Ketvirtadienį streikuojant Prancūzijos oro eismo kontrolės darbuotojams, Airijos oro bendrovė „Ryanair“ atšaukė daugiau nei 300 skrydžių, tarp jų ir iš Vilniaus į Paryžių. Geriausia, ką šiuo atveju gali padaryti keleivis, jei jo skrydis buvo netikėtai atšauktas – neskubėti susigrąžinti pinigų, rašoma „OroSkundas.lt“ pranešime žiniasklaidai.
„Tiek kalbant apie šį konkretų atvejį, kai dėl streiko buvo atšaukta daugiau nei 300 skrydžių, tiek apie kitus panašius atvejus, nukentėjusiems keleiviams svarbu prisiminti vieną taisyklę: neskubėkite susigrąžinti pinigų už atšauktą skrydį“, – teigia minėto portalo įkūrėjas Balys Rimkus.
Anot jo, žemų kainų skrydžių bendrovės labai dažnai pačios siūlo keleiviams susigrąžinti pinigus už atšauktą ar dėl kitų priežasčių nebegalintį vykti skrydį.
„Ką tuomet dažnai daro keleiviai: perka naujus bilietus iš tų pačių arba kitų oro linijų, nes keliauti vis tiek reikia, o bilietai dažniausiai būna gerokai brangesni. Kyla ir kitų nepatogumų bei išlaidų dėl staiga pasikeitusių planų“, – pastebi B. Rimkus.
Ekspertas primena, kad tokia oro linijų praktika prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui, kuriuo yra nustatytos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti, skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.
„Reglamentas numato, kad net ir streiko atveju oro linijoms tenka pareiga nugabenti keleivį greičiausiai įmanomu būdu ta kryptimi, kuria buvo įsigytas skrydis. Ir net nebūtinai su tomis pačiomis oro linijomis – gali būti organizuojami alternatyvūs skrydžiai ir su kitomis oro linijomis“, – nurodo jis.
Vis dėlto B. Rimkus pastebi, kad tokios praktikos žemų kainų skrydžių bendrovės beveik netaiko. Užuot pasirūpinusios alternatyviu skrydžiu greičiausiai įmanomu būdu, oro linijos dažnai pasiūlo keleiviui tiesiog susigrąžinti pinigus, tačiau tai yra naudinga pačioms oro linijoms, bet ne keleiviui, akcentuoja jis.
„Mažų kainų oro linijos pamini, kad galite pasikeisti skrydį, tačiau dažniausiai artimiausiuose tų pačių oro linijų skrydžiuose jau nebūna vietų ir galima pasirinkti skrydį tik po kelių dienų ar savaičių“, – pažymi B. Rimkus.
Jeigu skrydžio reikia laukti, oro linijoms tenka pareiga pasirūpinti keleivių nakvyne, kelione iki nakvynės vietos ir atgal į oro uostą, maistu ir gėrimais.
„Jei keleivio skrydis atšauktas ir perkeltas, pavyzdžiui, į kitą dieną, ir dėl to iš kito miesto atvykęs keleivis, tarkime, turi nakvoti viešbutyje, šias išlaidas oro linijos taip pat turi kompensuoti (suprantama, tai turi būti ne prabangus, o ekonominės klasės viešbutis)“, – taip pat pastebi B. Rimkus.
Geriausia, ką gali padaryti keleivis, jei jo skrydis buvo netikėtai atšauktas – neskubėti susigrąžinti pinigų, bet susisiekti su skrydžių bendrove ir paprašyti alternatyvaus skrydžio greičiausiai įmanomu būdu ir šį prašymą išsisaugoti, atkreipia dėmesį B. Rimkus.
„Jei oro linijos alternatyvaus skrydžio nepasiūlo kaip galima greičiau, patartume skrydį įsigyti patiems ir prašyti alternatyvaus skrydžio nepasiūliusio oro vežėjo šias išlaidas kompensuoti.
Visuomet rekomenduojame išsaugoti nakvynės, naujo skrydžio sąskaitą, rezervacijos patvirtinimą bei maisto, gėrimų pirkimo kvitus. Taip pat patartina išsisaugoti įrodymus, jog bandėte susisiekti su oro linijomis, jei to padaryti nepavyktų. Dažnai esant masiniams sutrikimams oro linijos nepajėgia kelių valandų laikotarpiu aptarnauti keleivių“, – apibendrina jis.
