Naujo rūšiavimo etiketo besilaikantys vilniečiai namie savo maisto atliekas kaupia oranžiniuose maišeliuose ir juos išmeta į mišrių atliekų konteinerį. Po to jos keliauja į šalia Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) įsikūrusią bendrovės „Energesman“ gamyklą ir tampa kompostu. Tačiau bendrovė turi planų oranžinių maišelių turiniu maitinti musių lervas ir iš jų gaminti trąšas, biokurą, pramoninius baltymus.
Turbūt daugelis gyventojų, atsikratę savo šiukšlių, dėl jų nebesuka galvos. Tačiau kaip pasakojo mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriaus „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys, konteineris – tik kelionės pradžia.
Atliekas iš prie vilniečių namų esančių konteinerių surenka Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekonovus“. Tada jų sunkvežimiai važiuoja į Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) priklausančią, bet bendrovės „Energesman“ prižiūrimą teritoriją netoli Gariūnų.
„Šiukšliavežė atvažiuoja ir pasisveria ant svarstyklių. Tada nuvažiuoja į priėmimo zoną, išpila visas atliekas ir išvažiuodama vėl pasisveria. Tada matome, kiek atliekų ta mašina atvežė, t. y. pirmo ir antro svėrimo skirtumą.
Tada prasideda atliekų tvarkymas. Dabar oranžiniai maišeliai vis dar yra kraunami su bendromis atliekomis į rūšiavimo linijas, kur konvejeriais keliauja į rankinio rūšiavimo zoną, čia žmonės kai kurias atliekas pašalina iš srauto.
Vienas iš tokių darbų yra oranžinių maišelių išėmimas. Jie rankomis išima tą maišelį. Tokie maišeliai krenta į šachtą ir kaupiasi. Susikaupus didesniam kiekiui, jie su frontaliniu krautuvu yra susemiami ir nuvežami į biologinio apdorojimo zoną“, – LRT.lt pasakojo A. Blazgys.
Jis paaiškino, kad šiuo metu visi maišeliai vis dar draskomi rankiniu būdu.
„Prapjaunama kišeniniu peiliuku, pažiūrimas maišelio turinys. Tai dar labai šviežias projektas. Dabar tas procesas dar labai sudėtingas, neekonomiškas, bet vis tiek reikia žinoti, su kuo turėsime ateityje reikalą. Tada bandome krauti į biologinio kompostavimo tunelius, kuriuose vyksta biologinis skaidymas“, – sakė jis.
Maisto atliekos tuneliuose kompostuojamos bent 45 dienas, tačiau gali būti ir ilgiau. Kaip aiškino A. Blazgys, nuo to priklauso, kokį kompostą gausite – techninį ar geresnį.
„Techninis kompostas naudojamas sąvartynų perdengimams, o tikrasis kompostas – kas nori, gali nusipirkti. Galima naudoti visiems, bet Vilniuje dar yra didelė baimė. Kol pasiūla yra didelė, tai sudėtingesnis klausimas“, – sakė jis.
Stengiasi išrūšiuoti viską
Visoje bendrovės „Energesman“ teritorijoje juntamas šiukšlių kvapas. Vis dėlto A. Blazgys tvirtino, kad prie to gan greitai priprantama. Jis dar sakė, kad neatsiejama darbo dalis yra ir pelės bei žiurkės, todėl bijantiems graužikų MBA įrenginių geriau nelankyti. Vis dėlto LRT.lt žurnalistai vizito metu sutiko tik vieną katę, kirų ir kitų paukščių.
A. Blazgys teigė, kad stengiasi išrūšiuoti viską, ką gali, t. y. atskiriamos padangos, elektronika, plastikas, popierius, stiklas, metalas. Dalį šių medžiagų jau po rankinio darbo atrenka įrenginiai, atpažįstantys spalvas ir oro srautu paskirstantys, kas kur turi kristi.
Tačiau ir tai dar ne pabaiga.
„Tai, kas netinkama perdirbti, dar skirstome į dvi dalis. Vieną, kas turi didesnę energetinę vertę ir atitinka „Akmenės cemento“ keliamus reikalavimus, nukreipiame į atskirą liniją. Ten perdirbame į smulkų SRF (ang. solid recovered fuels, kietasis antrinis kuras), kuris tampa cementu.
Kas nebetinka cementui, nukeliauja į VKJ deginti. O kas jau visai neatitinka VKJ reikalavimų (7–14 kilodžiaulių), pavyzdžiui, žemė – kur yra tik pelenai, nėra kalorijų – keliauja į Kazokiškių sąvartyną“, – sakė A. Blazgys.
Maišeliuose vos 4 proc.
