Nacionalinį stadioną Vilniuje statančio fondų valdytojo „BaltCap“ buvusiam vadovui Šarūnui Stepukoniui galimai pralošus kelias dešimtis milijonų eurų, kurie priklausė fondui ir įmonėms, LRT.lt pašnekovai akcentuoja – disponuojamų lėšų kilmė privalo būti tikrinama. Vis dėlto, pasak lošimų bendrovių, jei pažeidimų nenustatoma, kaip nors apriboti kliento veiksmų jos negali.
Galimai pralošė 16 mln. eurų
Praėjusią savaitę „Verslo žinios“ pranešė, kad nacionalinį stadioną Vilniuje statančio fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Š. Stepukonis kazino galėjo pralošti fondui ir įmonėms priklausiusius 16 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas dar gruodį buvusiam įmonės vadovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jo turtą, įskaitant laikomą lošimų bendrovėse.
Nuo to nukentėjo Estijos ir Lietuvos pensijų fondai. Į „BaltCap“ buvo investavę ir „Swedbank investicijų valdymas“, ir „SEB investicijų valdymas“.
Ikiteisminio tyrimo dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto kontrolę galiausiai perėmė Europos Prokuratūra.
Vienašališkai riboti asmens veiklos negali
Vis dėlto kyla klausimas, kaip nei pavedimus vykdantys bankai, nei kitos priežiūros institucijos galėjo nepastebėti galimai milijonų kazino praloštų investicijų.
Paklaustas, ar lošimuose naudojamų lėšų kilmė kaip nors tikrinama, Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka tvirtina, kad lošimų bendrovės yra įpareigotos tai daryti.
„Lošimų organizatoriai, nepaisant to, ar lošimai organizuojami internete, ar gyvai, privalo vykdyti kontrolės procedūras, padedančias užkardyti galimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas“, – LRT.lt komentuoja asociacijos vadovas.
Anot M. Zakarkos, lošimus organizuojančios bendrovės stebi pavienes ir tarpusavyje susijusias asmenų pinigines operacijas.
Vis dėlto, jeigu konkrečių pažeidimų nėra nustatoma, net ir įtarus žmogaus priklausomybę lošimams, asociacijos direktoriaus teigimu, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, lošimus organizuojančios bendrovės negali vienašališkai riboti asmens veiklos, neleisti jam naudotis paslaugomis ar riboti pinigines operacijas.
„Už tokį vienašališką asmens galimybės naudotis lošimų paslaugomis apribojimą arba limitavimą lošimų organizatoriams gresia priežiūros institucijų skiriamos piniginės sankcijos.
Asociacija yra siūliusi keisti šį reguliavimą numatant tokią vienašališko stabdymo galimybę identifikuojant tam tikras galimas rizikas“, – sako M. Zakarka.
Lietuvos lošimų verslo asociacija, kuriai priklauso prekių ženklai „Party Casino“, „Betsafe“, „Optibet“ ir „Olybet“, praėjusių metų rudenį siūlė galimai priklausomiems lošėjams skirti laikinas priverstines pertraukas – apriboti jų galimybes kurį laiką lošti, kad jie galėtų „atvėsti“. Vis dėlto tąkart rinkos prižiūrėtojai sakė, kad visų pirma tai reikia įtvirtinti įstatymu.
Vis dėlto, jei lošimų bendrovės privalo vykdyti kontrolės procedūras, kyla klausimas, ar konkrečiu atveju bendrovė nenustatė jokių pažeidimų dėl Š. Stepukonio veiksmų.
Pavyzdžiui, „Olympic Casino Group Baltijos“, iš kurios „BaltCap“ reikalauja galimai praloštų pinigų, 2022 m. apyvarta siekė 32 mln. eurų. Tuo tarpu Š. Stepukonis bendrovei galimai pralošė daugiau nei 16 mln. eurų. Kyla klausimas, ar bendrovė nepastebėjo tokių didelių sumų ir nesiėmė patikros veiksmų, kokia yra pralošiamų pinigų kilmė, o jei ėmėsi, kodėl nebuvo rasti pažeidimai ir apribota galimybė lošti.
„Olympic Casino Group Baltija“: pinigų kilmė buvo pagrįsta
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius LRT.lt informavo, kad pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, o pinigų kilmė buvo pagrįsta.
„Galiu patikinti, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo laikomasi galiojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų. Lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką, pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta.
Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame VMI. Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir FNTT dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme“, – LRT.lt komentuoja T. Palevičius.
Jo teigimu, įmonė suinteresuota, kad įvykio aplinkybės būtų kuo greičiau išaiškintos ir abejonės išsklaidytos.
„Esame dėkingi institucijoms už jų darbą. Daugiau šio įvykio konkrečių detalių atskleisti negalime dėl šiuo metu vykdomo tyrimo“, – pažymėjo jis.
Taip pat skaitykite
Organizatoriams gresia priežiūros institucijų skiriamos piniginės sankcijos.
M. Zakarka
LPT: rekomendacijų, deja, nesilaikoma
Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) taip pat akcentuoja, kad organizuojant lošimus bendrovėms privaloma nustatyti lošėjų tapatybę, tikrinti lėšų kilmę ir turto šaltinį, vykdyti kliento operacijų stebėseną, vertinti jo riziką.
Lošimų bendrovės, anot tarnybos, taip pat privalo įsidiegti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, tam paskirti darbuotojus ir pan.
