Turkijos lirai smunkant į žemumas, tai gali būti puiki proga Lietuvos keliautojams – už eurą šioje turistų pamėgtoje šalyje įsigyti galima daugiau nei anksčiau. Tiesa, LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasinaudoti atsivėrusiu langu gali pavykti ne visiems.
Kaip teigia pašnekovai, didžiausią liros smukimo naudą pajus savarankiškai keliones planuojantys poilsiautojai.
Besimėgaujantys „viskas įskaičiuota“ tipo atostogomis progų pasinaudoti liros kritimu gali turėti mažiau – nebent apsipirkdami vietos parduotuvėse ar turguje. Bet ir čia svarbu atsiminti, kad, norint sutaupyti, ir reikėtų atsiskaitinėti liromis, o ne eurais ar doleriais, kaip kai kurie turistai yra pamėgę.
Teikiantieji paslaugas turistams kainas galėjo ir didinti
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad situaciją, kai Turkijos lira smuko į dar nematytas žemumas, nulėmė gana netradicinė šalies pinigų politika – infliacijai siekiant net ir 80 proc., centrinis bankas nedidino palūkanų, kas paprastai daroma, siekiant infliaciją suvaldyti.
Turkijos lira nuvertėja greičiau, nei pakyla kainos pačioje Turkijoje, ypač vietoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų.
Ž. Mauricas
„Turkijos lira nuvertėja greičiau, nei pakyla kainos pačioje Turkijoje, ypač vietoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų. Kitaip tariant, darbo užmokesčiai nekyla taip sparčiai, kaip krenta valiutos kursas. Trumpuoju laikotarpiu, ypač šiais metais, susidaro gana palanki situacija, nes keičiantis eurus į Turkijos liras, turistai, atvykę į Turkiją, turi gana didelę perkamąją galią. Mums kainos Turkijoje atrodo gana nedidelės. Kainų skirtumas, lyginant Turkiją ir Lietuvą, siekia apie 40 proc.“, – sako Ž. Mauricas.
Kainų skirtumas, lyginant Turkiją ir Lietuvą, siekia apie 40 proc.
Ž. Mauricas
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad dalis paslaugų teikėjų kainas galėjo padidinti, ypač tais atvejais, kai paslaugas teikia turistams. „Tačiau vietos rinkoje, keliaujant individualiai, einant į vietos restoranus, kitas laisvalaikio vietas, tos kainos tikrai nesikandžioja“, – tvirtina Ž. Mauricas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat akcentuoja, kad tokios tendencijos Turkijoje stebimos jau ne vienus metus. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus už vieną eurą buvo galima įsigyti 5–6 Turkijos liras. Šiuo metu tas pats vienas euras įperka jau beveik 23 liras.
„Turbūt klausimas yra, kiek dar gali pigti lira, nes vis buvo pigiau ir pigiau. Tai lėmė, kad ir vietos parduotuvėse turistams apsipirkti buvo vis pigiau ir pigiau. Kita vertus, nepamirškime, kad ta pati infliacija Turkijoje taip pat istoriškai buvo didelė“, – sako T. Povilauskas.
Jo vertinimu, tokia situacija tam tikra prasme lemia ir Turkijos, kaip turistinės šalies, konkurencingumą – ji pritraukia vis daugiau turistų, tarp kurių patenka ir lietuviai. Vis dėlto T. Povilauskas ragina nepamiršti, kad ne į visas kainas ši liros pigimo tendencija persikelia.

Labiausiai išloš keliauti planuojantys savarankiškai
Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas ir vadovas Rimvydas Širvinskas LRT.lt taip pat teigia, kad tam tikrais atvejais keliauti Turkijoje turistams šį sezoną turėtų būti pigiau, tačiau ne visiems.
Pirmiausia, anot R. Širvinsko, keliautojams reikėtų nepamiršti, kad organizatoriai kontraktus, pavyzdžiui, su viešbučiais sudaro ne Turkijos liromis, o dažniausiai JAV doleriais.
„Todėl pati nakvynė nepinga. Dažniausiai lietuviai į Turkiją keliauja su „viskas įskaičiuota“, todėl retas kuris nuvykęs valgo kažkur mieste, kai viešbutyje viskas įskaičiuota.

Bet taip, tie, kurie renkasi labiau savarankišką poilsį ar miesto tipo viešbutį galbūt tik su pusryčiais ar pusryčiais ir vakariene (kalbant apie pramogas, įsigyjamas už liras, prekes prekybos centruose, turguje, maistą kavinėse), jausis turtingesni, nes per kelerius metus stebimas vis didesnis liros nuvertėjimas“, – sako R. Širvinskas.
Vis dėlto pastarąjį keliavimo būdą besirenkančių turistų, pašnekovo pastebėjimu, yra gana mažai.
Be to, atkreipia dėmesį R. Širvinskas, šalia viešbučių veikiančios parduotuvės ar turgūs prekes dažniau įkainoja eurais ar doleriais, nes patys turistai labiau linkę atsiskaityti sava, ne vietine valiuta.