Oranžiniai maišeliai maisto atliekoms ir jiems skirti rudi kibirėliai – naujovė vilniečių namuose. Jie pradėti nemokamai dalinti šių metų pradžioje, naujausiais, balandžio vidurio, duomenimis, jau išdalinta 160 tūkst. kibirėlių.
„Tai reiškia, kad maisto atliekas rūšiuoja apie 60 proc. sostinės gyventojų“, – skelbė savivaldybė.
Tačiau A. Blazgys pastebėjo, kad oranžiniai maišeliai sudaro vos 4 proc. jų gaunamų atliekų.
„Visi mano, kad tie maišeliai didžiulį kiekį atliekų surenka. (...) Klausimas, ar tie, kurie pasiėmė, naudoja pagal paskirtį. Vilniuje maišeliuose atkeliauja apie 4 proc. visų atliekų. Biologiškai skaidžios atliekos gali sudaryti maždaug pusę, o tarp jų maisto atliekos gali sudaryti pusės pusę, tai 20–30 proc. visų atliekų. Šiaip maisto atliekų kiekiai svyruoja, priklauso nuo sezono“, – pasakojo jis.
Kibirėliai ir maišeliai Vilniaus miesto savivaldybei kainavo 1,37 mln. eurų. Iš pradžių jie dalinti seniūnijose, tam tikromis datomis kai kuriose parduotuvėse. Pastaruoju metu dalis vilniečių jų rasdavo tiesiog laiptinėse prie savo buto durų.
Maitins musių lervas
„Energesman“ šiemet vasario pabaigoje žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame paskelbė apie savo planus į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją investuoti 1 mln. eurų. Skelbta, kad jau šį pavasarį gyventojų virtuvės atliekos bus pradėtos maitinti naminių musių lervoms, iš kurių vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos.
Vis dėlto, A. Blazgys sakė, kad šio projekto pradžia gali šiek tiek vėluoti, galbūt prasidės birželį.
„Mums oranžinių maišelių sprendimą reikia išskaidyti į tris dalis. Pirma, reikia susitvarkyti priėmimo zoną, kad šioje vietoje maišeliai būtų atskirti. Dabar, kai krauna į linijas, jie važiuoja, būna pažeidžiami. Užsienyje, kur yra taip renkamas maistas (Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje tie sprendimai veikia), pačioje pradžioje stengiamasi išrūšiuoti pagal spalvas. Tai labai paprasta. Vis dar vyksta derybos dėl finansavimo ir su ministerija dar niekas neprasidėję.
Problema, kad maišeliuose vis tiek niekad nebus švarus maistas. Nesvarbu, kaip rinksime atliekas, jos niekada nebus tokios, kaip parašyta instrukcijose. Dėl to esame pasižiūrėję sprendimų, kur maišeliai yra kraunami į specialius „depakerius“, jie išardo, sudrasko, padaro košę, kurią praskiedus lengvosios dalelės iškyla į viršų (tai visi oranžiniai maišeliai, pakuotės), o kas buvo sunku, nusėda į apačią, tai – stiklas, metalas, žemės. Per vidurį lieka gera organinė žaliava.
Ta gauta organinė košė gali būti pritaikoma ir biodujų gamybai. Tai pati geriausia žaliava biojėgainėms. Taip pat kompostuoti galima. O viena iš alternatyvų, kuri mus sudomino, – košelę tiekti lervoms, šios ja maitinasi ir auga. Tada iš tų lervų galima pagaminti labai geras trąšas, visokių medžiagų kupinas, dar baltymus ir pan.“, – pasakojo bendrovės „Energesman“ vadovas.
Skaičiuojama, kad gyventojams pripratus prie naujosios maisto rūšiavimo tvarkos, per metus bus surenkama apie 40 tūkst. tonų maisto atliekų vien Vilniaus regione. Iš tiek atliekų be papildomo gautų žaliavų apdirbimo iš viso galima pagaminti iki 4,8 tūkst. tonų baltyminių produktų, aliejaus ir žaliavos trąšoms.
Baltyminiai produktai vėliau gali būti naudojami dažams, skiedikliams, klijams, baldams ir šviestuvams gaminti, taip pakeičiant iki šiol naudojamus iškastinius naftos produktus ir sumažinant poveikį aplinkai. Aliejai naudojami kaip biokuras ir jais pakeičiami iškastiniai degalai, išskiriantys kenksmingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Perdirbus vilniečių maisto atliekomis užaugintas lervas, per metus galima pagaminti iki 800 tonų pramonei parengtų naudoti baltyminių produktų ir apie 400 tonų aliejaus. Vabzdžių lervų atliekose taip pat lieka daug naudingų medžiagų: azoto, fosforo, kalio, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos žemės ūkyje. Po apdirbimo proceso kasmet būtų galima gauti apie 2 tūkst. tonų žemės ūkiui tinkamų trąšų.
