Verslas

2018.07.10 15:24

S. Skvernelis: pensijų reforma panaikins konkurenciją tarp „Sodros“ ir privačių fondų

Giedrė Čiužaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.07.10 15:24

Seniau beveik 300 tūkst. gyventojų privačiuose fonduose kaupė pinigus, nors buvo puikiai žinoma, kad reikiamos sumos jie nesukaups, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, ši situacija turėtų pasikeisti po pensijų reformos, kai bus panaikintas supriešinimas tarp „Sodros“ ir privačių fondų.

– Pradėkime nuo Seimo nario Kęstučio Masiulio kreipimosi į jus, kuriame jis prašo įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą vyriausybei ir visuomenei pristatyti planuojamą rajoninių ligoninių pertvarką. Teigiama, kad patvirtinus reformą ketinama uždaryti iki 30 ligoninių regionuose. Parlamentaras sako, kad labai svarbu, jog ligoninės nebūtų uždaromos nepamatuotai ir neatsakingai. Žmonės irgi nerimauja. Premjere, kokios tų regioninių ligoninių perspektyvos

– Pirmiausia, tai mes turime kalbėti apie žmones, o ne daryti pigią politiką, kalbėti apie tai, kas liečia kiekvieną iš mūsų. Kalbant apie sveikatos priežiūros reformą, kuriai vyriausybės teikimu Seimas pritarė, sprendžiami esminiai klausimai.

Vienas iš tų klausimų – kad mūsų gyventojams (ypač regionų gyventojams) būtų suteiktos visos būtiniausios paslaugos, o tais atvejais, kai tokių paslaugų suteikti negalima, būtų sudarytos galimybės be didelių eilių patekti į tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas, mūsų geriausias įstaigas.

Kalbant apie regionines ligonines, turime tokį paradoksą, kad teikiamos nekokybiškos paslaugos (tai rodo ir statistika, ir tyrimai), teikiamos ne visos paslaugos arba ne tos apimties paslaugos, nėra išgrynintos jų stipriosios profilio savybės.

Todėl nekalbame apie ligoninių uždarymą, kalbame apie tų gydymo įstaigų, kurios šiandien negali užtikrinti kokybiško gydymo ir suteikti tinkamų paslaugų, pertvarkymą. Tai yra arba profilio pakeitimas, arba tapimas stambesnio profilio filialais, arba tiesiog tų ligoninių stipriausių kompetencijų išgryninimas.

Siekiama tokiu būdu optimizavus viešųjų įstaigų arba valstybinių ligoninių tinklą teikti kuo daugiau kokybiškų paslaugų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tos paslaugos, kurios labai kokybiškos, planuoja ir toliau teikti tose ligoninėse. Visas kitas paslaugas turėtų būti suteikta galimybė greitai ir kokybiškai gauti pačiose stipriausiose mūsų ligoninėse, kur kiekvienas iš mūsų norime pakiūti, jeigu atsitinka rimta bėda.

– Ar nemanote, kad žmonėms bus sudėtingiau?

– Žmonėms dabar sudėtinga, kai jie patenka į ligoninę, kurioje, kaip jau minėjau, negauna tinkamos paslaugos. Ten žmonės yra kaip ir gydomi, bet vėliau dažniausiai reanimobiliu vežami į Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ligonines. Tai yra didžiausia problema.

Dėl to [planuojamas] tas, kaip ir minėjau, pirmas paketas arba pirminė sveikatos priežiūra. Kuo didesnės apimties paslaugos turi būti teikiamos vietose. Stiprios ligoninės (kad ir mažos, bet stiprų profilį turinčios ligoninės) toliau teikia stipriausias savo paslaugas. O dėl viso kito bet kuriame regione gyvenantiems žmonėms turi būti suteikiama galimybė skaidriai, be protekcijų, greitai pateikti į mūsų stipriausias universitetines ligonines.

– Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija, rajoninių ligoninių vadovai sako, kad dar labai trūksta konkretumo. Kada jo padaugės?

– Konkretumas atsiras tada, kai bus patvirtina reforma. Bet ir be reformos (kadangi ji dar nėra pasirašyti respublikos prezidentės) ligoninės, kurios jau matė perspektyvą, savivaldybės, kurios nori, kad jų gyventojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, žingsnius jau yra pradėję daryti – kai kurios pakeitusios profilį, kai kurios tampa apskrities ligoninių filialais ir, kaip minėjau, pasilieka teikti stipriausias savo paslaugas,

Aiškumas bus tuomet, kai prasidės realus procesas kartu su savivaldybėmis, nes daugumos gydymo įstaigų steigėjos yra savivaldybės. Tada mes galėsime kalbėti apie tai, kokio tipo, kokia paslauga vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje bus suteikta.

Jeigu norime palikti tokią situaciją, kokia yra dabar, tai galiu pateikti pavyzdį – 20 proc. medikų atlyginimų pakėlimas neįvyko visose ligoninėse, nes tiesiog yra gydymo įstaigų, kurios net teoriškai negali išgyventi.

BNS nuotr.

– Seimui praėjusią savaitę patvirtinus pensijų reformos pakeitimus Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacija savo pranešime teigė, kad pensijų reforma maskuojamas tikslas galiausiai nacionalizuoti privatų žmonių turtą – antroje pakopoje sukauptas santaupas pensijai. Gandų yra visokių. Ką atsakytumėte, kaip bus su pensijomis?

– Nereikia gandų skleisti, pensijų paketas Seime priimtas. Esminis dalykas, kad panaikinamas supriešinimas tarp „Sodros“ pensijų ir privataus kaupimo, kas buvo iki šiol. Buvo konkurencija.

