Didžioji dalis – 81 proc. – 40–60 m. amžiaus žmonių savo jau suaugusius vaikus remia finansiškai, paslaugomis ar kita forma, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa. Ir net ketvirtadalis šios amžiaus grupės žmonių remia ir savo vaikus, ir savo tėvus, taip išlaikydami net tris kartas.
Ketvirtadalis remia ir tėvus, ir suaugusius vaikus
Pasak banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tyrimas parodė, kad net ir užauginus vaikus vyresnių nei 40 metų gyventojų rūpesčiai nesibaigia. Dalis ir toliau remia pilnametes savo atžalas, kai kuriems tenka pagelbėti ir savo tėvams.
Remiantis tyrimu, tokių, kurie remia ir savo suaugusius vaikus, ir tėvus, yra 25 proc. Jiems tenka našta pasirūpinti net trimis kartomis – savimi, savo vaikais ir savo tėvais.
J. Cvilikienė atkreipė dėmesį, kad kai kurių gyventojų padėtis gali būti dar sudėtingesnė, mat 40-mečiai dažnai dar turi ir nepilnamečių vaikų. Tiesa, ne visų gyventojų pagalba artimiesiems – finansinė. Finansiškai savo pilnamečius vaikus arba tėvus remia atitinkamai 51 proc. ir 20 proc. respondentų.
„Dažniausiai pagalba skiriama ir reikalinga maistui. Būsto išlaikymas aktualesnis pilnamečiams vaikams. Didžioji dalis vaikų gyvena atskirai nuo tėvų, tenka prisidėti prie būsto išlaikymo. Tėvams, globėjams, vyresnio amžiaus artimiesiems reikia paramos maistui, medicinos priemonėms“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, dažniausiai tiek savo suaugusiems vaikams (30 proc.), tiek tėvams (50 proc.) per mėnesį skiriama iki 100 eurų suma. Vaikams dažniau skiriamos ir didesnės sumos, pavyzdžiui, 301–500 eurų sumą per mėnesį vaikams nurodo skiriantys 11 proc., o tėvams – tik 3 proc. respondentų.
Tai yra amžiaus grupė, esanti savo darbingo amžiau pike, paminėjo ji, todėl šiems žmonėms tenka nemažas iššūkis ne tik išsilaikyti darbo rinkoje, bet ir padėti dar 2 kartoms artimųjų.
Vyresni gyventojai skursta, susiduria su sveikatos problemomis
Savo ruožtu banko „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pastebėjo, kad šie gyventojai savimi ir artimaisiais rūpinasi toli gražu ne iš didžiausių atlyginimų.
Į šią amžiaus grupę patenkančių gyventojų atlyginimas vidutiniškai siekia 1250 eurų atskaičius mokesčius. Panašią vidutinę sumą uždirba dar tik karjeros įkalnėje esantys 18–29 m. jaunuoliai.
„Pasiskirstymas pagal pajamas 40–60 m. grupėje yra identiškas. Turime grupę, kuri 20 metų pradirbo darbo rinkoje, tačiau jų atlyginimai yra vienodi“, – sakė G. Ilekytė.
Vis dėlto ji pastebėjo, kad vis daugiau vyresnių gyventojų ilgiau išlieka darbo rinkoje. 55–65 m. amžiaus gyventojai, ypač vyrai, skursta dažniau nei kitos amžiaus grupės. Tai susiję su sveiko gyvenimo trukme.
Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose Baltijos ir Šiaurės šalyse, tai lemia žalingi įpročiai, netinkama mityba. Dėl šios priežasties žmonėms sunkiau išsilaikyti darbo rinkoje, būti produktyviems.
Šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje taip pat vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), dažnai mažesnės ir pajamos, didesnė jų dalis patenka tarp gyvenančių ant skurdo ribos ar net žemiau jos.
„Tie žmonės, kurie susiduria su sveikatos iššūkiais, dar turi paremti vaikus, tėvus, jiems ta situacija tikrai nėra pati geriausia“, – teigė G. Ilekytė.
Sukaupę turto, tačiau jo prireiks pensijoje
Kaip nurodė J. Cvilikienė, 80 proc. respondentų sako, kad siekis pagelbėti artimiesiems jiems nesukelia didesnių sunkumų, 30 proc. suaugusiems vaikams padedančių gyventojų teigia dėl to pasididinę darbo krūvį. Taip teigiančių tarp tų, kurie padeda savo vyresniems tėvams, yra 21 proc.
Tyrimas parodė, kad net 4 iš 5 gyventojų jaučia nerimą, kad jiems taps sudėtinga pagelbėti tėvams ar globėjams, augant jų pagalbos poreikiams, tačiau iššūkiai laukia ir pačių respondentų.
„Duomenys rodo, kad finansinis turtas, kurį sukaupusi ši amžiaus grupė, yra vienas didžiausių. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tas turtas bus reikalingas išėjus į pensiją. Tos santaupos lyg ir nemažos, tačiau jos daugiausia bus skirtos kitiems tikslams“, – nurodė G. Ilekytė.
Anot jos, iššūkių darbo rinkoje vyresnio amžiaus žmonėms kyla ir dėl skaitmeninių įgūdžių trūkumo, anglų kalbos žinių stokos. Kuo vyresnis gyventojas, tuo mažiau įgūdžių jis turi.
Ji taip pat įvardijo, kad bazinius skaitmeninius įgūdžius turi 41 proc. 45–54 m. gyventojų ir tik 28 proc. tų, kuriems 55–64 metai. Anglų kalbą moka vos 1 iš 4 gyventojų, kuriems yra 55–69 metai.
G. Ilekytė nurodė, jog besimokančių suaugusiųjų tarp 55–64 m. gyventojų – vos 4 proc. Tai greičiausiai lemia sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas ir mokymų kaina.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2023 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 005 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 40 iki 60 metų nuomones ir vertinimus.
