Į LRT GIRDI kreipėsi sąskaitos už šiukšlių išvežimą iš Vilniaus atliekų sistemų administratoriaus (VASA) laukęs vilnietis, tačiau vietoj mokėjimo pranešimo sulaukęs žinios iš skolų išieškojimo bendrovės. Atliekų sistemų administratorius teigia, kad pranešimus siunčia visiems savininkams, o mokėti už šiukšlių išvežimą yra gyventojų prievolė, todėl net ir negavus pranešimo, mokėtiną sumą galima pasitikrinti savitarnos svetainėje.
Vilnietis Vaidotas Valuckas kasmet, kaip ir visi sostinės gyventojai, pranešimus su mokėtina suma už šiukšlių išvežimą gauna metų pradžioje. Visgi šiemet vyras jokių pranešimų iš administratoriaus nesulaukė, todėl nieko ir nemokėjo, bet baigiantis vasarai jį pasiekė skolų išieškotojų laiškas su reikalavimu ne tik sumokėti uždelstą skolą, delspinigius, bet ir skolos administravimo išlaidas.
„Jie teigia, kad išsiuntė ir dar 2 priminimus. Nė vieno negavau. Kai negauni vieno, tai dar gali pasitaikyti, bet kai 3 negavau, tai jau kažkas sistemiškai negerai. „Facebook“ grupėje užklausiau, tai dar 2 atsiliepė, kad jiems panašiai buvo“, – pasakoja jis.
VASA atstovė teigia, kad kasmet išsiunčiama apie 300 tūkstančių laiškų nekilnojamojo turto savininkams ir dalis jų tikrai grįžta, nepasiekę adresato, tačiau visi kiti laikomi pristatytais.
„Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra išaiškinta, kad jei mokėjimo pranešimas siunčiamas NT savininko deklaruotos vietos adresu, reiškia įteiktas tinkamai. Tai jei turi vieną NT objektą, tai siunčiame tuo adresu, jei daugiau nei vienas – deklaruotos vietos adresu“, – aiškina VASA atstovė Giedrė Vanagė.
Todėl gyventojų pasiteisinimai negavus laiškų negalioja, juolab, kad mokėti už šiukšlių išvežimą yra gyventojų prievolė. Mokėtiną sumą galima sužinoti VASA savitarnos svetainėje, ten galima užsisakyti ir mokėjimo pranešimus siųsti elektroniniu paštu.
„Labai nenorime skolininkų, bet esame įmonė ir veikiame pagal Rinkliavos įstatymą ir Vilniaus teisės aktus. Kai asmuo nusiperka NT, tai mes iš Registrų centro gauname vardą ir adresą ir siunčiame popieriniu paštu ar kaip žmogus užsisako“, – VASA atstovė.
Pradelsta ir nedidelė skola gyventojui problemų gali padaryti ateityje, pavyzdžiui, norint įsigyti išsimokėtinai kokį daiktą.
„Vertinama didesnė nei 20 eurų skola ir ji turi ganėtinai nemažą įtaką, nes „Creditinfo“ prognozuojama galimybė vėluoti yra reali. Tai jei norėsi pasiimti kokią finansinę paslaugą, tai jos teikėjas atkreips dėmesį, kad asmuo jau vėluoja ir nėra patikimas“, – pastebi „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Padengus skolą, ji iš „Creditinfo“ sistemos išnyksta per dvejus metus. Nepadengus skolos, net raginant skolų išieškotojams kreipiamasi į teismą. Pernai VASA į teismą kreipėsi dėl 9 tūkstančių skolininkų.
