„Lietuva yra Europos ir pasaulio priešakyje kovoje už demokratiją ir prieš kleptokratiją“, – teigia organizacijos „Transparency International“ pasaulinės valdybos pirmininkas François Valérianas. Nors įrankių kovai su korupcija yra, anot jo, trūksta atitinkamų sankcijų ir įstatymų vykdymo iki galo – daugelyje pasaulio šalių korumpuoti asmenys lieka niekaip nenubausti.
Pasaulinės organizacijos „Transparency International“ pirmininkas François Valérianas LRT.lt įvardijo, jog birželį Vilniuje vyks didžiausia pasaulyje antikorupcinė konferencija – IACC 2024, kurioje susitiks svarbiausi planetos lyderiai, susirūpinę kova su korupcija. Joje dalyvaus tiek politikos, tiek verslo, tiek visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat jaunieji aktyvistai bei žurnalistai iš 140 šalių.
Sveikatos sektorius yra identifikuojamas kaip turintis didžiausią korupcijos riziką.
Šį kartą konferencijai pasirinkta Lietuva, kaip sakė F. Valérianas, todėl, kad kitos šalys turi daug ko pasimokyti iš Lietuvos, kaip kovoti su korupcija.
„Lietuva yra Europos ir pasaulio priešakyje kovoje už demokratiją ir prieš kleptokratiją. Tai reiškia, kad ji kovoja su korupcija. Kitas labai svarbus mums dalykas, kad Lietuvoje į korupciją žiūrima labai rimtai. Tiek piliečių, tiek ir valdžios institucijų. Korupcija traktuojama kaip didžiulė nacionalinė grėsmė saugumui“, – LRT.lt dėstė F. Valérianas.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius, F. Valériano teigimu, keletą metų dirba su 75 proc. šalies savivaldybių. Tose savivaldybėse yra išskirtas vadinamasis dalyvaujamasis biudžetas, kai piliečiai gali siūlyti savo idėjas, kaip panaudoti dalį savivaldybės biudžeto. Tai vadinama atvira valdžia.
Pašnekovas tikino, jog tai yra nemažas progresas, bent jau vietiniu lygmeniu, atviros valdžios link, o kartu – stiprus įrankis mažinant korupciją.
„Mes pasižymime paslapties kultūra, kuri labai susijusi su turimos galios dydžiu visoje Europoje ir pasaulyje ištisus amžius. Tai yra ir šiuo metu vykstanti kultūrinė kova, todėl siekiame atviresnės valdžios, tokios, kuri nebijo diskutuoti su piliečiais, kaip jų mokami mokesčiai bus panaudoti“, – sakė organizacijos „Transparency International“ pirmininkas.
Sveikatos sektorius turi didžiausią korupcijos riziką
Viena iš korupcijai jautrių sričių yra sveikatos priežiūros įstaigos, čia problemų kyla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dažnai nekaltai atrodančius kyšius lemia netinkamas reglamentavimas, maži sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai, sudėtingos biurokratinės procedūros ir skaidrumo stoka. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai, politinis nestabilumas taip pat gali turėti didelės įtakos korupcijai ir kovai su ja.
„Mūsų duomenimis, sveikatos sektorius yra identifikuojamas kaip turintis didžiausią korupcijos riziką“, – tikino F. Valérianas.
„Transparency International“ šią sritį stebi per „Pasaulinį korupcijos barometrą“, kurio principas yra toks, jog patys piliečiai praneša apie užfiksuotas korupcinio pobūdžio veikas.
Pastebima, jog iki šiol daugiausiai kyšių duodama už chirurgines procedūras, taip pat ir už slaugytojų priežiūrą.
„Daugybė žmonių, ne tik lietuvių, mano, kad tai įprasta praktika ir taip buvo visada, tačiau akivaizdu, jog tai kenkia bendrajam gėriui. Tai palanku žmonėms, kurie turi pinigų, ir daro žalą tiems, kurie jų neturi“, – teigė F. Valérianas.
Korupcija yra slapta pagal apibrėžimą.
Už korupciją daugybėje šalių baudžiama per švelniai
F. Valériano manymu, bausmės už korupciją priklauso nuo pačių nusikaltimų apimties bei pobūdžio, tačiau svarbiausia turėti tam tikrų sankcijų apskritai. Anot jo, daugybėje pasaulio šalių korumpuočiausi nusikaltėliai nebūna paliečiami jokių sankcijų. Korupcija klesti be bausmių.
„Tai yra mūsų laikų paradoksas, nes antikorupciniai judėjimai auga, pastaraisiais dešimtmečiais jie buvo labai sėkmingi užtikrinant, jog įstatymai, institucijos, tarptautinės sutartys ir net Jungtinių Tautų konvencija ir kiti rašytiniai dokumentai prieš korupciją būtų pasirašyti ir ratifikuoti parlamentuose.
Tačiau vis tiek už korupcinius nusikaltimus nenubaudžiama. Korumpuoti arba į korupciją linkę asmenys ryžtasi nusikaltimui, nes žmonėms trūksta etinių principų, jie siekia arba praturtėti, arba įgauti galios pozicijas. Jie mato, kad sankcijų nėra, todėl tęsia savo veiklą ir kenkia visai visuomenei, nes korupcija nėra nusikaltimas be aukų“, – dėstė F. Valérianas.
Tokiais atvejais vien turėti įstatymus nepadeda, dar trukdo ir tai, jog pačioje teisėsaugoje įstatymų sargai pasiduoda kyšiams. Kovoje su korupcija taip pat itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas – neretu atveju asmenys vagia vienoje šalyje, o paskui neteisėtai įgytas lėšas investuoja kitoje, pirkdami nekilnojamąjį turtą ir pan.
