Pagal būsimų pensijų dydžio santykį su darbo užmokesčiu EBPO šiemet Lietuvai skyrė paskutinę vietą. Prognozuojama, kad 2022-aisiais įsidarbinusių asmenų pensija ateityje sudarys tik 28,9 proc. vidutinio atlyginimo.
LRT.lt kalbintų ekspertų nuomone, tokia prognozė taps realybe, jeigu šalies demografinė situacija prastės, o pensijų įstatymas nesikeis.
Prasčiausias rezultatas tarp EBPO narių
2023 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 43 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kuo procentas didesnis, tuo labiau tikėtina, kad senatvėje žmogus galės mėgautis didesnėmis pajamomis, o kartu ir visavertiškesniu gyvenimu – keliauti, padėti vaikams ar anūkams, vaikščioti į renginius.
Visgi panašu, kad toks gražus senatvės scenarijus Lietuvos gyventojams gali ir neišsipildyti. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) naujausiame tyrime prognozuojama, kad 2000 m. Lietuvoje gimęs jaunuolis, pradėjęs dirbti 2022 m. ir tai daręs iki senatvės, gaus vos 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.
Tai pats prasčiausias rezultatas tarp 38 EBPO narių. Patys didžiausi įverčiai užfiksuoti Portugalijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, kur pajamų pakeitimo norma sieks per 90 proc. Pakeitimo norma – tai santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo. Taigi, tai reiškia, kad minėtų šalių pensininkai galės džiaugtis beveik tokiomis pačiomis pajamomis, kokias gavo ir dirbdami.
Vadovaujamasi dirbančiųjų mažėjimo prielaida
Kaip priežastį, kodėl EBPO Lietuvai prognozuoja tokį procentą, profesorius Romas Lazutka nurodė, kad tokia prognozė siejama su esama Lietuvos pensijų sistema. Pasak R. Lazutkos, „Sodros“ pensijos yra didinamos pagal tai, koks yra visos Lietuvos darbo užmokesčio fondas (pinigų suma, nuo kurios mokamos įmokos „Sodrai“).
Fonde esančių pinigų suma priklauso nuo to, kiek yra dirbančiųjų ir koks yra darbo našumas, lemiantis algos dydį. Fondas gali mažėti, jeigu mažės dirbančiųjų skaičius, susitrauks populiacija. Dalį gali kompensuoti atlyginimų augimas, tačiau nepakankamai, kad būtų išlaikytas dabartinis pensijų ir atlyginimo santykis (43 proc.).
Anot jo, EBPO Lietuvai prognozuoja lėtesnį darbo našumo augimą. Dėl tokio proceso algos neva neaugs taip sparčiai, todėl nuo algų mokamos įmokos į „Sodrą“ taip pat neaugs.
„Jie [EBPO – LRT.lt] numato, kad darbo užmokesčio didėjimas, kuris leis papildomai surinkti lėšų, nekompensuos mažėjančių [fondo – LRT.lt] lėšų dėl darbuotojų skaičiaus mažėjimo“, – sakė jis.
Vis dėlto R. Lazutka teigė, kad EBPO anksčiau ne kartą yra padariusi klaidingą prielaidą dėl atlyginimų augimo Lietuvoje. Algos Lietuvoje, sakė jis, augo greičiau, nei organizacija buvo prognozavusi. (Patikslinta 2024-01-15, 12:55).
„Jie [EBPO – LRT.lt] darbo našumą numato gana lėtą. Tačiau iki šiol jų numatymas nepasitvirtindavo, nes jie numatydavo, kad algos augs 3–4 proc., o jos, bent jau nuo Skvernelio Vyriausybės, augo dviženkliu skaičiumi – 10, 11, 12 proc.“, – pastebėjo jis.
Įžvelgia apsiskaičiavimą
Vertindamas būsimų pensininkų Lietuvoje perspektyvas, docentas A. Bartkus taip pat tvirtino manantis, kad EBPO statistika nėra iki galo aiški ir čia galėjo būti apsiskaičiuota.
Abejonių ekonomistui sukėlė tokių šalių kaip Portugalijos, Turkijos ir Graikijos buvimas statistikos viršuje.
„Iš Europos Sąjungos (ES) šalių senbuvių Portugalija ir Graikija yra dvi pačios silpniausios šalys. <...> Šalis [Portugalija – LRT.lt], kuri turi beveik 100 proc. pakeitimo normą, – kaip? Kaip tokie dalykai yra įmanomi, kad pensija prilygtų vidutiniam darbo užmokesčiui? Techniškai neįmanomas dalykas“, – stebėjosi A. Bartkus.
Pasak ekonomisto, klausimų taip pat kelia grafike pavaizduoti skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos, kurių dabartinės pensijų pakeitimo normos yra gana panašios. Vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos pakeitimo norma 2022-aisiais siekė 41,9 proc., Latvijoje – 44,7 proc.
