Verslas

2018.06.08 09:44

Išnaudojimas darbe: lietuviai bėga, bet jų vietas užima imigrantai

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.06.08 09:44

Šimtai eurų, išskaičiuotų iš atlyginimo už tariamus ar esamus prasižengimus ir darbo priemones, neatlyginami viršvalandžiai – sąlygos, kuriomis Lietuvoje tenka dirbti imigrantams ne iš Europos Sąjungos šalių, ir nuo kurių bėga patys lietuviai. Taip LRT RADIJO laidoje „10–12“ sako Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas.

Didesnio atlygio į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai ar moldavai neretai dirba ilgesnes darbo valandas, kenčia didesnius krūvius, o galiausiai lieka apgauti ir su mažesnėmis pajamomis, nei žadėta.

Darbuotojai iš Ukrainos LRT RADIJUI pasakoja, kad iš jų atlyginimų darbdavys išskaičiuodavo užstatą esą galimoms baudoms, tačiau nors darbuotojai jokių baudų negavo, užstato atgauti iš darbdavio nepavyko. Ukrainiečiai taip pat skundžiasi šimtus eurų siekiančiais nepagrįstais išskaičiavimus iš atlyginimo už tai, ką privalo suteikti kiekvienas darbdavys – darbo drabužius, įrangą ir pan.

„Mano atlyginimas priklausė nuo darbdavio nuotaikos. Jeigu gera nuotaika, tai ir atlygis geras. O jeigu kam nors nepatikai – daryk ką nori – gausi mažesnę algą. Po pirmosios darbo kadencijos darbdavys iš atlyginimo išskaičiavo 500 eurų ir sakė, kad tai užstatas. Klausiau, kodėl, o jis aiškino, kad [tai skirta apsisaugoti] jei bus skiriama bauda ar kažkas panašaus – teks sumokėti iš tos sumos.

Sutikau su tokiomis sąlygomis. Po kiek laiko paprašiau tų pinigų, nes nelabai turėjau už ką valgyti. Jis atsakė, kad tų pinigų neduoda – jie guli saugiai  padėti. Galiausiai pasakė, kad man tų pinigų negrąžins ir aš jam nieko dėl to negaliu padaryti. [...] Kreipiausi į teismą, bet bylą pralaimėjau“, – LRT RADIJUI komentavo ukrainietis, pabrėžęs, kad darbdavys taip elgėsi su visais.

Jis skaičiavo, kad už visą darbą turėjo gauti apie 10 tūkstančių eurų, bet uždirbo tik 4.

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas teigia, kad darbo migrantų bylų teismuose, kur jie mėgina bylinėtis su nesąžiningais darbdaviais, Lietuvoje yra šimtai, dažnai jos yra pralaimimos, kitos dėl įrodymų trūkumo net nepasiekia teismų.

„Tačiau tai yra bylos tų, kurie sugeba kreiptis, gauti pagalbą, tuo metu daugybė darbo imigrantų tiesiog išvažiuoja iš šalies, o tuomet per pažįstamus bando ieškoti būdų, kaip susigrąžinti uždirbtus pinigus.

Tačiau mūsų Migracijos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija (VDI), „Sodra“ ir šalis apskritai nėra pasirengusi priimti darbuotojų iš trečiųjų (ne ES – LRT.lt) šalių, jais pasirūpinti. O verslas tuo naudojasi, įvairūs išskaičiavimai už esamus ar tariamus prasižengimus, darbo priemones vyksta nelegaliai. Apie tai kalbame jau dešimtmetį, niekas negirdi“, – pažymi A. Cuzanauskas.

Nuo nesąžiningų darbdavių nukenčia ir lietuviai

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas teigia, kad VDI girdėjusi istorijų apie užstatus prieš pradedant dirbti mažesnį nei žadėta darbo užmokestį.

„Šios aplinkybės, susitarimai nėra teisėti. Užstatas nėra sutartinis darbo santykių elementas. Darbo apranga ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis turi aprūpinti darbdavys neatlygintinai, iškaitos už darbo priemones yra neteisėtos.

Lietuvos įstatymų nežinojimas, nepatyrimas dažniausiai sukliudo trečiųjų šalių piliečiams, sukuria sąlygas tokiems darbdavių nesąžiningumo atvejams“, – sako jis.

Tačiau, D. Čepono teigimu, nors tai įrodyti sudėtinga, nes oficialiai užstatai niekur nefigūruoja, dokumentuose nėra įforminami, kai kurie darbdaviai juos pritaiko nebūtinai tik ukrainiečiams ar baltarusiams.

K. Žibas pažymi, kad darbdavių nesąžiningumas, su kuriuo susiduria darbo imigrantai, yra viena priežasčių, dėl kurių emigruoja ir patys lietuviai.

„Tai yra ir lietuvių emigracijos priežastis. Reikia suprasti, kad į darbo vietas, iš kurių dėl tų pačių priežasčių bėga lietuviai, atvyksta pažeidžiamesni žmonės iš kitų šalių. Nuo 1991-ųjų mes buvome įpratę kalbėti apie lietuvių išnaudojimą užsienyje, prekybos žmonėmis, modernios vergystės aukas. Šiandien mes atsibundame ir pradedame kalbėti apie tai, kaip Lietuvoje yra išnaudojami imigrantai ir ne tik jie.

Lietuvoje naudojamos lygiai tokios pat schemos, kokios buvo taikomos lietuviams. Didžiulė problema yra tai, tad mes neatpažįstame tos raudonos linijos, kada nuo išnaudojimo pereinama prie prekybos žmonėmis ir modernios vergovės. Ir, deja, šiandien turime visiškai bedantes institucijas. Mes netgi negalime užtikrinti naujo Darbo kodekso laikymosi, kaip nebuvo užtikrinamas ir senojo laikymasis. Mes negalime apginti netgi savų darbuotojų, tai ką jau kalbėti apie darbo imigrantus?“ – kalba K. Žibas.

D. Čeponas pažymi, kad dėl darbo užmokesčio sutariama sutartyje, tad reikia visuomet skaityti sutartis, žiūrėti, su kokiomis sąlygomis sutinki, jas pasirašydamas, kokio darbo užmokesčio galėsi reikalauti, antraip atsiranda įrodymų trūkumas, dėl kokio atlygio buvo susitarta.

„Yra nerašyta taisyklė, kad dienos įkainiai nėra sulygstami oficialiai: sulygstamas konkretus darbo užmokestis, o dėl užmokesčio už dieną, matyt, sutariama žodžiu, ir sunku įrodyti susitarimą, kad darbuotojas galėtų prisiteisti pinigus“, – svarsto pašnekovas.

Plačiau klausykite LRT RADIJO laidos įraše.