Iš elektros rinkos liberalizacijos kiek anksčiau pasitraukus keliems nepriklausomiems tiekėjams, o ir sugriežtinus jų veikimo tvarką, naujų žaidėjų kol kas į rinką ateiti nežada. Tiesa, eksperto manymu, konkurencingas elektros kainas užtikrina ir šiuo metu paslaugas siūlantys trys tiekėjai.
Elektros rinkos pokyčiai, paliečiantys kiekvieną
Lietuvoje atsisakant monopolinio elektros tiekimo, iki 2026 m. sausio 1 d. kiekvienas namų ūkis privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.
Kai gyventojai naudosis tik nepriklausomų tiekėjų paslaugomis, valstybė reguliuos tik maždaug 40 proc. elektros kainos. Į šią sumą įeina elektros skirstymo, perdavimo, sisteminių ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.
Apie 60 proc. elektros kainos sudarys nereguliuojama suma, apimanti elektros įsigijimo kainą, priklausančią nuo kainos biržoje, ir elektros tiekimo kainą, kuri priklausys nuo paties tiekėjo.
Kaip žinoma, elektros rinkos liberalizacija vykdoma etapais. Du iš jų jau įgyvendinti. Vis dėlto dėl karo rekordiškai išaugusių energetikos kainų trečiasis elektros rinkos liberalizacijos etapas, nors turėjo būti baigtas 2023 m., buvo pratęstas iki 2026 metų sausio 1 d.
Iš pradžių gyventojai galėjo rinktis iš kelių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „Inregnum“, vėliau prisijungė „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“.
Vis dėlto galiausiai dalis įmonių iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų gretų pasitraukė ir šiuo metu jų yra trys: „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“.
Naujų rinkos žaidėjų nematyti
Taigi, nors tikėtasi, kad žaidėjų rinkoje bus vis daugiau, taip nenutiko.
Vis dėlto, Energetikos ministerijos nuomone, trijų didelę patirtį ir svarius finansinius bei vadybinius pajėgumus nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pakanka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gaunamų paslaugų kokybei užtikrinti.
„Tą rodo ir aktyvi nepriklausomų elektros tiekėjų konkurencija dėl naujų klientų pritraukimo“, – nurodo ministerija.
Informacijos apie panašaus lygio ir didesnio kapitalo įmonių planuojamą atėjimą į mažmeninę Lietuvos elektros energijos rinką ministerija nurodo neturinti.
„Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu į elektros rinką neketina ateiti naujų elektros tiekėjų, kurie ketintų teikti elektrą buitiniams vartotojams“, – ministerijai antrina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovė Simona Stankė.
LRT.lt primena, kad 2022-ųjų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtino nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklą.
Norinčios pradėti tiekti elektrą bendrovės privalo turėti bent trijų mėnesių prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti. Jei negalėtų vykdyti įsipareigojimų, bendrovės privalės būti susiplanavusios, kaip valdys rizikas, taip pat turėti mažiausiai pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pakeitimais, kuriuos tuo metu inicijavo Vyriausybė, siekta išvengti tais pačiais metais įvykusios situacijos, kai, išaugus elektros kainoms rinkoje, „Perlas Energija“ pranešė negalinti tiekti elektros klientams fiksuota kaina. Vėliau bendrovė paskelbė išvis nutraukianti veiklą.
Mano, kad konkurencijos pakanka
Lietuvos energetikos agentūros ekspertas Vytenis Gudelis taip pat teigia manantis, kad trys nepriklausomi tiekėjai yra pakankamas skaičius konkurencijai užtikrinti.
„Galima daryti analogiją su ryšio paslaugų rinka, kurioje taip pat yra trys didelės kompanijos“, – LRT.lt sako analitikas.
Jo teigimu, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu atitinkamai yra 7 ir 6 nepriklausomi elektros tiekėjai. Šiose valstybėse elektros rinkos liberalizavimas baigėsi 2013–2015 m.
„Galima manyti, kad, praėjus daugiau laiko, ir Lietuvos rinkoje atsiras daugiau nepriklausomų tiekėjų ir konkurencija bus didesnė“, – svarsto V. Gudelis.
