Lietuvos ekonomika formaliai paniro į recesiją, tvirtina banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tačiau jis aiškina, kad recesija yra K raidės formos ir nors šalies ekonomika traukiasi jau antrą ketvirtį iš eilės, ne visi tai jaučia.
„Šį kartą Lietuvos ekonomiką į recesiją nutempė pagrindiniu ekonomikos varikliu 2019–2022 metais buvęs pramonės sektorius, sudaręs pusę 8,1 proc. siekusio laikotarpio augimo, tačiau daugelyje kitų ekonomikos sektorių situacija nėra bloga“, – pristatydamas Lietuvos ekonominę apžvalgą teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, labiausiai susitraukė energijos kainoms jautrus chemijos bei nuo atvėsusios būsto rinkos priklausomi baldų ir medienos gaminių sektoriai, bet aukštą pridėtinę vertę kuriantys inžinerinės pramonės ir transporto priemonių gamybos sektoriai toliau auga.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad nedarbo lygis išlieka žemas (8,3 proc.), o darbo užmokestis tebeauga sparčiai (13,3 proc.), tad sumažėjus infliacijai vėl pradėjo didėti gyventojų perkamoji galia.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2,5 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje – geriausias visoje ES, bet ekonomikai yra grėsmių
Vis tik Ž. Mauricas pažymėjo, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje gegužę siekė -1,3 ir buvo geriausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o tai yra gera žinia vidaus vartojimui. Anot ekonomisto, teigiami lūkesčiai palaiko ir būsto rinką, kurioje kainos, nepaisant išaugusių palūkanų normų, išlieka stabilios, o prie to prisideda ir rekordiškai išaugęs Lietuvos gyventojų skaičius, kurį lėmė teigiamas tarptautinės migracijos balansas – pernai į Lietuvą 72 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos padangę temdo trys didelės grėsmės – Rusijos karinės invazijos į Ukrainą padariniai, griežtėjanti pinigų politika euro zonoje ir kitose pasaulio šalyse bei augantis politinis neapibrėžtumas Lietuvoje.
„Džiugu, kad Rusijai nepavyko sušaldyti Europos – energetikos išteklių kainos gerokai sumažėjo, o tai yra ypač gera žinia nuo naftos, dujų ir elektros importo priklausomai Lietuvai. Kritusios energijos prekių kainos lems mažesnį Lietuvos biudžeto deficitą ir didesnį užsienio prekybos perteklių 2023 metais. Be to, Rusija iš butelio išleido atsinaujinančios energetikos džiną, tad Lietuva po 5–10 metų, tikėtina, taps elektros energiją eksportuojančia šalimi“, – tvirtino Ž. Mauricas.
2008 m. ir šių metų Lietuvos fiskalinės politikos skiriasi „kaip diena ir naktis“
Galiausiai ekonomisto teigimu, lyginant 2008–2012 metų laikotarpiu ir dabar Lietuvos vykdomą fiskalines politikas, jos skiriasi kaip diena nuo nakties. Pasak jo, 2008 metų finansų krizę Lietuva valdė mažindama valdžios sektoriaus išlaidas, o šiemet jos didėja sparčiausiai ES.
„Lygindami dviejų laikotarpių situacijas, matome didelius skirtumus – tuo metu buvo smarkus nedarbas ir mažas infliacijos lygis, šiuo metu – mažas nedarbas ir aukšta infliacija. Po 2009–2012 metų krizės Lietuva įžengė į spartaus ir tvaraus augimo kelią, tačiau po 2020–2023 metų sukrėtimų nebūtinai į jį sugrįšime“, – sakė „Luminor“ vyr. ekonomistas.
„Pastaraisiais metais Lietuva ES senbuves sparčiau vijosi kainų lygiu nei produktyvumo augimu, tad Lietuvai reikia jau šiandien daryti namų darbus, kad išlaikytume ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, prioritetą teikiant išmintingai imigracijos politikai, ekonomikos augimui draugiškos mokesčių sistemos reformai bei viešojo sektoriaus pertvarkai“, – pažymėjo jis.
Tikėtina, kad kitais metais turėsime „šiokią tokią“ defliaciją
Ekonomistas mano, kad kitais metais Lietuvoje bus galima matyti defliaciją. Jis taip pat pažymėjo, kad neženkliai gali išaugti nedarbas, bet prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus balansas dėl palankesnių sąlygų energetikoje.
„Infliacijos dydį truputį padidinome (2023 m. prognozėje – ELTA), pagrinde dėl vis dar nemažėjančių maisto kainų. Bet tikimės, kad kitais metais gal netgi turėsime šiokią tokią defliaciją. Kalbant apie nedarbo lygį, tai tikimės, kad jis išaugs neženkliai. Atlyginimų prognozę palikome panašią ir pagerėjo valdžios sektoriaus balansas, pagrinde dėl žymiai palankesnių situacijų energetikoje“, – trečiadienį pristatymas ekonominę apžvalgą teigė Ž. Mauricas.
Jis taip akcentavo, kad „Luminor“ buvo pirmieji, prognozavę recesiją Lietuvoje šiais metais, tačiau pavasarį pagerino prognozę iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023 m. Vis tik, galiausiai, šiuo metu bankas numato 0,5 proc. ekonomikos susitraukimą.
„Dabar matomos kitos, didėjančios grėsmės, ypač dėl palūkanų normų, taip pat kalbant apie ilgalaikę kryptį Lietuvos, mokesčių reformą ir kitus dalykus, jie dabar sukelti gali įvairias reakcijas, tam tikrų asmenų grupių“, – sakė ekonomistas.
„Mes vėl grįžome į tą neigiamą zoną ir tą minusą dedame nedidelį. Šiek tiek sumažinome ir kitų metų prognozę, nes tos palūkanos ilgesnės, jos stabdys atsigavimą ir kitais metais. Atšokimo spyruoklės bus mažiau kitais metais“, – pažymėjo jis.
Infliacijos ir BVP prognozės – prastėja
„Luminor“ tvirtina, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) ir infliacijos rodikliai Lietuvoje 2023 m. bus prastesni, negu buvo numatyta anksčiau.
Vietoje prognozuoto 1 proc. BVP augimo, dabar „Luminor“ numato 0,5 proc. ekonomikos susitraukimą, o infliacija vietoje anksčiau numatytų 7 proc., turėtų siekti 8,5 proc. Galiausiai bankas tvirtina, kad nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 7 proc.
2024 m. „Luminor“ numato, kad BVP augs 3 proc., infliaciją pakeis -1 proc. defliacija, o nedarbo lygis bus 6,8 proc.
