Daliai būsto paskolų turėtojų vis dar gali būti palankus metas susimažinti paskolos maržą, nes nuo praėjusių metų ji smarkiai sumažėjo. LRT.lt pateikia, ką svarbu žinoti.
Būsto paskolos refinansavimas – tai naujos paskolos ėmimas ir jos panaudojimas kitai paskolai ar paskoloms padengti.
Paskola gali būti refinansuojama įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, kai kelis turimus kreditus norima sujungti į vieną, taip pat jei susiduriama su finansiniais sunkumais arba tada, kai rinkoje siūlomos mažesnės paskolos maržos.
Marža – tai nekintanti palūkanų dalis (dažnai vadinama banko nustatytu antkainiu), prie kurios pridedama kintanti bazinė palūkanų norma.
Pavyzdžiui, būsto paskolos sutartyje nurodoma, kad skolininkui taikoma 6,26 proc. palūkanų norma, iš kurios, tarkime, 4,06 proc. sudaro bazinė palūkanų norma, o 2,2 proc. – marža. Kuo mažesnė palūkanų norma, tuo mažiau už paskolą reikia mokėti.
Lietuvos banko (LB) 2023 m. spalio mėnesio duomenimis, vidutinė būsto paskolos marža siekė apie 1,75 proc., t. y. ji buvo 0,65 proc. punkto mažesnė nei 2020 m. gegužę, kai rodiklis buvo pasiekęs piką ties 2,4 proc.
Gyventojams sąžiningai mokant paskolos įmokas, augant šeimos pajamoms ir būsto kainai, Lietuvos banko aiškinimu, su paskolos rizika susiję rodikliai mažėja, tad ir refinansuojamos paskolos marža galėtų būti mažesnė.
„Svarbu, kad vartotojas kreiptųsi bent į kelias kredito įstaigas ir palygintų jų siūlomas palūkanas ir kitas paskolos sąlygas“, – pastebėjo LB ekonomistas Rokas Norvilas.
Siekiant apsispręsti dėl būsto paskolos refinansavimo, svarbu tiksliai apskaičiuoti, ar naujo kredito mokėtina kainos (sutarties sudarymo, administravimo, antrinės hipotekos įforminimo) refinansavimo ir kitų galimų išlaidų suma bus mažesnė nei likusi mokėti kredito kaina pagal tuo metu jau turimą kredito sutartį.
„Mūsų skaičiavimais, vidutinės paskolos (t. y. hipotetinė paskola, kurios likutis 90 tūkst. eurų, 20 metų likutinė trukmė, kintamoji palūkanų norma) maržai sumažėjus 0,2–0,4 proc. punkto, finansinė refinansavimo nauda vartotojui siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų per visą likusį paskolos laikotarpį“, – skaičiavo R. Norvilas.
Per visą kredito laikotarpį sumokamų palūkanų suma gali skirtis priklausomai nuo kredito grąžinimo metodo, t. y. anuiteto arba linijinio kredito grąžinimo metodo.
Anuiteto metodas – paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį paskola mokama lygiomis dalimis.
Linijinis metodas – paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį kiekvieną mėnesį grąžinama fiksuota paskolos dalis ir kintanti palūkanų, apskaičiuojamų pagal likusio įsiskolinimo sumą, dalis.
Kai kreditas grąžinamas linijiniu kredito grąžinimo metodu, reikalingas drastiškesnis palūkanų normos mažėjimas, kad refinansavimo atsiperkamumas būtų reikšmingas. Kuo mažesnė kredito suma, tuo sumokamų palūkanų skirtumas bus mažesnis, todėl refinansavimo naudingumas mažės. Atitinkamai refinansavimo naudingumas mažės, kai bus likęs trumpesnis kredito grąžinimo terminas.
Koks yra refinansavimo procesas?
Norint refinansuoti turimą paskolą, visų pirma, reikia pasiimti naują kreditą. Lietuvos banko aiškinimu, iš esmės paskolos paėmimo naujo kredito refinansavimui tvarka nesiskiria nuo įprasto kredito paėmimo. Kredito davėjas turės įvertinti vartotojo kreditingumą, įvertinti nekilnojamąjį turtą ir pateikti kitus kredito davėjo prašomus dokumentus.
Naujasis kredito davėjas įprastai reikalauja pažymos iš pirmojo kreditoriaus dėl antrinės hipotekos ir informacijos apie kredito likutį. Tik įkeitus antrinę hipoteką ir padengus paskolą, vėliau bus išregistruota pirminė hipoteka. Pažyma gali papildomai kainuoti atsižvelgiant į kredito davėjo taikomus įkainius. Bankai paprastai taiko tarp 150 ir 200 eurų siekiantį mokestį, dalis kredito unijų taiko nuo 5 iki 200 eurų siekiantį mokestį, kitos mokesčio apskritai netaiko.
Gavus naują paskolą teks ją panaudoti turimai paskolai padengti ir bus atsiskaitoma su pirmuoju kreditoriumi. Naujajam kredito davėjui sutikus refinansuoti (suteikti kreditą) ir atsiskaitant su pirmuoju kreditoriumi, būtų atliekamas išankstinis kredito grąžinimas.
