Dalis bankų, suteikdami paskolą, atsižvelgia į gyventojo pasiektą kredito reitingą. Jis parodo, kiek asmuo yra pajėgus apmokėti esamus įsipareigojimus. Norint pagerinti reitingą, pirmiausia jį reikėtų pasitikrinti ir suprasti, kokia informacija daro neigiamą įtaką.
Jeigu su antrąja puse planuojama į banką kreiptis dėl paskolos, rekomenduojama susipažinti ir su bendraskolio kredito istorija.
Reitingas parodo asmens galimybę planuoti
Kredito reitingas yra gebėjimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kaip kredito reitingą paveikia smulkios paskolos, įsipareigojimai.
„Nelabai aišku, kaip kreditingumo reitingas gali keistis per kelerius metus, nors jokie įsipareigojimai nebuvo vėluojami vykdyti ar nevykdomi? Buvo 0,46 proc., dabar 0,74 proc. tikimybė, kad laiku neįvykdysiu įsipareigojimų“, – rašė vienas vartotojas.
„Taip, telekomunikacijų bendrovių žiūrėjimas kenkia kreditui“, – svarstė gyventojas.
„Paskolą ėmiau prieš kelerius metus, buvo A. Dabar nukrito iki B, nors niekada nieko nepraleidau, o alga kilo“, – rašė internautas.
Vertinimas negali pasitaisyti per labai trumpą laikotarpį
„Creditinfo Lietuva“ atstovės Jekaterinos Rojakos aiškinimu, asmens kreditingumo reitingas atskleidžia apskaičiuotą tikimybę, kad per artimiausius metus gyventojas vėluos vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ilgiau kaip 90 dienų.
„Vertinant asmens kredito reitingą, atsižvelgiama į tokius išorinius faktorius, kurie signalizuoja asmens įgūdžius ir galimybes planuoti, prisiimti, vykdyti savo įsipareigojimus laiku. Tai taip pat reiškia, kad vertinimas negali pasitaisyti per labai trumpą laikotarpį, tačiau po kurio laiko neigiamų veiksnių įtaka palaipsniui blėsta“, – LRT.lt teigė pašnekovė.
Anot J. Rojakos, nustatant kredito reitingą, visa informacija iš kredito istorijos ataskaitos yra vertinama kompleksiškai.
„Nesivadovaujama kuriuo nors vienu elementu. Pradelsimai mokėjimų istorijoje signalizuoja, kad asmens įsipareigojimai nebuvo apskaičiuoti, suplanuoti, nebuvo pasirengta kritinėms aplinkybėms, nebuvo sudėlioti saugikliai, leidžiantys tinkamai įvykdyti įsipareigojimus“, – kalbėjo J. Rojaka.
Kitas svarbus aspektas – nustatant kredito reitingą, vertinama didžiausia skolos suma, kuri „Creditinfo“ sistemoje buvo registruota per paskutinius dvejus metus.
Visiškai švari mokėjimų istorija negarantuoja maksimalaus kredito reitingo.
„Creditinfo Lietuva“
„Reitingui įtakos turi ir skolos apmokėjimas – jo poveikis nustos veikti tada, kai po paskutinės skolos apmokėjimo datos praeis penkeri metai“, – nurodė pašnekovė.
Taigi asmuo, turėjęs pradelstų mokėjimų netolimoje praeityje, laikomas rizikingesniu nei asmuo su švaria kredito istorija.
„Kuo asmens pradelstos skolos yra ar buvo stambesnės, dažnesnės, uždelsimas apmokėti ilgesnis, tuo tai turi didesnį išliekamąjį neigiamą poveikį reitingui. Istorinių (jau apmokėtų) skolų poveikis reitingui mažėja su laiku. Visiškai švari mokėjimų istorija negarantuoja maksimalaus kredito reitingo, nes mokėjimų istorija yra vienas iš reitingo elementų“, – akcentavo J. Rojaka.
Visgi kreditavimosi aktyvumas apskaičiuojamas vertinant laiką nuo paskutinės užklausos iš kreditorių, pavyzdžiui, telekomunikacijų ir kitų įmonių, ne didžiųjų komercinių bankų.
„Reitingas yra asmens savybių įvertinimas automatiniu būdu (profiliavimas). Vertinimas automatiniu būdu padeda atsakingai skolinti, jo metu įvertinama asmens pateikta informacija, kredito istorija ir kt. Automatinio vertinimo metodai reguliariai peržiūrimi, kad būtų užtikrintas jų sąžiningumas, efektyvumas ir nešališkumas“, – komentavo įmonės atstovė.
Ji pabrėžė, jog kredito istorija pradedama skaičiuoti nuo žmogaus pilnametystės.
„Esant ilgesnei kredito istorijai, galima vertinti asmens kredito riziką taip pat ir atsižvelgiant į sukauptą informaciją apie asmens skolinimosi įpročius“, – kalbėjo J. Rojaka.
