Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad skurstančiųjų mažėja. Absoliučiame skurde gyvena mažiau nei 3 procentai, žemiau skurdo rizikos ribos – kas penktas. Labiausiai skursta senjorai. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kylant pensijoms jų padėtis gerės. Ekonomistai įspėja – pensijos turėtų augti labiau nei algos.
Dalius 30 metų Biržuose prekiauja tiek miško gėrybėmis, tiek savo gaminiais. Sako, pragyventi galima, bet dabar žmonės perka mažiau nei anksčiau.
„Didelis skirtumas, didelis skirtumas. Seniau buvo kitaip, žmonės pirko daugiau nei dabar, dabar taupo. Daugiau taupo“, – sako prekybininkas Dalius.
Biržiečiai teigia, kad daug pirkti neturi už ką.
„Nėra darbų. Ką dirbti? Buvo kažkada pieninė, konservai...“, – sako vietos gyventojas.
Biržai – viena iš kelių savivaldybių, kur, statistika rodo, skursta beveik trečdalis žmonių – dvigubai daugiau nei geriausiai gyvenančiame Vilniuje.
„Priežastys kompleksiškos ir gali būti skirtingos. Aukštas nedarbo lygis savivaldybėse, kita vertus – situacijos, kai demografiškai didesnė koncentracija tų grupių, kurios susiduria su skurdu – pensininkų, kitų grupių, kurių skurdo rizikos lygis yra didesnis“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
„Savivaldybės administracija tarsi iš vienos pusės yra labai dosni gyventojams, moka labai daug išmokų, nemažas išmokas. Tuo pačiu mes sumažinam norą dirbti, formuojasi ilgalaikiai bedarbiai“, – komentuoja Biržų rajono vicemerė Astra Korsakienė.
Valstybės duomenų agentūra sako, kad savivaldybių skurdo rodikliai nesikeičia daug metų, tačiau bendros šalies tendencijos – skurstančiųjų mažėja. Tam, teigiama, įtakos turėjo kilusios algos, pensijos, vaiko pinigai.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena 77 000 gyventojų arba kiek mažiau nei 3 procentai. Pernai tokių buvo beveik 4 procentai. Absoliutaus skurdo riba dabar vienam asmeniui siekia 354 eurus, pernai buvo 267 eurai.
Taip nutiko dėl išaugusios infliacijos.
Vis dėlto ekonomistas Romas Lazutka sako, kad absoliuti skurdo riba naudojama tik pačiose skurdžiausiose pasaulio šalyse.
„Toks rodiklis reikšmingas toms šalims, kur problema prasimaitinimas, pastogė, o turtingose valstybėse naudojamas skurdo rizikos ribos rodiklis – tas rodiklis Lietuvoje gana aukštas“, – sako R. Lazutka.
Šis rodiklis – 20 procentų. Taigi, kas penktas šalies gyventojas gyvena skurdo rizikoje.
Pagal amžiaus grupes labiausiai skursta senjorai. Žemiau skurdo rizikos ribos gyvena daugiau nei trečdalis jų. Vaikų skurdas siekia 17 procentų, darbingo amžiaus žmonių – beveik 15 procentų.
„Dažniausiai vidutinę senatvės pensiją gaunantys asmenys atsiduria skurde, nes vidutinė senatvės pensija sudaro 84 procentus skurdo ribos. Jei asmenys – senjorai – negauna papildomų pajamų, atsiduria skurde“, – teigia Valstybės duomenų agentūros direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Ministerija sako, kad pensijos didėja itin sparčiai, todėl skurde gyvenančių senjorų turėtų mažėti.
„Pensijos turėtų augti sparčiau nei algos – tada galima tikėti, kad pensininkų padėtis santykinai gerės“, – teigia R. Lazutka.
Ekonomistas sako, kad mažinti pagyvenusių žmonių skurdą turėtų būti pagrindinis uždavinys. Tai, anot jo, padėtų sumažinti ir atskirtį tarp regionų.
Apie tai – reportaže:
