, ar su savo vidiniais objektais sugebėsime išlaikyti tinklo dažnį. Bet kuriuo metu – ar kontroliuojamai patys atsijungsime, ar nekontroliuojamai iš kitos pusės. Buvo studijos, iš „Litgrid“ atsirado rezervinės galios poreikis, t. y. rezervo paslaugos – izoliuoto, tretinio rezervo. Dalyvaudavome konkursuose, aukcionuose, turėdavome atlikti bandymus, kad atitiktume „Litgrid“ reikalavimus.
Dabar visi trys mūsų blokai kasdien dalyvauja rinkoje. Bet pagrindinė 7 ir 8 blokų funkcija yra rezervo paslaugos. KCB irgi teikia tą pačią paslaugą, tačiau dažniau patenka ir į rinką. Per pastarąjį pusmetį buvo apie 22 leidimai“, – sakė jis.
Palyginti, 8-asis blokas pastarąjį kartą buvo įsijungęs vasarį, o 7-asis – šių metų sausio 4–6 dienomis. Konkrečiai sausio 5 d. visas Elektrėnų kompleksas pagamino pusę Lietuvos elektros poreikio.
Tądien dėl regione išaugusio elektros poreikio vidutinė paros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje pasiekė 670,83 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje ir Suomijoje – 890,54 euro už MWh. Palyginti, 2024 m. balandį vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė dešimt kartų mažiau – 67 Eur/MWh.
Taip pat skaitykite
Ar veiks, sužino dieną prieš
V. Voveris pasakojo, kad apie tai, ar kitą dieną Elektrėnų blokai veiks, sužino dieną prieš.
„Šiandien iki 14 val. sužinosime, ar rytoj kažkuris blokas dirbs kitą dieną, ar ne. Prekiaujama pagal grafiką, kuris prasideda nuo 6 val. ryte iki vidurnakčio. Ar dirbsiu kitą dieną be sustabdymo, galbūt sužinosiu iki 15 val. Būna, kad suprekiaujama tą dieną ir stabdome. Galbūt kitą dieną savikaina jau mažesnė“, – pasakojo jis.
Elektrėnų komplekso eksploatacijos departamento vadovas apibendrino, kad KCB per metus turi apie 50 „įlindimų“ į tinklą, maždaug po dieną per savaitę.
„Kartais būna ir be sustabdymo, žiemą turėjome labai daug tokių dienų. Vasarą būna, kad išeina kitos elektrinės remontui, tinklai yra apribojami dėl temperatūrų. KCB labai tinka dirbti su saulės ir vėjo elektrinėmis, nes juos kartais sunku prognozuoti“, – sakė jis.
„Sodros“ duomenimis, „Ignitis gamyba“ gegužės pabaigoje turėjo 396 darbuotojus. Tačiau tik apie 100 jų dirba Elektrėnuose. Kiti yra Kruonyje, Kauno hidroelektrinėje, administracijoje ir bendrame techninės priežiūros departamente.
„Būna išskirtinių atvejų, kai visi blokai į rinką leidžiasi, tada žmogiškieji resursai yra milžiniški. Bet ir kasdienis pasiruošimas yra sunkus darbas. Galbūt rytoj dirbsi – čia kaip kariuomenėje. Kareivis turi būti pasiruošęs, kad esant tam tikrai situacijai, kilus karui, konfliktui, atliktum tam tikrą užduotį. Turi būti palaikomi įgūdžiai“, – pasakojo jis.
Elektrėnų komplekso darbuotojai po teritoriją važinėja dviračiais. Senųjų gamybinių korpusų pastatas išties didžiulis, o prie jo dar yra ir administracinis bei buitinis pastatai, speciali vandens cisterna. Teritorijoje veikia biokuro katilinė su sandėliu. Čia pat – elektros energijos skirstyklos su priklausiniais, atskirta KCB teritorija.
Kaip pasakojo naujausiame bloke sutiktas „Ignitis gamybos“ darbuotojas Vytautas, jis tos dienos pamainą pradėjo 7 val. ryte ir darbuosis iki 19 val.
„Kadangi blokas nedirba, kažkokių netikėtų iššūkių neatsiranda, tai ramu. Reikia tik prižiūrėti procesą, stebėti, kad neatsirastų kažkokių nenumatytų gedimų. Vienas pagrindinių darbų, kai blokas veikia – reguliuoti megavatus, pakrauti ar nukrauti, prižiūrėti procesus“, – pasakojo jis.
Taip pat skaitykite
Nugriauti kaminai
Šiandien važiuojant tarp Kauno ir Vilniaus vietoje buvusių trijų likęs tik vienas iš toli matomas Elektrėnų kaminas. V. Voveris sakė, kad jie kėlė tam tikrų sentimentų daugeliui lietuvių.
„Pusė Lietuvos važiuoja, buvo trys, o dabar vienas“, – sakė jis.
Vis dėlto, pašnekovas pastebėjo, kad nedemontuoti kaminai būtų reikalavę resursų.
„Kad nebyrėtų tinkas, reikia nuolat investuoti milžiniškus pinigus. Čia stovi vamzdynai, gelžbetonis, daug metalo. Jei norėsi pinigų nenaudoti, be priežiūros jis bus nesaugus“, – sakė jis.
Palyginti naująjį KCB ir senųjų blokų pastatus, jaučiasi akivaizdus skirtumas. Visų pirma, jų statybas skiria apie 50 metų. Tad ir atmosfera, ir netgi medžiagų kvapas juose visiškai skirtingi.
KCB – vis dar modernus Ispanijos koncerno „Iberdrola Ingenieria y Construccion“ už 376 mln. eurų pastatytas objektas. Tuo metu senieji blokai tiek savo spalvomis, tiek detalėmis mena sovietmetį. Įspūdį šiame pastate palieka jo dydis.
Beje, V. Voveris sakė, kad ne viskas iš išardytų senųjų blokų keliavo tiesiai į metalo laužą. Dalis detalių – siurbliai, pavaros – padėtos į rezervą. „Šiuo metu nelabai ir nusipirksi tokių“, – sakė jis.
Kaip pažymėjo V. Voveris, likęs 250 metrų kaminas buvo pastatytas tokio aukščio dėl to, kad jame degintas mazutas. „Tarybiniais laikais tai buvo pagrindinis kuras. Kad būtų išmetimo normos toliau nuo gyvenvietės“, – aiškino jis.
Palyginti, KCB kaminas yra vos 60 metrų ir iš tolo net neatkreipia dėmesio.
