Du legaliai veikiantys kazino, kuriuose galima lankytis nuo 21-erių, ir iš esmės uždrausta reklama – taip Singapūre reguliuojamas lošimų sektorius. Nors, apklausų duomenimis, bent kartą gyvenime lošimus Singapūre yra išbandę apie 50 proc. gyventojų, pasak LRT.lt kalbintų pašnekovų, probleminiai lošimai šalyje dėl tokio reguliavimo nėra išplitę.
Lietuva diskutuoja, ar reikėtų griežčiau kontroliuoti lošimų verslą ir jų reklamą. Kol bendro sprendimo nėra, „LRT ieško sprendimų“ komanda dairosi, kokias priemones yra pritaikiusi Belgija ir Singapūras bei kokią pagalbą nuo lošimų priklausomi žmonės gali gauti Lietuvoje.
Reklama iš dalies uždrausta, bet ir toliau peršama
Neseniai pasirodžius istorijai apie tai, kad buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti fondui ir įmonėms priklausiusius milijonus, imta svarstyti, ar nevertėtų grįžti prie lošimų sektoriaus griežtinimo klausimo.
Šiuo metu Lietuvoje dalyvauti lažybose, žaisti B kategorijos lošimo automatais leidžiama nuo 18 metų, o visuose kituose azartiniuose lošimuose dalyvauti galima tik sulaukus 21-erių.
Taip pat skaitykite
Šalyje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus juos organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Taigi, neretai atsidarius vieną ar kitą interneto svetainę iš pradžių tenka užverti krūvą langų su skirtingais lošimų bendrovių pavadinimais ar prieš įsijungiant norimam vaizdo įrašui išklausyti lošimus organizuojančių įmonių pavadinimus įgarsinančių balsų.
Reaguodami į įvykius, susijusius su „BaltCap“, parlamentarai Lietuvoje pateikė siūlymus dėl griežtesnio lošimų verslo reguliavimo.
Taip pat skaitykite
Nuo 2025 metų siūloma uždrausti azartinių lošimų reklamą, taip pat riboti galimai priklausomų asmenų galimybes lošti. Pavyzdžiui, siūloma įpareigoti lošimų organizatorius stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.
Reklama draudžiama
O štai Singapūre lošimų verslas griežtai reguliuojamas. Nors, apklausų duomenimis, bent kartą gyvenime lošimus yra išbandę apie 50 proc. singapūriečių, lošimų problema šalyje, anot LRT.lt kalbintų pašnekovų, dėl tokio reguliavimo nėra išplitusi.
Singapūre visos lošimų reklamos yra draudžiamos, nebent gautas specialus Lošimų reguliavimo autoriteto (GRA) leidimas. Už neteisėtą lošimų reklamavimą asmenys baudžiami bauda iki 20 tūkst. Singapūro dolerių (beveik 14 tūkst. eurų).
„Kalbant apie azartinių lošimų reklamos reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad draudžiama bet kokia su licencijuotais azartiniais lošimais susijusi reklama ir skatinimas, nebent GRA patvirtintų kitaip.
Pagal 2022 m. Azartinių lošimų kontrolės įstatymą, neteisėtų azartinių lošimų reklama Singapūre arba iš Singapūro ar už jo ribų Singapūre esantiems asmenims yra nusikaltimas“, – LRT.lt teigia GRA atstovė Phuah Mei Fang.
Draudžiama bet kokia su licencijuotais azartiniais lošimais susijusi reklama.
P. M. Fang
Vos du legalūs kazino
Lietuvos ambasados Singapūre trečiojo sekretoriaus Pauliaus Puskunigio teigimu, Singapūre veikia tik du legalūs kazino, esantys integruotose pramogų centruose „Marina Bay Sands“ ir „Resorts World Sentosa“. Lankytis kazino leidžiama nuo 21 metų amžiaus.
„Kazino įėjimo mokesčiai („Casino Entry Levy“ – 150 Singapūro dolerių (SGD) už vienkartinį įėjimą arba 3 tūkst. SGD metams) taikomi Singapūro piliečiams ir nuolatiniams gyventojams, kad būtų kontroliuojama prieiga prie lošimo ir skatinamas atsakingas lošimas. Užsieniečiams toks mokestis netaikomas“, – LRT.lt komentuoja P. Puskunigis.
Pagal Azartinių lošimų kontrolės įstatymą, tam tikros mažesnės rizikos azartinių lošimų paslaugos (pavyzdžiui, burtų traukimai) gali būti teikiamos pagal šalyje vadinamąjį klasės licencijų režimą, nereikalaujant pateikti atskirų paraiškų.
Šalyje taip pat taikoma vadinamojo „socialinio lošimo“ išimtis azartiniams žaidimams tarp šeimos narių ir draugų privačioje aplinkoje.
