Jeigu planuojate vestuves ar didelę gimtadienio šventę, per kurią draugai ir artimieji gali padovanoti ne vieną tūkstantį eurų, reikia turėti omenyje, kad valstybei dar gali tekti susimokėti mokesčius. Kaip nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), tik artimų šeimos narių dovanos nėra apmokestinamos, o štai nuo kitų jau tektų atrėžti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Artimųjų dovanos niekaip neapmokestinamos
Kaip LRT.lt pakomentavo VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, jei dovana gaunama iš artimųjų – sutuoktinio, vaikų ar įvaikių, tėvų ar įtėvių, brolių bei seserų, vaikaičių ar senelių – nepriklausomai nuo dovanos vertės, ji GPM neapmokestinama ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojama.
Mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, taip pat įtėviams ir įvaikiams.
„Jeigu dovana gaunama iš kitų gyventojų ir dovanų vertė per metus yra didesnė nei 2 500 eurų, tai šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, kai dovanų suma, kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių neviršija 120 VDU sumos (2024 m. – 228 324 Eur; 2023 m. – 202 188 Eur)“, – LRT.lt raštu pakomentavo R. Virvilienė.
Kai dovanų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų suma viršija 120 VDU sumą, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Ji taip pat nurodė, kad gavus dovanų iš kitų gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, visos dovanos apmokestinamos netaikant 2,5 tūkst. eurų lengvatos. Į šių teritorijų sąrašą patenka tokios valstybės kaip Azorai, Bahamai, Seišeliai ir t. t., o nuo 2023 m. – ir Rusija.
Brangesnes dovanas reikia deklaruoti, net jei tai nėra pinigai
Kaip nurodė R. Virvilienė, deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2 500 eurų vertės dovanas bei susimokėti pajamų mokestį apdovanotasis asmuo turi iki sekančių metų gegužės 1 d.
„Tokia apmokestinimo ir priskyrimo apdovanotojo neapmokestinamosioms pajamoms tvarka yra taikoma, nesvarbu, ar dovana yra gauta pinigais, ar nepinigine forma (natūra), ar pinigai gauti per kredito įstaigą, ar grynaisiais.
Be to, gavus dovaną grynaisiais pinigais, dovanos gavėjui gali atsirasti pareiga informuoti apie ją mokesčio administratorių“, – įvardijo R. Virvilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo nuostatas, grynaisiais pinigais galima dovanoti ne daugiau nei 5 000 eurų.
Jei gyventojas per metus dovanų iš šeimos ar artimųjų gavo daugiau nei 15 tūkst. eurų grynaisiais, kurie nepatvirtinti notaro, turi informuoti mokesčių administratorių, nes pajamų mokesčio tikslu tokios dovanos nedeklaruojamos. Tai padaryti reikia iki kitų metų gegužės 1 d.
Deklaravus didesnę nei 15 tūkst. eurų dovaną metinėje pajamų deklaracijoje – žmogui pageidaujant, tai daryti galima, – pranešti administratoriui nereikia. Jei iš kitų asmenų gauta dovanų už daugiau nei 2,5 tūkst. eurų, administratoriui pranešti taip pat nereikia, nes tokios dovanos deklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
Tikrina, ar išlaidos neviršijo pajamų
R. Virvilienė pažymėjo, kad VMI nuolat vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką. Nustačius, kad gyventojo išlaidos viršijo jo pajamas, jo gali būti paprašyta paaiškinti patirtų išlaidų šaltinius.
„Gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje prireikus pagrįsti pajamas ar įsigytą turtą, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio“, – tikino VMI Teisės departamento vadovė.
Kaip ji aiškino, rinkos analizės metu naudojami VMI turimi iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys bei informacija. Tai mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų, registracijos duomenys, informacija apie ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo duomenys, informacija apie mokesčių mokėtojų turtą bei pajamas iš paties mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktų deklaracijų, informacija iš kitų šalių mokesčių administratorių ir kt.
„Nustačius asmenis, kuriems nepakanka pajamų išlaidoms pagrįsti, pagal turimą informaciją nedeklaravusius pajamų, inicijuojami mokesčių administratoriaus veiksmai nuo laiškų, pranešimų iki kontrolės veiksmų, atsižvelgus į galimą pažeidimo mastą“, – teigė R. Virvilienė.
Gali paprašyti dovanojimo sutarties
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė LRT.lt pakomentavo, kad finansų įstaigos gali taikyti skirtingus reikalavimus dėl pinigų kilmės patikrinimo. Todėl kilus klausimams, reikėtų susisiekti tiesiogiai su savo banku.
Anot jos, paprastai, kai į sąskaitą įnešamų pinigų ar pervedamų lėšų kilmė yra dovana, prašoma pateikti dovanojimo sutartį ir kitus dokumentus, priklausomai nuo individualios situacijos.
„Verta atkreipti dėmesį, kad dovanojimo sumai siekiant 1,5 tūkst. eurų ir daugiau, privaloma sudaryti dovanojimo sutartį raštu, o kai dovanojama suma sudaro 14,5 tūkst. eurų ar daugiau – sutartis turi būti patvirtinta notaro.
Svarbu prisiminti, kad bankai ir kredito unijos gali sustabdyti mokėjimus ir paprašyti papildomų dokumentų vykdydami teisinius reikalavimus ar siekdami apsaugoti savo klientus nuo finansinių sukčių“, – įvardijo A. Veberaitė.