Technologijos ir kenkia, ir padeda
Pašnekovas paminėjo, kad šiais laikais prie korupcijos stipriai prisideda ir technologijos. Anot jo, jos ir padeda žmonėms nusikalsti, ir kovoti prieš korupciją. Pavyzdžiui, kriptovaliutas galima naudoti daugybėje platformų, jas iškeisti į kitas valiutas, paslaugas ar prekes.
Problema ta, jog nemaža dalis tokių platformų yra menkai reguliuojamos. Daug greičiau ir efektyviau galima plauti neteisėtai gautus pinigus per kriptovaliutų platformas nei per lengvatinio apmokestinimo centrus ar salas kažkur Vest Indijoje.
Šiuo metu tai didžiulį susirūpinimą kelianti problema, nes kriptovaliutų platformos egzistuoja kažkur internetinėje visatoje beveik niekieno nereguliuojamos, sunkiai pasiekiamos priežiūros institucijoms.
„Tai yra įrankiai arba vietos, kuriose klesti pasaulinė korupcinė ekonomika, o joje turime fragmentišką politinį pasaulį, esantį tiek pasaulio šalių, kiek jų apskritai yra. Todėl reikia visuotinio susivienijimo prieš tokį piktnaudžiavimą technologijomis“, – sakė F. Valérianas.
Kita vertus, technologijos taip pat ir padeda kovoti su korupcija. Pavyzdžiui, yra specialių programėlių, kuriose žmonės gali pranešti apie pastebėtus korupcijos atvejus arba nusikaltimus, su kuriais susidūrė patys. Tokias programėles turi tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir vietinės institucijos.
Dirbtinis intelektas taip pat suteikia daugybę galimybių, nurodė F. Valérianas, nes jis gali analizuoti didžiuosius duomenis.
„Korupcija yra slapta pagal apibrėžimą. Jos poveikis gali būti identifikuojamas analizuojant didžiulį duomenų kiekį. Tai nėra įmanoma žmonėms, tačiau mašinos tai daryti gali, kol mes turime tinkamą įrangą, algoritmus ir galime juos naudoti. Baltijos šalys šioje srityje yra gana pažengusios, palyginti su kitomis Europos šalimis“, – sakė organizacijos „Transparency International“ pirmininkas.
Ukraina gelbstisi nuo korupcijos, o Rusija joje skęsta vis labiau
Pokalbio metu buvo paliesta ir viena aktualiausių šių dienų temų – tamsų sovietinį palikimą, ir šiandien slegiantį karo kamuojamą Ukrainą, kur korupcija iki šiol yra giliai įleidusi šaknis. Skaidrumas ir atskaitomybė visoje šalyje ilgą laiką mažai ką reiškė bei kėlė grėsmę Ukrainos ekonominei ateičiai, žmonių gerovei.
Dar praėjusiais metais Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros atlikta apklausa Ukrainoje parodė, kad 94 proc. respondentų teigė manantys, jog korupcija vienaip ar kitaip paplitusi. Dovanos, kyšiai valdžios institucijoms už leidimus ar sertifikatus, mokėjimai po stalu už įstojimą į švietimo įstaigas ir kitos korupcinės praktikos iki šiol yra gana paplitusios.
2019 m. prezidento rinkimus laimėjęs Volodymyras Zelenskis padarė pokyčių: įkūrė priežiūros institucijas, atleido susikompromitavusius Vyriausybės pareigūnus.
Vakaruose nemažai žmonių Ukrainą vis dar laiko korumpuota šalimi, o Jungtinės Valstijos anksčiau įspėjo, kad sąjungininkų solidarumas su Ukraina gali sutrikti, jei nebus imtasi papildomų konkrečių veiksmų, kad būtų sustabdyta korupcija.
Iš tiesų, kaip ir aiškino F. Valérianas LRT.lt, korupcija Ukrainoje tebėra didžiulė problema. Ji daugybę metų klestėjo dėl to, kad tie patys korumpuoti asmenys, kleptokratai veikė ir Rusijoje, ir Ukrainoje, sudarinėdami sandorius ir siurbdami iš to pinigus visoje Europoje.
Nors tam tikrame lygyje ši problema vis dar egzistuoja, situacija jau gerokai pasikeitusi, o Ukraina šiuo klausimu tapo gerokai sąmoningesnė. Atsirado stiprus suvokimas, kad nenugalėjus korupcijos joks karas prieš tokį kleptokratinį režimą kaip Putino negali būti laimėtas. Tai privertė įkurti institucijas, kovojančias prieš korupciją.
„Matome priešingą evoliuciją Putino Rusijoje. Dabar įstatymai tapo palankesni korumpuotiems žmonėms, jie susiduria su mažesnėmis rizikomis. Ši tendencija pastebima nuo karo pradžios“, – įvardijo F. Valérianas.
Jis tikino dažniausiai kalbantis ne apie pačią Rusiją, bet konkrečiai apie Putino režimą. Ir teigė turintis vilties, kad kada nors bus kitaip.
„Mes turime organizacijos „Transparency International“ skyrių, veikiantį Rusijoje. Tai labai narsus padalinys, šiuo metu esantis tremtyje. Jie dirba su galios piktnaudžiavimo problema Rusijoje. Tai suteikia man vilties <...>.
Aš tikrai tikiuosi, ne tik kaip šio pasaulinio antikorupcinio judėjimo pirmininkas, bet ir kaip europietis, kad vieną dieną demokratija ir laisvė sugrįš į Rusiją, o korupcijos lygis bus daug mažesnis visų žmonių naudai“, – LRT.lt sakė F. Valérianas.