„Tuomet netaikomas ir minimalus amžiaus cenzas. Tačiau tai nėra leidžiama internetu dėl sunkumų nustatant, ar internetinių lošimų dalyviai yra atitinkamo artimo ryšio ir ar neapeinamas bendras draudimas. Draudimas taikomas ir viešoms vietoms“, – dėsto P. Puskunigis.
Anot jo, naujajame (2022 m.) Lošimų kontrolės akte išplėstos „lošimų“ ir „statymų“ apibrėžtys, siekiant apimti naujus ir iškylančius lošimų produktus, pavyzdžiui, e. sporto ir žaidimų turnyrus.
„Tai leidžia reguliavimo institucijoms efektyviau spręsti iššūkius, kuriuos kelia naujos technologijos“, – pastebi Lietuvos ambasados Singapūre atstovas.
Pasitaiko atvejų, kai fiziniai asmenys apkaltinami nelegalia internetinių lošimų portalų reklama.
P. Puskunigis
Lošimų kontrolės akte įdiegtas licencijavimo režimas reikalauja, kad visi internetiniai lošimų paslaugų teikėjai gautų licenciją iš GRA, tai apima ir lažybas.
„Šiuo metu Singapūre legaliai lažybų paslaugas siūlyti gali tik „Singapore Pools“ ir „Singapore Turfs Club“, – priduria P. Puskunigis.
Paklaustas apie galimus lošimų taisyklių apėjimus iš verslo pusės, P. Puskunigis nurodė informacijos apie tai neturintis, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai gali būti labiau susiję su fiziniais asmenimis.
„Pavyzdžiui, kai yra naudojamos VPN ir kitos programos, kuriomis pasiekiami nelegalūs lošimo portalai, kurie registruoti šalyse, kur lošimo reguliavimas yra liberalesnis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai fiziniai asmenys apkaltinami nelegalia internetinių lošimų portalų reklama“, – pasakoja P. Puskunigis.
Ragina atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius aspektus
Vertindama lošimų reglamentavimą Singapūre, Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba nurodė, kad absoliutus nuotolinių lošimų draudimas nėra tinkama priemonė ES plotmėje.
„Nepaisant techninių tokio sprendimo priemonių neįgyvendinamumo, tai prieštarautų bendrai ES koncepcijai“, – LRT.lt pažymėjo Lošimų priežiūros tarnybos atstovė Sandra Vitkevičiūtė.
Lyginant Singapūro ir Lietuvos lošimų verslo organizavimą bei priežiūrą, Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovo, lobisto Manto Zakarkos teigimu, galima įžvelgti tiek panašumų, tiek skirtumų.
„Labai svarbu vertinti kultūrinius ir socialinius šių šalių visuomenių aspektus, kurie yra itin svarbūs veiksniai bet kurio sektoriaus reguliavime, todėl vienareikšmis lyginimas tampa sudėtingas“, – pažymi M. Zakarka.
Vertindamas baudų dydžius, asociacijos vadovas tvirtina, kad Lietuvoje jos šiuo metu yra netgi didesnės. Vis dėlto, jo manymu, itin trūksta teisminės praktikos ir atsakymų dėl tinkamo ar netinkamo baudų pritaikymo.
Mano, kad reguliavimas neužtikrina dalies problemų sprendimo
Lošimų verslo asociacijos nuomone, pagrindinis klausimas turėtų būti ne reguliavimo griežtumas, o jo efektyvumas ir teisingumas siekiant įgyvendinti patį reguliavimo tikslą.
„Lietuvoje šiuo metu esantis reglamentavimas yra vienas griežčiausių ES, tačiau vis dar matome, kad reguliavimas neužtikrina dalies problemų sprendimo“, – sutinka M. Zakarka.
Nors šiuo metu pasiūlytos pataisos, kurios leistų patiems lošimų organizatoriams bent laikinai riboti su priklausomybės problemomis lošimuose susiduriančius asmenis, anot M. Zakarkos, vis dar neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai bus galima nustatyti.
„Seime yra užregistruoti 4 skirtingi įstatymų projektai, dar vieną rengia Finansų ministerija. Visa tai rodo, kad trūksta sisteminio požiūrio įvertinant šį sektorių ir iš esmės peržiūrint visą jo reglamentavimo pritaikymą prie kintančios situacijos, sprendžiant reguliavimo spragas ir pan. Tai daryti būtina siekiant efektyvesnio reguliavimo.
Verslas demonizuojamas taip sukuriant problemų sprendimo iliuziją, nors esant konstruktyviam dialogui galėtumėme užtikrinti efektyvų ir veikiantį reguliavimą šioje srityje“, – komentuoja asociacijos vadovas.