Taigi, kadangi tiek atlyginimai, tiek darbo rinka, tiek mokesčiai kaimyninėse šalyse yra panašūs (tiesa, Latvijoje pensijos yra apmokestintos), A. Bartkaus manymu, analogiška situacija turėtų būti ir su pensijų dydžių prognozėmis.
„Nepamirškime ir to, kad Latvijoje senatvės pensijos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu [metinės senatvės pensijos suma – LRT.lt] viršija 6 tūkst. eurų. Pas mus pensijos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais“, – atkreipė dėmesį A. Bartkus.
Abejojama demografinio mažėjimo prielaida
Tai, jog didžiausią dabartinio uždarbio dalį ateityje bus galima gauti Portugalijoje, nuostabą sukėlė iš ekonomistui R. Lazutkai. Vis dėlto, anot jo, tam įtakos galėjo turėti ir tai, jog į tokias prognozes EBPO nuolat įtraukia tų valstybių įstatymus, kurie numato, kaip pensijos yra ir bus didinamos.
Pasak R. Lazutkos, kai kurios šalys turi indeksavimo taisykles, numatančias, kad pensijos gali augti sparčiau nei atlyginimai, kaip kartais nutinka. Atitinkamai tuomet pensijos indeksuojamos pagal infliaciją arba pagal atlyginimų augimą, – priklausomai nuo to, kas yra didesnis.
„Čia logika tokia, kad pensijos neatsiliktų nuo algų augimo. Bet, jeigu būtų didelė infliacija ir kad nenuvertėtų tos pensijos, tuomet indeksuojama ir pagal infliaciją“, – komentavo R. Lazutka.
A. Bartkus abejoja sumažėsiančios demografijos prielaida ir tikina, kad EBPO padarė metodologinių klaidų.
„Taip kad depopuliacija neturi tokio didelio poveikio. Čia akivaizdžiai yra kažkokių metodologinių skaičiavimo klaidų“, – sakė pašnekovas.
Jis neneigė, kad senėjanti populiacija bus opi problema Baltijos šalims, tačiau Latvijai tai atsilieps bene labiausiai. O tai jau irgi jam kelia klausimą, kodėl tokiu atveju Latvija yra aukščiau nei Lietuva.
Ministerija: demografijos prielaidos itin nepalankios
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) raštu pateiktame atsakyme LRT.lt teigiama, kad tokios ilgalaikės projekcijos visada remiasi prielaidomis dėl demografijos, darbo rinkos situacijos, ekonomikos augimo.
„Kalbant apie Lietuvos situaciją, jau daug metų Lietuvos demografijos prielaidos ilguoju laikotarpiu yra itin nepalankios“, – neslėpė SADM.
Anot ministerijos, remiantis Eurostato atliktomis demografinėmis projekcijomis, įvertinus mirtingumą, gimstamumą, migracijos srautus, prognozuojama, kad 2070-aisiais Lietuvoje bus 2 mln. gyventojų
„Iš jų apie 716 tūkst. vyresnių negu 65-eri metai asmenų ir darbingo amžiaus asmenų ir 756 tūkst. dirbančiųjų. Kitaip tariant, 1,06 dirbančiojo išlaikys vieną pensininką“, – skaičiavo ministerija.
Pasak ministerijos, EBPO pensijų projekcijos būtent ir atspindi, kokį poveikį tokia demografinė situacija turės pensijų sistemai. Įtaką daro ir šalies ekonominė situacija.
Ministerija taip pat akcentavo, kad EBPO prognozuoja ateities pakeitimo normas skirtingų pajamų asmenims ir remdamasi skirtingais scenarijais, t. y. vien iš valstybinės pensijų sistemos bei iš valstybinės sistemos kartu su privačiu pensijų kaupimu.
„Lietuvos atveju, pensijų kaupimas, nepaisant didelės aprėpties, EBPO yra priskiriamas savanoriškoms sistemoms“, – rašė ministerija.
Pačios SADM atsiųstoje lentelėje nurodoma, kad savanoriškos sistemos atveju pensijų pakeitimo norma siekia 28,9 proc., jeigu asmuo per visą savo gyvenimą uždirbo vieną vidutinį darbo užmokestį (VDU); 21,3 proc., jeigu du VDU.
Jeigu būtų įtraukiama valstybinė pensijų sistema ir privati pensijų sistema kartu, tuomet vieną VDU gavusiems asmenims procentas siektų 47,9 proc., jeigu du VDU – 37,9 proc.
„EPBO skaičiavimai tik papildomai iliustruoja, kad pensijų kaupimas yra reikšminga pensijų sistemos dalis ir jos svarba ilguoju laikotarpiu didės“, – tvirtino ministerija.
*Šis tekstas buvo redaguotas 2024-01-15 12:55 val. Jame pataisyta faktinė klaida