Bendrovės atstovė teigė, kad jei dabartiniai finansiniai vartojimo kreditų, lizingų, kitų paskolų įsipareigojimai yra pernelyg aukšti, neatitinkantys gaunamų pajamų, tai irgi blogina kredito reitingą.
„Bloga kredito istorija formuojasi ir turint neapmokėtų skolų arba turėjus reikšmingų skolų (vėlavimų) praeityje. Ypač didelis kreditavimosi aktyvumas (pernelyg didelis dažnumas) taip pat finansų įstaigoje gali būti laikomas rizikos požymiu“, – sakė J. Rojaka.
Įmonės duomenimis, 2023 m., iš statistikos išbraukus jau vėluojančius atsiskaityti asmenis, vidutinis kredito reitingas yra 1,55 proc.
„Jeigu žiūrėtume pagal klases, daugiausia yra B ir A klasės atstovų, o C, D, E sudaro apie 25 proc. visos tikrintos populiacijos“, – teigė pašnekovė.
Kaip pagerinti kredito reitingą?
Pasak J. Rojakos, pirmas žingsnis yra pasitikrinti savo reitingą ir suprasti, kokia informacija daro neigiamą įtaką.
„Ypač svarbu tai pasidaryti prieš planuojant skolintis. Jeigu sistemoje yra įregistruota skola – susimokėti skolą, tai iš karto pagerintų asmens kredito reitingą. Laikui einant, išliekamasis neigiamas skolos buvimo efektas bus mažesnis (pvz., per metus laiko „bauda“ sumažės perpus, o per 5 metus išnyks)“, – akcentavo ji.
Taip pat svarbu žinoti, kad reitingą veikia ir atliekamų užklausų istorija: ji statistiškai rodo didesnę vėlavimo atsiskaityti riziką.
„Taigi, siekiant gerinti kredito reitingą, patartina reguliariai ir / arba spontaniškai neužklausinėti kreditavimo pasiūlymų iš skirtingų finansų įstaigų, kai yra fiksuojami duomenų patikrinimo atvejai. Šią procedūrą reikėtų atlikti tik pasvarsčius ir apsisprendus dėl paskolos gavimo“, – pabrėžė J. Rojaka.
Anot jos, prastesnis reitingas gali susiformuoti ir dėl chroniško mažų mokėjimų vėlavimo.
„Reitingas gali būti paveiktas ir senos skolos, apie kurią gyventojas tiesiog pamiršo, užsitęsęs mokestinis ginčas su paslaugų teikėju. Bet kuriuo atveju, nustačius priežastį, svarbu nedelsiant apmokėti skolą ir tuomet grįžimas prie A klasės gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki kelerių metų priklausomai nuo to, kam buvo asmuo skolingas ir kiek“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji akcentavo, kad C reitingas nereiškia, jog asmuo yra nekredituotinas, tačiau tikėtina, kas paskolos sąlygos, palyginti su A rizikingumo klasei priskirtu asmeniu, bus mažiau palankios.
Finansų įstaiga, priimdama sprendimą, taip pat privalo atsižvelgti į gaunamas pajamas.
„Nepakankamos pajamos yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl paskola gali būti neišduota. Be to, atsisakymą suteikti kreditą gali nulemti kitos priežastys, kurios priklauso jau nuo konkrečios finansų įstaigos kredito politikoje nustatytų sąlygų“, – teigė pašnekovė.
Pats kredito reitingas gali būti naudojamas kaip šaltinis, vertinant asmens kreditingumą, tačiau jis tėra rekomendacinio pobūdžio. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad svarbi ir ekonominė šalies situacija, finansinio sektoriaus sveikata – Lietuvoje yra vienas geriausių neveiksnių paskolų ir visų paskolų (bendrąja verte) santykis Europos Sąjungoje.
„2023 m. pradžioje jis siekė 0,51 proc., kai ES vidurkis buvo 1,75 proc., o didžiausias rodiklis fiksuotas Lenkijoje (4,37 proc.) ir Graikijoje (4,67 proc.). Tiesa, rodiklis palaipsniui pradėjo kilti ir šių metų I ketvirtį siekė 0,6 proc., o vasarą jau buvo 0,7 proc.“, – vardijo ji.
Atstovė teigė, kad mažiausiai rizikingos yra būtent būsto paskolos, jas gyventojai stengiasi padengti pavyzdingai, laiku, o rizikingiausios yra trumpesnio laiko vartojimo paskolos.
Nėra greitų sprendimų pagerinti reitingą
Banko „Luminor“ Privačių klientų kredito produktų skyriaus vadovė Alina Navickė LRT.lt teigė, kad bankas nesiremia išorinės kompanijos nustatytu kredito reitingu ir kiekvieno kliento situaciją vertina individualiai.
