Lietuvių meilė nuosaviems namams niekur nedingo, tačiau statybos šiuo metu gerokai aprimusios, – sako ekspertai. Žmonės kol kas baidosi aukštų palūkanų ir ne visai aiškios ekonominės situacijos, tačiau numatoma, kad jau 2024 m. nuosavų namų rinka pabus iš žiemos miego. O tie, kas nori ir apgalvotai planuoja, gali pasistatyti svajonių namą už įkandamą kainą.
Kaunietė Lauryna LRT.lt pasakojo, kad namą nutarė statytis tuomet, kai 2018-aisiais pradėjo dairytis būsto, nes nuomotis buto nebesinorėjo – nusprendė, kad galiausiai jau geriau nuomos pinigus panaudoti paskolos įmokoms už namą.
Apžiūrėję senos statybos namus, šeimoje nusprendė, kad tokį renovuojant bus per daug išlaidų, o ir namo išdėstymas ne toks, kokio norėtųsi. Tuo metu naujos statybos namų kainos pasirodė gerokai išpūstos, tiek renkantis su daline apdaila, tiek jau baigtų statyti, o ir neaišku, ar juose naudojamos kokybiškos medžiagos. Taip buvo prieita prie minties, kad statytis namą patiems yra geriausias variantas.
122 kv. metrų ploto namą su 22 kv. metrų garažu pavyko pasistatyti už maždaug 100 tūkst. eurų. Lauryna įvardijo, kad būtų kainavę mažiau, tačiau pabrango tiek medžiagos, tiek darbas. O daugiausia teko atseikėti vidinei apdailai su medžiagomis.
Laurynos teigimu, statybos užtruko 3 metus – pusę metų teko tvarkyti dokumentus, kad galėtų gauti statybos leidimą.
„Nemažai laiko teko sugaišti su požeminių komunikacijų atstovais, įvairiais derinimais. O kai gavome leidimą, prasidėjo žiema, todėl negalėjome įsirengti pamatų, teko laukti pavasario.
Tikriausiai dokumentų tvarkymas tiek gaunant statybos leidimą, tiek tvarkant namo užbaigimo dokumentus daugiausia laiko ir užėmė. Taip pat neseniai pasikeitė namo pridavimo taisyklės, tikrai nepasakyčiau, kad tas pokytis į gerą. Anksčiau pats galėjai pateikti internete namo pridavimo dokumentus, ekspertai peržiūrėdavo viską, o tokia paslauga net 50 eurų nekainavo. O dabar visos privataus sektoriaus ekspertizės ir tarpininko paslaugos, kad sukeltų į sistemą, visą tą kainą išpūtė iki 600–800 eurų. Taip kad ne tik pabrango paslauga, bet ir pats namo pridavimo procesas tikrai nepagreitėjo“, – LRT.lt pasakojo moteris.
Moteris pasakojo, kad didžiąją dalį darbų darėsi patys. Visgi statybos, kaip ir įprasta, truko ilgiau, nei planuota. Kad ir pačių medžiagų laukimas užsitęsdavo, nes tuo metu prasidėjo COVID-19 pandemija, vėliau – karas Ukrainoje.
Nepaisant kilusių iššūkių, kaunietė teigė, kad tikrai nesigaili, jog namas pastatytas pačių rankomis – dabar turi tokį, kokio ir norėjo, žino, kad buvo naudotos kokybiškos medžiagos. Pasak jos, pasistatyti patiems gavosi žymiai pigiau, nei pirkti rinkoje.
Namo kvadratinio metro kaina pakilo 200 eurų
Sąmatos rengimo ekspertas Mindaugas Laučys LRT.lt aiškino, jog namų statyba Lietuvoje – labai sezoniška. Pavasarį statybinių medžiagų ir darbų kainos linkusios didėti 10–15 proc. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė šios rinkos dinamiką – pačioje karo pradžioje kainos labai stipriai šovė į viršų, vienos medžiagos pabrango 50 proc., kitos dar daugiau.
„Tų medžiagų, kurių daug atsiveždavome iš Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos, kainos šovė į neregėtas aukštumas. Didžiausia problema buvo ne tai, kad kainos pakilo, nes jos vis tiek nusileido vėliau, bet bėda buvo toms įmonėms, kurios turėjo fiksuotas sutartis su savo užsakovais.