Buvo žmonės, kurie dalyvavo vadinamojoje antroje pensijų kaupimo sistemoje. Jie gaudavo ir gavo mažesnę „Sodros“ pensiją. Toliau buvo priešinama, kad dalis (taip ir buvo, deja) „Sodros“ pinigų buvo skiriama būtent privatiems pensijų kaupimo fondams.

Beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų kaupė pensijas, žinodami... Gal patys ir nežinojo, bet pensijų fondai puikiai žinojo, kad jie nesukaups reikiamos pinigų dalies, iš kurios, išėję į pensiją, kas mėnesį galėtų gauti periodinę išmoką prie „Sodros“ pensijos. Jie būtų gavę vienkartinę, gana mažą išmoką ir mažesnę „Sodros“ pensiją.

Visi padaryti pakeitimai pirmiausia nukreipti į tai, kad nebūtų supriešinimo tarp „Sodros“ ir tų žmonių, kurie papildomai kaups pensiją. Supriešinimo nėra, jie niekaip nenukenčia, tiesiog turi du finansavimo šaltinius savo senatvėje – „Sodros“ pensijų sistemą ir privatų kaupimą.

Kitas labai svarbus dalykas yra paskatos dalyvauti šiame kaupime. Tikrai žmonės tai turėtų padaryti, ypač tie, kurie yra 40 metų amžiaus. Jiems tikrai yra gera perspektyva toliau dalyvauti arba pradėti dalyvauti.

Taip, aš suprantu, kad fondai nėra patenkinti, nes jų administravimo mokesčiai, kurie buvo gana dideli, yra mažinami per pusę.

Toliau vis dėlto kalbama apie gyvenimo ciklų įvedimą. Be to, ne visuomet buvo pasirenkamos teisingos investavimo kryptys. Taip pat turime užtikrinti tvarų anuitetų turėjimą ir pardavimą. Dėl to irgi koncentruojamasi į paslaugą, šiuo atveju į mūsų „Sodrą“, garantuojant, kad neatsitiks taip, kad kažkoks fondas susidurs su sunkumais (neduok, Dieve, bankrutuos) ir atsiras tikrai didžiulė problema. Tokia rizika pašalinta.

Su antra pakopa dabar tikrai yra padaryta, manau, daugiau ir socialinio teisingumo, ir tvarkos. Svarbiausia užtikrinti mūsų žmonių interesus, tiek pensijos jau sulaukusių, tiek dirbančiųjų, kurie ateityje neišvengiamai bus pensininkai ir gaus nesumažintą „Sodros“ pensiją, galės dalyvauti kaupime ir gauti kas mėnesinę išmoką, t. y. pensijos dalį prie savo „Sodros“ pensijos.

– LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, ar sukaupti pinigai, žmogui mirus nebus tiesiog nusavinti valstybės, ar tuos pinigus galės paveldėti giminaičiai?

– Yra toks ginčas, kas ta sukaupta suma – ar ji yra nuosavybė, kuri yra paveldima, ar ne. Iš tiesų dalis – taip. Tai jūsų sukaupti pinigai, kuriuos patys sumokėjote. Bet dėl tos dalies, kurią finansavo valstybė, yra manančių, kad paveldimumo neturėtų būti.

Šiuo atveju dar kartą kalbame apie tai, kad nė vieno net ir dabar gaunančio pensiją, dalyvaujančio senatvės kaupime žmogaus interesai neturi būti pažeisti. Priklausomai nuo to, koks pasirinktas kaupimo būdas, priklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens (pagal mūsų vidutinę gyvenimo trukmę ar daugiau, iki tam tikro amžiaus, kuris nustatytas) ta dalis arba išliks paveldima, arba, kaip jau minėjau, ta dalis, kuri sukaupta su valstybės pagalba, nebus paveldima.

– Europos Sąjungos ekspertai šiandien žada pristatyti Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės streso testų rezultatus ir viešai įvardyti, kokius trūkumus Baltarusija turi pašalinti. Lietuva siekia, kad būtų ne tik įvardyti trūkumai, bet ir numatomi Baltarusijos įsipareigojimai vykdyti ES rekomendacijas, ką šalis turi padaryti iki jėgainės paleidimo. Kaip galvojate, ar Baltarusija kaip nors reaguos?

– Jie privalo reaguoti. Tai pirmas, bet nepakankamas žingsnis. Streso testų rezultatų paskelbimas yra vienas dalykas. Kitas – įgyvendinimas. Kalbant apie įgyvendinimą, tikrai smagu ir džiugu, kad tai tapo nebe Lietuvos reikalu. Tai tapo ir Europos Komisijos vienu iš pagrindinių klausimų. Tas pats santykis Baltarusijos ir ES valstybių turėtų būti irgi siejamas per šią prizmę.

Žinoma, labai blogai, kad šitas projektas apskritai atsirado. Jeigu būtų Lietuva savo laiku užėmus gana ryžtingą poziciją ir ieškojus kitų išeičių, gal mes šiandien tos problemos neturėtume. [...] Turbūt puikiai suprantame, kai jau kalbame apie tai, kad artimiausiu metu bus atvežtas kuras ir pakrautas į elektrinę, kalbėti apie kitokius būdus yra gana sudėtinga.

Tačiau tai, kas yra padaryta ir techniškai, ir politiškai, leidžia daryti prielaidą, kad šio projekto, kuris mūsų manymu nėra saugus (mes ir tarptautinė bendruomenė neturi kitokio įsitikinimo) tikrai negalima iki galo realizuoti. Jeigu tai bus bandoma daryti, manau, kad tai ekonomiškai neapsimokės, techniškai bus sudėtinga ir elektros energija nepateks į mūsų rinką.