Naujieji metai atneša nemažai mokestinių permainų – nuo atlyginimų ir socialinių išmokų kilimo iki įvairių paslaugų bei akcizų brangimo. Vienur gyventojų kišenės papilnės, tačiau kitur teks atverti pinigines.
LRT.lt trumpai apžvelgia kitąmet laukiančius pokyčius gyventojams.
Didės minimali alga ir NPD
Minimali alga kitais metais augs iki 924 eurų popieriuje (709 eurų į rankas). 2023 metais ji popieriuje siekia 840 eurų arba 633 eurus į rankas.
Minimalus valandinis atlygis nuo kitų metų bus didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro.
Kils ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – nuo kitų metų jis bus padidintas 20 proc. (nuo 625 iki 747 eurų). NPD yra gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis.
Dėl minimalios algos ir NPD didinimo uždirbantieji mažiausias pajamas asmenys 2024 metais gaus maždaug 76 eurais per mėnesį daugiau nei 2023-iaisiais.
Kils pedagogų ir medikų algos
Mokytojams atlyginimai kitąmet bus didinami dviem etapais. Vidutinis mokytojų atlyginimas, apskaičiuotas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, sausį pasieks 1546 eurus į rankas, o rugsėjį – 1692 eurus. 2023 metais mokytojai vidutiniškai uždirbo 1416 eurų.
Dėstytojų ir mokslininkų vidutinis atlyginimas į rankas kitąmet sausį pasieks 1641 eurą, rugsėjį – 1941 eurą. Šiemet jis siekė 1501 eurą.
Vidutinis darbo užmokestis gydytojui 2024 metais sudarys 2854 eurus, neskaičiuojant papildomų mokestinių lengvatų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, jis sieks 2,2 šalies vidutinio atlygio. Tokia alga – 429 eurais didesnė „popieriuje“, nei buvo 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1367 eurus į rankas, jis atitiks vidutinį šalies atlyginimą. Tai – 202 eurais prieš mokesčius daugiau nei 2023 metų pradžioje. Tuo metu rezidentams algos pakils 189 eurais.
Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais.
Kitąmet bazinis dydis, skirtas apskaičiuoti didžiosios dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, nedidės. Jis neaugs pirmą kartą nuo 2017 metų.
Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, darbo užmokesčio fondas valstybės tarnyboje bus peržiūrimas kas dvejus metus.
Augs senatvės pensijos
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais augs 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasieks 605 eurus (didės 66 eurais).
Bendroji pensijos dalis didės apie 9,57 proc., o individualioji – 11,93 procento. Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.
Vidutinė nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 iki 144,71 euro).
Kitąmet taip pat planuojama nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarytų 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – „grindų“ dydis proporcingai mažėtų.
Didės socialinės išmokos
Nuo Naujųjų didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoje 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoje 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoje 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoje 157 eurų.
Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, atitinkamai augs nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui ir kt.
Vienišo asmens išmoka kitąmet didės nuo 35 iki 38 eurų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Už vaiko priežiūrą – taip pat didesnės išmokos
Vaiko pinigai nuo 2024 m. augs apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet didės nuo 539 iki 605 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui didės iki 152,9 euro.
Parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms kitais metais didės nuo 98 iki 110 eurų, laidojimo pašalpa augs nuo 392 iki 440 eurų. Vienkartinė išmoka buvusiems globotiniams įsikurti didėja nuo 3675 iki 4125 eurų.
Iš naujo įtrauks į antrąją pensijų pakopą
Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2022‑ų, o ne į 2021‑ų metų vidutinį atlyginimą.
Dar vienas pokytis 2024-aisiais – metų pradžioje į pensijų kaupimą bus įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 dieną bus jaunesni nei 40 metų, dirbs samdomą darbą ar vykdys savarankišką veiklą Lietuvoje. Pakartotinai bus įtraukiami ir tie žmonės, kurie prieš trejus metus atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą gyventojams siunčiama sausio viduryje į jų asmeninę „Sodros“ paskyrą, taip pat gali būti siunčiama el. paštu arba registruotu laišku.
Pranešimus apie įtraukimą į kaupimą gavę asmenys turės tris pasirinkimus: norintiems prisijungti nieko daryti nereikės, jie nuo liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje. Norintys kaupti kitoje, galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.
Nusprendusieji nekaupti iki birželio 30 d. turės pateikti automatiškai užpildytą prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Keisis elektros ir dujų tarifai
Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės, taip pat visiems gyventojams pigs atpigs dujos.
Elektros kaina nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę. Šiuo metu tokių žmonių yra 445 tūkst.
„Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas sieks 21,9 cento už kilovatvalandę. Dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, naktinės – 15,2 cento už kilovatvalandę. Visuomeninė elektros kaina šiuo metu siekia 22,7 cento už kilovatvalandę.
Vartojantiems dujas maistui gaminti kaina mažės 7 centais už kubinį metrą, o tiems, kas dujomis šildosi namus, – 4 centais.
Gyventojams, suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kaina sieks 1,29 euro už kubinį metrą, suvartojantiesiems nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų, – 0,83 euro, o daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų – 0,79 euro.
Atkreiptinas dėmesys, kad abonentinis mokestis nesikeistų. Pirmos grupės vartotojams jis sieks 0,56 euro (su PVM) per mėnesį, antros ir trečios grupės – 3,99 euro.
Taip pat nuo 2024 metų valstybė kompensacijų gyventojams nebemokės.
Brangs alkoholis, rūkalai ir degalai
Nuo 2024 metų sausio 1 d. įsigalioja nauji degalų bei kuro, alkoholio ir rūkalų akcizai. Numatomas rūkalų ir alkoholio kainų augimas – iki keliasdešimt centų už vieną produktą.