Informacijos apimtis tikrinant klientą, anot Lošimų priežiūros tarnybos, priklauso nuo bendrovės nustatytos kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo daugiau informacijos bendrovė privalo gauti.
„[Bendrovė] privalo gauti papildomos informacijos, kuri padėtų tinkamai pažinti klientą, suprasti jo veiklą, lėšų šaltinius ir kita, tinkamai suvaldyti jo keliamą riziką“, – LRT.lt nurodo Lošimų priežiūros tarnyba.
Anot Tarnybos, čia dalyvauja ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), gaunanti pranešimus iš organizatorių apie įtartinas operacijas.
„Po FNTT įvertinimo operacijos gali būti atnaujintos arba sustabdytos“, – pažymi Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Arnoldas Dilba.
Vis dėlto saugikliai atsakingo lošimo srityje Lietuvoje nenustatyti, – sako A. Dilba. Lošimų priežiūros tarnyba, pasak jo, praėjusių metų birželį parengė atsakingo lošimo gaires, sudarančias galimybę organizatoriams stebėti lošėjo elgesį, įspėti jį dėl probleminio lošimo, sumažinti pralošiamas sumas.
„Gairės, deja, šiuo metu neįgyvendintos, nes organizatoriai neatliko jokių veiksmų. Gaunami tik kai kurių organizatorių pristatymai apie ateityje planuojamus atlikti veiksmus.
Ši istorija [Š. Stepukonio – LRT.lt] parodo, kad, siekiant išvengti nesaikingo lošimo, atsakingo lošimo taisyklės turi būti nustatytos įstatyme, kadangi rekomendacijų, deja, nesilaikoma“, – tvirtina Tarnybos atstovas.
Atsakingo lošimo taisyklės turi būti nustatytos įstatyme.
A. Dilba
LBA: mokėjimai nuolat stebimi
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atsiųstame komentare nurodoma, kad komentuoti aukščiau minėtą atvejį sudėtinga nežinant konkrečių aplinkybių ir individualios situacijos.
Vis dėlto, anot asociacijos, kredito įstaigos nuolat stebi mokėjimų operacijas – tai jas įpareigoja atlikti teisės aktai, tarptautinės sankcijos.
Pastebėjusi įtartiną mokėjimą kredito įstaiga gali jį stabdyti. Taip pat prašyti pateikti mokėjimą pagrindžiančią informaciją.
„Atvejai, kuriais mokėjimo operacija gali būti sustabdyta, priklauso nuo daugelio aplinkybių ir konkretaus kliento veiklos. Pavyzdžiui, atidžiau gali būti stebimos operacijos, kurios klientui yra nebūdingos, nustatoma rizika dėl galimo pinigų plovimo, sankcijų pažeidimo ar kitos nusikalstamos veiklos. Rizikos faktoriumi gali būti laikomi ir didelių sumų mokėjimai lošimų bendrovėms“, – nurodo LBA.
Stebint mokėjimo operacijas ir jas tikrinant, kredito įstaigos remiasi klientų pateikiama informacija, o klientai, asociacijos aiškinimu, prisiima atsakomybę už jos patikimumą.
„Nustačius, kad konkreti mokėjimo operacija yra įtartina, kredito įstaiga privalo apie tai pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai“, – antrina LBA.
M. Lingė: daug, matyt, dalykų šiandien gali atrodyti keistai
Paklaustas, ar dėl šio konkretaus atvejo įžvelgtų poreikį diegti daugiau lošimų rinkos reguliavimo saugiklių, Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė LRT.lt komentavo, jog pirmiausiai svarbu išsiaiškinti, ar šiuo atveju galėjo būti nesilaikoma keliamų reikalavimų.
„Klausimas, ar tiesiog nebuvo vykdomas reikalavimas [atlikti patikrą – LRT.lt], bet tai nerodytų, kad įstatymas arba teisės aktas yra nepakankamas. Teisės aktas reikalauja vykdyti. Jeigu buvo nevykdoma, tada, natūralu, ištirti ir svarbu išsiaiškinti, kodėl to nebuvo“, – kalbėjo BFK pirmininkas.
Vis dėlto, jeigu tam tikroje nacionalinės teisės reguliavimo grandyje galėjo būti spragų, anot M. Lingės, tai turėtų būti ištaisoma ir užkardoma.
„Daug, matyt, dalykų šiandien gali atrodyti keistai, ir kaip yra vykdoma kontrolė, ir ta pareiga vykdyti. Bet, matyt, tam ir turime tam tikrus saugiklius. Jeigu kas nors ir aplaidžiai vykdo savo pareigą, priežiūros institucijų pareiga yra išsiaiškinti, jeigu ta prievolė neatlikta tinkamai“, – taip pat dėstė M. Lingė.
Ministerija: ne visada vadovaujamasi geriausiomis praktikomis
Finansų ministerijos akcentavimu, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, lošimų organizatoriai privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai to padaryti objektyviai neįmanoma).
Taip pat ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti FNTT.
„Pastebima, jog lošimų organizatoriai ne visuomet vadovaujasi geriausiomis praktikomis užkardant galimas rizikas, todėl šią savaitę bus organizuojamas platesnis situacijos vertinimas tiek su Lošimų priežiūros tarnybos, tiek ir Lietuvos Banko vadovais sprendžiant dėl galimų tolesnių veiksmų“, – komentuoja ministerija.