Pavyzdžiui, jei statome kokį nors „Akropolį“, pabudo ryte statybinės įmonės vadovas ir žiūri, kad kainos labai stipriai pasikeitė. Tai ką jam daryti? Jis negali sustabdyti projekto, vis tiek turi pirkti, nes užsakovui neįdomu, jam rūpi tik terminas. Didžiausia problema buvo nežinojimas, kada kainos normalizuosis. Pavyzdžiui, dabar kainos, tiek metalo, tiek medienos, yra beveik sugrįžusios į prieškarinį laikotarpį“, – dėstė M. Laučys.
Vis dėlto, anot jo, dabar kainos šiek tiek krenta ir kol kas sunku pasakyti, kiek dar gali kristi. Prieš 2–3 metus bankai skaičiuodavo, kad pastatyti ir priduoti pastatą 100 proc. turėtų užtekti maždaug 1 200 eurų už kvadratinį metrą. Šiuo metu bankai finansuoja 1 400 eurų už kvadratinį metrą – skaičiuojama, kad tiek dabar kainuoja statyti statistinį ekonominės klasės pastatą.
Jau pastatyto nepirktų
Ekspertas įvardijo, kad jis asmeniškai nedrįstų pirkti jau pastatyto pastato, nes pats yra prisižiūrėjęs nemažai paliktų klaidų. Anot jo, vystytojai kartais pastato tragiškus pastatus, tačiau parduodami teigia, kad jie puikiausios kokybės.
„Kaip ekspertui yra tekę ir teisminiuose procesuose sudalyvauti, kai žmonės tiesiog verkia, kad nusipirko kiaurą pastatą. Nors dokumentuose jis A++ klasės, faktiškai pamatavus jis net B ar C klasės nesiekia. Tokių situacijų esu matęs, kad aš pats bijočiau pirkti iš vystytojo“, – teigė M. Laučys.
Nors dokumentuose jis A++ klasės, faktiškai pamatavus jis net B ar C klasės nesiekia. Tokių situacijų esu matęs, kad aš pats bijočiau pirkti iš vystytojo
M. Laučys
Jis patikino negalintis pasakyti, kad visų vystytojų namai prastos kokybės, tačiau akcentavo, jog negalima kliautis tiesiog energinį efektyvumą tvirtinančiu raštu – išsirinkus norimą namą, būtina atlikti termovizinį tyrimą ir sandarumo testą, siekiant įsitikinti, jog pastatas iš tiesų atitinka nurodytą energinę klasę.
„Analogiška situacija – jūs perkate naudotą automobilį, tai vis tiek važiuojate į servisą patikrinti. O dabar perkate namą, kurio kaina 10 ar daugiau kartų didesnė nei automobilio, ir netikrinate. Esame turėję daug tokių situacijų, kai nusiperka, pagyvena žiemą ir pamato, kad nesąmonė, didelės šildymo išlaidos ir t. t. Nebūna taip, kad viskas idealiai būtų. Galbūt tas pardavėjas ne iš blogos valios kažko nepasako, nes pastatas turi ir visokių nematomų dalykų, todėl jį ir būtina tikrinti“, – pabrėžė ekspertas.
Statybos šiuo metu sustojusios
Pašnekovo teigimu, savarankiškos statybos šiuo metu yra stipriai sustojusios, žmonių, kurie nenori pirkti namo, tačiau turi savo projektą, yra daug kartų mažiau, – pastebėjo M. Laučys.
„Praktiškai tokių užsakymų beveik nebeturime. Žmonės nori statyti, bet, ką pastebime, tai tie, kurie šiuo metu statosi, tai prabangesnio tipo pastatus, kurie gali kainuoti nuo kokio pusės milijono ir daugiau. Tokių namų statybos nebuvo sustojusios. Ekonominės klasės standartinių pastatų iki 150 kv. metrų statybos dabar yra praktiškai sustojusios“, – pastebėjo ekspertas.
Pasak jo, greičiausiai taip yra dėl to, kad žmones šiuo metu atbaido aukštos palūkanos, nes tie, kurie gali sau leisti statyti namus už šimtus tūkstančių, dažniausiai finansinį šaltinį būna užsitikrinę ir dėl palūkanų pernelyg nesuka galvos.
Kaina priklauso ne tik nuo namo ploto
M. Laučys aiškino, kad dažnai žmonės, neišmanantys statybose, nueina pas architektą, išsako savo viziją ir tuomet, gavę leidimą statyti, projekto nepasitikrina pas specialistą ir neįvertina, kad gali kainuoti statybos. Tuomet, kai susiduria su realybe ir statybininkai arba sąmatininkai apskaičiuoja sumą, žmones ištinka šokas.