Palyginti su 2023 m., vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, kurių stiprumas yra iki 8,5 proc., 0,5 litro kainuos 0,10 Eur brangiau. Stipresni nei 8,5 proc. gėrimai brangs 0,12 Eur už 0,5 litro.
Tarpiniai produktai iki 15 proc. brangs 0,11 Eur už 0,5 litro, o stipresni – 0,15 Eur. Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis, likeris ir t. t., brangs 0,36 Eur už 0,5 litro. O tokios pat talpos alus pabrangs 0,03 Eur.
Pabrangs ir rūkalai. Pakelis cigarečių nuo Naujųjų metų kainuos 0,20 Eur daugiau, 20 gramų cigarų ir cigarilių pabrangs 0,39 Eur, 20 gramų rūkomojo tabako kainuos 0,20 Eur daugiau, o už pakelį kaitinamojo tabako reikės pridėti dar 0,47 Eur. Brangs ir elektroninių cigarečių skystis – už 2 mililitrus reikės susimokėti papildomai 0,15 Eur.
Taip pat didės kuro kainos. Tiek dyzelinis, tiek šildymo kuras, palyginti su šiais metais, po Naujųjų brangs 0,05 Eur už litrą, akmens anglys, naudojamos verslo reikmėms, – 4,55 Eur už toną, koksas ir lignitas, naudojami verslo reikmėms, brangs 5,26 Eur už toną.
Brangs naftos dujos bei dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms, – 21 kilogramo dujų balionas pabrangs 7,73 Eur arba 368 Eur už toną. Šildymui skirtos durpės brangs 12,10 Eur už toną.
Leista prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais
Lapkričio pabaigoje Seimas leido parduoti maistą, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui „Geriausia iki“ yra saugus ir tinkamas vartoti. Pataisos įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Taip pat bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Taip siekiama didinti sąmoningumą – vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“ skirtumais.
Skaičiuojama, kad šio Maisto įstatymo pakeitimo ekonominė nauda gali siekti 147,6 mln. eurų per metus.
Restoranams nebebus taikomas lengvatinis PVM
Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. PVM lengvata viešbučiams toliau galios.
Prognozuojama, kad pokyčiai palies ne tik kavines ar restoranus – taip pat brangs ir maitinimas švietimo įstaigose. Tokiu atveju nuo sausio tėvams teks išleisti daugiau.
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė anksčiau LRT TELEVIZIJAI sakė, kad kaina mokyklų valgyklose, buvusi tarp 3,50 ir 4 eurų, nuo Naujųjų metų didės ir bus nuo 4 eurų iki 4,50.
Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose brangs vanduo
Nuo Naujųjų metų mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose didėja 3 centais be PVM už kubinį metrą. Šį sprendimą 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtino VERT.
Nuo 2024 m. vasario 1 d. butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas padidės nuo 1,67 iki 1,7 Eur be PVM, individualių namų gyventojams – nuo 1,65 iki 1,68 Eur be PVM, įmonėms – nuo 1,71 Eur iki 1,74 Eur be PVM.
Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas bute gyvenančio vieno namų ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 0,12 Eur be PVM per mėnesį arba 0,15 Eur su PVM.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje brangs atliekų tvarkymas
Augant Vilniui ir žmonių jame skaičiui, didėja ir surenkamų komunalinių atliekų kiekis. Dėl išaugusių jų tvarkymo sąnaudų ir apimties sostinė peržiūri vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tarybai pritarus, vidutinio 60 kv. m buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą kainuos – apie 58 eurus per metus (2023 m. buvo apie 46 eurus), informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Klaipėdoje taip pat brangs šiukšlių tvarkymas: nuo sausio rinkliava už komunalines atliekas didės 33–37 proc. Individualių namų savininkams metinis mokestis didėja 24 proc. – nuo 72 iki 89 eurų, butų gyventojams – 34 proc. nuo 8,2 iki 11 eurų už 10 kvadratinių metrų. Viešbučiams, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kitoms įmonėms mokestis didėja 25 proc. iki 10 eurų. Rinkliava negyvenamiems objektams auga 33 proc., deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį – 37 procentais.
Tuo metu Kaune nuo kitų metų brangs mišrių atliekų tvarkymas – individualių namų gyventojams, turintiems 140 litrų konteinerį, kuris išvežamas kas antrą savaitę, užmokestis didės 1,35 euro. Daugiabučių namų gyventojams mėnesinės įmokos ūgtelės maždaug iki 1,85 euro. Kiek didesnis kilimas numatytas juridiniams asmenims – 7,11 euro.
Brangs pašto paslaugos
Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų bus pakoreguotos tiek Lietuvos viduje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos.
Didesnes, nuo 500 g iki 2 kg sveriančias registruotas siuntas į kai kurias užsienio šalis bus galima siųsti pigiau. Nuo 4 iki 16 proc. sumažės kainos, siunčiant minėtas siuntas populiariausiomis kryptimis – į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją. Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina mažės 0,90 Eur, arba 3 proc.
Siunčiant į užsienį neregistruotą mažąją korespondenciją iki 20 g svorio (laiškus ir atvirlaiškius), siuntimo kainos populiariausiomis kryptimis bus vidutiniškai nuo 11 iki 22 proc. didesnės.
Nauji įkainiai bus taikomi ir Lietuvos viduje siunčiamoms neregistruotoms ir registruotoms siuntoms. Nuo Naujųjų metų korespondencijos siuntų bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs apie 20 proc. Pavyzdžiui, dabar 1,30 euro kainuojantis atvirlaiškis kitąmet atsieis maždaug 20 centų daugiau.
