Lenkijos ūkininkams protestuojant prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigių grūdų importo iš Ukrainos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai prie lenkų protesto neprisidės.
„Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada. (...) Problemą matom, bet suprasdami situaciją Ukrainos ūkininkų – buvo atvažiavę praeitą rudenį ukrainiečių ūkininkų lyderiai, mes turėjom bendrą apskritą stalą su jais, šnekėjom, tarėmės, kaip daryti, aišku, reikia vykdyt kontrolę, apskaitą, visą tą reikia daryti, ko irgi nedaro Lietuvos Vyriausybė, bet blokuoti taip, kaip lenkai, mes nesiruošiam“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė A. Macijauskas.
Anot jo, Lietuvos ūkininkams didesnė problema – rusiški grūdai.
Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu, remdamasis Lenkijos žiniasklaida, sekmadienį skelbė portalas „15min“. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
Žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas teigė, kad Lenkijos ūkininkai jaučia kur kas didesnę Ukrainos grūdų importo įtaką nei lietuviai, todėl ten spaudimas yra didesnis.
„Ukrainietiški grūdai skauda lenkams, nes yra labai arti, jie yra labai arti pasienio ir akivaizdu, kad jiems labiau skauda turbūt ukrainietiški grūdai nei rusiški. Nes akivaizdu, kad ir kainos santykis ir galų gale ir pasiūla tų pačių grūdų iš Ukrainos yra didelė ir lenkai tą spaudimą jaučia ir kainai“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė R. Petrašiūnas.
Pasak ministro patarėjo, gali būti, kad konfliktą dėl ukrainietiškų grūdų skatina ir priešiškos jėgos, suinteresuotos, kad Europos Sąjungos šalys kovotų su ukrainietiškų prekių įvežimu.
„Kas sukelia tą, sakykim, dezinformaciją, kad kaina, kuri yra tarptautinė, tai yra tarptautinis biržų indeksas, bet kad vietos bendruomenėse iš tikrųjų yra skleidžiami naratyvai, kurie yra pritaikomi tam pačiam sociumui – lenkams, tai akivaizdžiai matom tą problemą Ukrainoje. Tie kiekiai iš Ukrainos yra sąlyginai tikrai juokingi, kurie patenka į Lietuvą, o tranzito čia pas mus praktiškai niekas nevažiuoja“, – sakė R. Petrašiūnas.
„Tai klausimas, kas tuos naratyvus čia stiprina ir, grubiai tariant, pila žibalą į ugnį“, – pabrėžė jis.
Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.
Lenkija remia Ukrainą, siekiančią atremti Rusijos invaziją, tačiau į nepatenkintų lenkų ūkininkų protestus ukrainiečių pareigūnai reaguoja piktai.
2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija stipriai sujaukė Ukrainos žemės ūkio sektorių – daugelis jos Juodosios jūros eksporto centrų buvo užblokuoti, o dideli dirbamos žemės plotai dėl karo veiksmų tapo netinkami naudoti.
Lietuva neketina visiškai uždrausti rusiškų grūdų importo, tačiau žada ribojimų
Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.
„Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado. Ir apskritai apribojimai to pačio judėjimo, jie yra pakankamai toksiška tema. Ir latviai sulauks labai daug kritikos dėl to pačio draudimo, tai aš kažkaip galvoju, kad čia nebūtinai įvyks taip, kaip buvo planuota šitoje vietoje“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog Lietuva galėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu.
„Kad į Lietuvą yra importuojami rusiški grūdai visiškai laisvai, nekontroliuojami yra, nei jų kokybė tikrinama yra, niekas. Ir tie kiekiai yra žymiai didesni. Mūsų žiniomis, 2023 metais buvo įvežta mažiausiai 170 tūkst. tonų į Lietuvą grūdų iš Rusijos“, – sakė jis.
Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. I. Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.
Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą.
Latvijos įvestas draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas. Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.