„Kainos lūkestis viršijamas dėl įvairių priežasčių. Žmonės kainą skaičiuoja pagal kvadratinį metrą, pasiskaito kokius nors forumus ir apsiskaičiuoja kažkokį vidurkį. Tarkim, 100 kv. metrų namas, ima 1 400 eurų už kvadratą. Bet tai labai apgaulingas skaičius, nes pastato forma labai stipriai keičia kainą.
Pavyzdžiui, turėjau atvejį, kai du pastatai, vienas šalia kito statomi ir abu ant labai stataus šlaito. Vienas iš tų pastatų išvis buvo su tokia pakabinta konstrukcija ore. Plotas tas pats – 100 kvadratų. Bet tokį pastatą pastatyt kainuos turbūt 2 kartus daugiau nei įprastą pastatą. Tai žmogus, turėdamas lūkestį pastatyti už 1 400 eurų, labai apsirinka, nes jo pastato forma ir konstrukcijos yra netipinės. Tokį namą pastatyti kainuos žymiai daugiau“, – pastebėjo M. Laučys.
Kai kuriuos darbus geriau patikėti specialistams
Prieš gaunant statybos leidimą, pašnekovas rekomendavo pirmiausia pasikonsultuoti su specialistu ir išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų gali kainuoti išsvajotas projektas.
Eksperto teigimu, neretai žmonės taip pat renkasi ne vieną įmonę viso namo statyboms, o kelias – taip norėdami sutaupyti, nes tuomet jie patys prižiūri statybų procesą, o ne pasirinktos vienos įmonės atstovai.
Vis dėlto, tokiu atveju užsakovas turi gerai žinoti visus statybų procesus, nes reikia mokėti kiekvieną statybinį niuansą – kiekvienam atėjusiam santechnikui ar elektrikui išsamiai paaiškinti, kas ir kur turi būti. Nežinant kiekvieno statybinio proceso eigos, galbūt geriau tiesiog pasisamdyti žmogų, kuris valdytų statomą projektą.
„Po truputį lietuviai mokosi, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Prieš 10 metų visi buvo auksarankiai, mokėjo ir mašinas susirinkti užmerktomis akimis, ir daržą pasodinti, viską. Bet tokia situacija buvo, kad reikėjo mokėti. Dabar jau nebepavyksta visko išmanyti, žinome apie viską po truputį, bet iki galo gerai nepadarome. Tai, sakyčiau, kad geriau patikėti darbą specialistui, kuris tą moka ir išmano“, – LRT.lt tvirtino M. Laučys.
Lietuvių noras turėti nuosavą namą niekur nedingo
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigė, kad lietuvių noras gyventi ne bute, o name, niekur nėra dingęs. Tačiau namas yra brangesnis pirkinys ir dažniausiai tai jau būna antras būstas, kai gerinama buitis.
Be to, jis paantrino, kad namų rinka priklausoma nuo sezoniškumo – žiemos mėnesiai paprastai nepasižymi aktyvumu, o štai pavasario viduryje lietuviai jau pradeda dairytis sklypų, sodybų ir t. t.
„Antras dėmuo yra pabrangę pinigai, be abejo. Nors Europos Centrinis Bankas nebekelia palūkanų, jos vis tiek yra didelės. Imant kreditą reikia skaičiuoti šiek tiek mažiau nei 4 proc., dar banko maržą. Tai 5–6 proc. bendra palūkanų našta nėra labai nepakeliama, bet jeigu žmonės gali palaukti, namo pirkimo sprendimą turbūt atideda“, – LRT.lt sakė M. Čiulada.
Anot jo, nors ekonomikoje debesys nėra labai tamsūs, perdėto optimizmo taip pat nematyti. Todėl kol kas gyventojai labiau linkę rinktis likvidesnius būstus. Šiuo metu daugiau priimami neatidėliotini sprendimai dėl būsto, kai tai yra būtinybė.
„Namo ar kotedžo pirkėjas paprastai jau turi kur gyventi, namas yra jo antras žingsnis. Kai ekonominė situacija turi debesėlių, dėl to namų rinka pirmiau nei butų rinka sureaguoja, joje žmonės greičiau atsitraukia nuo brangesnių sprendimų“, – tikino M. Čiulada.
Jo teigimu, dar kokį pusmetį matysime vangią namų rinką. 2024 metų antroje pusėje prognozuojamas šioks toks palūkanų mažėjimas, o tai greičiausiai išjudins būsto rinką bendrai.
