Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada senatvės pensijų augimo šuolį. Po dvejų metų vidutinė pensija esą bus 160 eurų didesnė nei dabar – 755 eurai. Ekonomistai tokiais skaičiavimais abejoja, nebent valdžia rastų, iš ko finansuoti pensijas papildomai.
Puodelis kavos, užkandis, bendravimas su vienmečiais.
Pensininkai iš įvairių Lietuvos vietų – Mokslų akademijos rūmuose Vilniuje.
Netrukus klausys pranešimų, anot jų, rūpimiausia tema – apie pensijas, lūkesčius dėl jų ir realybę.
Iš įvairių Lietuvos miestų Mokslų akademijos rūmuose Vilniuje susirinkę pensininkai teigia: pensijos išties didėja
„Vasarą bent jau už šildymą mokėt nereikia praktiškai, nedaug. Tai, be abejo, yra trupučiukas priedas prie pensijos“, – juokiasi pensininkė Alvyda.
Šis renginys, pensininkai sako, lyg ekskursija. Papulti į kultūrinius mokamus išgali ne kiekvienas. Bet nenusimena – netrukus miškuose pasirodys grybai ir uogos, prisidurs prie pensijos.
„Džiaugiamės tuo, ką turim. Svarbiausia, kad mes jau uždirbom pensiją. Svarbiausia, kad sulaukėm“, – tikina senjoras Aleksas.
Vidutinė senatvės pensija dabar nesiekia 600 eurų. Su būtinuoju stažu – daugiau nei 630 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, jog per ketverius metus pensijos išaugo 60 proc.
„Tik tie 2022 m, kurie buvo gana sudėtingi, <...> buvo vieninteliai metai, kuomet pensijos indeksavosi mažiau, negu infliacija“, – teigia ministrė Monika Navickienė.
Ji sako, kad 2030 metais planuotas pensijos dydis – pusė vidutinės algos – gali būti pasiektas ketveriais metais anksčiau – 2026 m.
2026-aisiais vidutinė senatvės pensija, ministerijos skaičiavimu, priartės prie 800 eurų. Turintiems būtinąjį stažą pensijos dydis šią sumą viršys.
Suma didės toliau: 2027-aisiais beveik pasieks 900 eurų. Ir kils toliau, kol sudarys 70 procentų vidutinės algos.
Ekonomistai sako, kad dabar senatvės pensija siekia apie 46–47 proc. vidutinės algos, o kad pakils virš 50 proc. po poros metų – realu. Bet, anot N. Mačiulio, kažin, ar toliau kasmet didės po 10 proc.
„Iš einamųjų mokėjimų, turint omeny demografines tendencijas, sunku tikėtis, kad pakeitimo norma pakils daug virš 50 proc.“ – sako jis.
Pensija kaip nesiekė, taip ir nesiekia skurdo rizikos ribos.
„Absoliutus skurdas pensininkų yra labai sumažėjęs. Jeigu žiūrėtume, kokia dalis gyvena giliame nepritekliuje, tai yra tik tai 3–4 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Kur yra problema, tai yra santykinis skurdas, tai yra, kokia dalis pensininkų neturi vidutinių 60 proc. šalies pajamų. Ir tokių yra virš 40 proc.“ – akcentuoja N. Mačiulis.
Ligšiolinį didėjimo tempą pensijos išlaikytų, ekonomistas Romas Lazutka sako, jeigu valdžia rastų, iš ko papildomai jas finansuoti.
„Ir galima, ir reikia, ir yra iš ko. Mes žinom, kad kiekvienais metais yra „Sodros“ biudžeto perteklius. Tai yra, kiekvienais metais surenkama daugiau, negu išleidžiama. Ir galima būtų išleisti daugiau“, – pažymi R. Lazutka.
N. Mačiulio teigimu, bazinei pensijos daliai pinigų būtų galima skirti iš kitų mokesčių, ne tik „Sodros“ įmokų, pavyzdžiui, iš akcizų. Bet dabar daugiau lėšų reikia gynybai finansuoti.