Tiesa, A. Blazgys pastebėjo, kad dėl tokių produktų panaudojimo dar yra daug teisinių klausimų.
„Viena yra, kas juos galėtų naudoti, kita – ką leidžia teisinis reglamentavimas. Mes patys dar kiekvieną dieną nagrinėjame. Lobizmo vyksta visur labai daug. Lietuvoje tai naujovė, bet ir europiniu lygiu pritaikomumas gali būti labai įvairus, bet kartais atrodo, pasišneki, viskas gerai, bet dėl kažkokio reglamentavimo paaiškėja, kad negali tiekti.
Dabar griežtai negalima tiekti niekur, kas dalyvauja žmogaus mitybos grandinėje. Tie baltymai galėtų puikiausiai pakeisti žuvų miltus ir pan., bet gyvuliams gaminti pašaro iš to negalima. Kol kas. Aš normalių argumentų, kodėl ne, – nežinau. Sako, kad užterštumas, bet mokslininkai dirba, lervos virškindamos suskaido daug kenksmingų medžiagų. Mes laukiame, dirbame ieškodami pritaikomumo, norime būti pionieriai“, – sakė jis.
Technologijoje pasitelkiamos naminių musių (lot. musca domestica) lervos, kurios yra natūralios skaidytojos ir gali vartoti beveik visas organines medžiagas, maisto atliekas. Naminė musė yra labiausiai paplitusi musių rūšis pasaulyje, gyvenanti žmonių namuose ir aplink juos. Jų galima rasti daugelyje šalių.
A. Blazgys dar paaiškino, kad Nyderlandų bendrovės „Amusca“ sukurta technologija yra uždara.
„Musės padeda kiaušinėlius, tada automatika paskaičiuoja, kiek jų nukreipti toliau. Sistema susideda iš kelių dalių: kiaušinių, musių ir lervų zonų. Iš dalies lervų išaugs musės, tada musės padeda kiaušinius, taip ir sukasi“, – aiškino jis.
Dirba dviem pamainomis
Juridinių asmenų registro duomenimis, netiesioginiai bendrovės „Energesman“ akcininkai yra Inga Baronienė bei Dainius ir Tautvilis Paulius Jurėnai.
Bendrovė įsteigta 2012 m., o Vilniaus apskrities (miesto ir rajono bei Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonų) atliekas tvarko pastaruosius 8 metus. A. Blazgys bendrovei „Energesman“ vadovauja nuo 2022 m. spalio.
2022 m. įmonė gavo 10 mln. eurų pajamų, uždirbo 680 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, balandžio 10 d. joje dirbo 128 darbuotojų, kuriems vasarį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1468,91 euro (apie 984 eurus į rankas).
A. Blazgys pasakojo, kad beveik visi jie dirba gamykloje Vilniuje, Jočionių g. 13.
„Administracija 10 darbuotojų, visi kiti gamybiniai dirba čia. Gamyklos įprastinis režimas yra nuo 6 val. iki 23 val. penkias dienas per savaitę. Dirbama dviem pamainomis, atliekos priimamos ir savaitgaliais.
Dienomis negalime remontuotis, turime naktinius mechanikus, remonto brigadas, kurios prižiūri linijas, kad gamykla nesustotų. Sustojimas labai greitai pasijaustų Vilniaus gyventojams, nes nebebūtų kur išvežti atliekų“, – sakė jis.
Direktorius teigė, kad privatus operatorius veikia efektyviau, dėl to pelningai.
„Ar žinote Vilniaus, Kauno, Klaipėdos MBA gamyklų kainas? Klaipėdoje nuo vasario – 104 eurai, Kaune – 102 eurai vartų mokestis. Vilniuje – 37 eurai už toną, – palygino jis. Pradėkite mokėti tiek, kiek moka kitur, kur yra neprivatūs, pelno nesiekia, nieko nedaro, pažiūrėkite į veiklos rezultatus. Mes irgi galėtume nieko neatrinkinėti, jokių antrinių žaliavų, nekvaršinti galvos ir gauti po 100 eurų už toną.“
Į oranžinius maisto atliekų rūšiavimo maišelius galima mesti visas organinės kilmės atliekas – vaisių bei daržovių lupenas, žieves, graužtukus, vartoti netinkamus maisto likučius, kavos tirščius, arbatžoles, popierinius rankšluosčius, kambarinius augalus ir jų dalis. Visas šias maisto atliekas reikia sudėti į oranžinį maišelį ir tvirtai užrišus išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