Planuojant kreiptis į banką dėl būsto paskolos, reikėtų kaip įmanoma anksčiau susipažinti su savo, o jeigu paskola imama su partneriu – su abiejų asmenų kredito istorijomis.
„Luminor“
„Priimdami sprendimą dėl būsto paskolos tikriname kliento pajamas ir išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, vien tik kredito kortelės turėjimo ar telefono pirkimo išsimokėtinai faktas nei gerina, nei blogina kredito istoriją.
„Priimant sprendimą dėl paskolos, atsižvelgiama į tai, ar laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai. Tiesa, jie gali padaryti įtaką naujai suteikiamos paskolos dydžiui, nes pagal Atsakingo skolinimo nuostatus visiems finansiniams įsipareigojimams padengti galima skirti ne daugiau nei 40 proc. asmens (šeimos) pajamų“, – tvirtino A. Navickė.
Pasak vadovės, nėra trumpalaikių greitų sprendimų, kuriuos pritaikius būtų galima staiga pasigerinti savo kredito istoriją arba išvis panaikinti neigiamus jos duomenis.
„Todėl, planuojant kreiptis į banką dėl būsto paskolos, reikėtų kaip įmanoma anksčiau susipažinti su savo, o jeigu paskola imama su partneriu – su abiejų asmenų kredito istorijomis. Jeigu turite tam tikrų įsiskolinimų ar vėluojančių mokėjimų, geriausia, ką galite padaryti, – kuo greičiau juos padengti“, – teigė ji.
Susitvarkius su šia bėda, reikėtų išsiugdyti įprotį finansinės higienos laikytis nuolatos.
„Svarbu priimti apgalvotus finansinius sprendimus, įvertinti savo galimybes prieš įsigyjant didesnius pirkinius ar finansiškai įsipareigojant, prisiminti laiku sumokėti įvairias ryšio, interneto, komunalinių paslaugų sąskaitas ir turimų paskolų įmokas“, – kalbėjo A. Navickė.
Santykinis gyventojų įsiskolinimas yra mažas
Banko „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas LRT.lt teigė, kad, atlikdamas skolinimosi galimybių vertinimą, bankas remiasi gyventojo pateiktais ir išorinių šaltinių duomenimis.
„Tačiau atskiras kredito reitingas nėra skaičiuojamas. Suteikiant būsto paskolą, kiekviena situacija yra vertinama individualiai. Svarbiausi paskolos suteikimą lemiantys aspektai yra namų ūkio pajamos ir jų stabilumas, kredito istorija, turimų įsipareigojimų dydis, pradinio įnašo suma. Svarbu, kad namų ūkio įsipareigojimų įmokos neviršytų 40 proc. tvarių pajamų, taip pat kad būtų nuosavomis lėšomis sukauptas bent 15 proc. pradinis įnašas“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, paskolos palūkanų dydis taip pat yra nustatomas individualiai.
Jei kliento kreditingumo įvertinimas žemas, diskutuojame su klientu, kas tam turėjo įtakos, ir tai gali būti veiksnys, nulemsiantis, ar paskola bus suteikta ir kokiomis sąlygomis.
SEB
„Pavyzdžiui, skolinantis su kintama palūkanų norma, bendras palūkanas sudarys du dydžiai – kintamas EURIBOR rodiklis ir marža, dėl kurios susitaria bankas ir klientas. Pastarasis rodiklis nekinta visą paskolos laikotarpį, o jo dydžiui įtakos gali turėti įvairūs aspektai. Vidutinė naujai suteikiamų paskolų marža svyruoja tarp 1,85–1,9 proc.“ – kalbėjo G. Vercinskas.
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras LRT.lt kalbėjo, jog, planuojant skolintis, svarbu žinoti, kad tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti finansavimą.
„Jei kliento kreditingumo įvertinimas žemas, diskutuojame su klientu, kas tam turėjo įtakos, ir tai gali būti veiksnys, nulemsiantis, ar paskola bus suteikta ir kokiomis sąlygomis. Paskolos kaina ir jos išdavimo rizika yra susiję dalykai – kuo mažiau rizikos finansų institucija prisiima, kai kliento kreditingumas aukštas, tuo geresnės bus paskolos sąlygos ir atvirkščiai“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje santykinis gyventojų įsiskolinimas yra mažas, vidutinės skolų aptarnavimo išlaidos nėra didelės, palyginti su pajamomis.
Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė LRT.lt kalbėjo, jog bankas turi savo vidinius vertinimo mechanizmus, naudojama ir iš išorės šaltinių (pvz., „Creditinfo“) gauta informacija.
„Išorinių šaltinių sudaryto kredito reitingo klientui vertinti nenaudojame ir konkretus reitingas neturi esminės įtakos banko sprendimui finansuoti / nefinansuoti ar nustatyti kainą“, – akcentavo ji.