Tiekėjų pasitraukimas iš rinkos, anot eksperto, nesumažino fiksuotos kainos planų konkurencijos.
„Šią savaitę vienas nepriklausomas tiekėjas, ilgą laiką buvęs mažiausių kainų lyderiu, šią vietą užleido kitam tiekėjui, kurio siūlomi fiksuotų planų tarifai dabar yra mažiausi“, – kaip pavyzdį pateikia V. Gudelis.
Tai, jog 2 iš 3 šiuo metu elektros energiją buitiniams vartotojams siūlančių tiekėjų akcininkai (dalininkai) yra Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės, jo manymu, taip pat užtikrina didesnę konkurenciją.
„Skirtingoms valstybėms atstovaujančios kompanijos gali vadovautis skirtingomis strategijomis, prioritetais ar kainų politika“, – akcentuoja V. Gudelis.
Galima daryti analogiją su ryšio paslaugų rinka, kurioje taip pat yra trys didelės kompanijos.
V. Gudelis
Beveik pusė trečiojo etapo dalyvių pasirinko
Rinkos liberalizavimo trečiojo etapo vartotojai turi dvi galimybes – rinktis nepriklausomą tiekėją arba iki 2025 metų gruodžio 30 d. likti visuomeninio tiekimo klientais.
Nors valstybės reguliuojama visuomeninio tiekimo kaina, pavyzdžiui, nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos mėnesio svyruoja tarp 0,21 ir 0,23 Eur/kWh ir trečiojo etapo vartotojai tiekėjo neprivalo rinktis, anot V. Gudelio, vis tiek tą daro.
„Matydami tiekėjų siūlomas mažesnes kainas, beveik pusė trečiojo etapo vartotojų jau pasirinko nepriklausomą tiekėją“, – pažymi V. Gudelis.
Garantinio tiekimo klientų mažėja
Garantinio elektros energijos tiekimo tarifas (t. y. elektros kaina pirmojo ir antrojo etapo dalyviams, kurie iki šiol nepasirinko nepriklausomo tiekėjo) balandį siekė 0,20 Eur/kWh.
Nefiksuotos kainos planų (susietų su „Nord Pool“ biržos kainomis) vidutinis tarifas (pagal balandžio 1–20 d. vidurkį) balandį siekė 0,19 Eur/kWh.
Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos planų (viena laiko zona, 12 mėn. kainos fiksavimas, ESO planas „Standartinis) vidutinė kaina (pagal balandžio 1–16 d. kainų vidurkį) balandį siekė 0,25 Eur/kWh.
Taigi, atkreipia dėmesį V. Gudelis, garantinio tiekimo tarifai nėra patys mažiausi, nors dėl garantinio tiekimo kainodaros pakeitimo (garantinio tiekimo atveju taikomo 25 proc. koeficiento (antkainio) sumažinimas iki 15 proc.) susidarė galimybės kai kuriais laikotarpiais (kai „Nord Pool“ biržos kainos buvo ypač žemos) turėti mažiausius tarifus.
Šiuo metu ESO garantiniame tiekime yra 58 tūkst. klientų.
R. Juodkienė
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovės Rasos Juodkienės teigimu, klientų, kurie pasirinkę garantinį elektros tiekimą, skaičius nuolat mažėja.
„Šiuo metu ESO garantiniame tiekime yra 58 tūkst. klientų. Iš jų privatūs klientai – 39,900, verslo – kiek daugiau nei 18 tūkst. ESO nėra nutraukusi elektros tiekimo nei vienam garantiniame tiekime esančiam klientui“, – teigia R. Juodkienė.
Anot ESO, vartotojai, kurie renkasi arba keičia savo tiekėją ir nori paslaugas iš naujo tiekėjo gauti nuo kito mėnesio pradžios, pasirinkti gali iki einamojo mėnesio priešpaskutinės dienos.
Šiuo metu vykstančiame trečiajame elektros rinkos liberalizacijos etape tiekėjus renkasi gyventojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus, bei namų bendrijos, būsto administratoriai ir visi likę vartotojai.