„Tuomet kaip ir niekas nesiskiria, bet, jeigu didesniame mieste žmonės apsistoja, apsiperka maisto prekių parduotuvėje, tada taip, tai yra pigiau. Drabužių perka lietuviai, eina ir į žinomų prekių ženklų parduotuves, nes ten jie yra pigesni nei Lietuvoje“, – vardija R. Širvinskas.
Kai kuriems vertėtų eurus išsikeisti į liras, atsiskaitant kortele – rinktis vietinę valiutą
Apie tai, kad turistai mėgsta atsiskaityti ne vietos valiuta, o eurais ar doleriais, kalba ir ekonomistai. Paklausti, ar šiuo atveju vertėtų, vykstant į Turkiją, įsigyti lirų, jie tvirtina, kad tam tikrais atvejais tai būtų naudinga.
„Reikėtų [išsikeisti], nes kainos, matyt, yra skirtingos, jeigu mokama užsienio valiuta – eurais ar doleriais – ir vietos valiuta. (...) Jeigu patys keliautume po šalį ar su vietos operatoriais kažkokiu būdu suderintume vienas ar kitas paslaugas, tai tikrai kainos mums būtų palyginti nedidelės“, – sako Ž. Mauricas.

T. Povilauskas svarsto, kad kartais turėti lirų gali būti ir nebūtina – tereikia atsiskaitinėti kortele ir tai darant pasirinkti atsiskaitymą vietine valiuta.
„Žinoma, bus konversijos mokestis bankui už keitimą iš eurų į Turkijos liras, – priduria T. Povilauskas. – Aišku, galima pasikeisti ir vietoje į Turkijos liras, turbūt kažkiek sumokėjus už tą keitimą, bet, manau, vis tiek žmonės nuvažiavę mato kainas ir nebūtina mokėti eurais ar doleriais.“
R. Širvinskas savo ruožtu rekomenduoja į kelionę vežtis eurus, o esant būtinybei, vietinės valiutos įsigyti jau nuvykus į Turkiją.
„Aš visada rekomenduoja pasiimti savo valiutą, t. y. eurus. Išsikeisti į liras galima ir vietoje. Vis tiek žmonės dažniausiai simbolines sumas ten išleidžia grynaisiais pinigais. Jeigu atsiskaitinėja kortele (daug kur šiuo metu ir kortelę priima), mokant galima pasirinkti atsiskaitymą vietos valiuta. Prieš įvedant PIN kodą, pasiteiraujama, kokia valiuta mokėsite. Tikrai lietuvių išleidžiamos sumos nėra didelės, kad reikėtų žiūrėti, ar Lietuvoje liras keisti. Daugelis lietuvių išsiverčia, net nematę vietinės valiutos. Ypač tie, kurie keliauja su „viskas įskaičiuota“, kai viskuo už juos pasirūpinta“, – sako R. Širvinskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad už tokias paslaugas kaip ekskursijos, keliautojai taip pat dažniausiai moka eurais ar doleriais, tad liros gali būti naudingos tik apsiperkant turguje ar vietos parduotuvėse, naudojantis taksi paslaugomis.
„Tikrai tos vietinės valiutos daug kas ir nemato, bet tie, kurie nori sutaupyti, apsipirkti, galbūt veža lauktuvių maisto produktų, nori nusipirkti drabužių, į kokį prekybos centrą nuvažiuoti, tokiu atveju liros jau tikrai yra reikalingos. Taip pat taksi naudojantis, jeigu susitari, kad pasakys ne iš piršto laužtą kainą, bet įjungs taksometrą, skaitiklį. Tokiu atveju taip pat reikėtų mokėti liromis“, – tvirtina R. Širvinskas.
Langas gali užsiverti – Turkija turėtų sukti tradiciškesnės pinigų politikos keliu
LRT.lt kalbinti ekonomistai akcentuoja, kad situacija, vertinant ekonominiu požiūriu, Turkijoje buvo netradicinė – infliacijai augant, nebuvo imtasi didinti palūkanų. Anot T. Povilausko, kadangi naujasis finansų ministras yra nuosaikesnės ir tradiciškesnės pinigų politikos šalininkas, situacija šalyje gali kiek keistis.

„Galbūt sugebės [Turkija] sugrįžti į racionalesnio požiūrio pinigų politiką ir bus suprantamesnė Vakarų pasauliui, negu buvo pastaruosius kelerius metus“, – tvirtina T. Povilauskas.
Ž. Mauricas svarsto, kad dėl pasikeitusios pinigų politikos lira nebeturėtų smukti taip smarkiai. Be to, dėl to, kad infliacija tebėra inertiška, kainos Turkijoje didės.
„Galbūt langas labiausiai pravertas, sakykime taip, bus šiais metais, kai kainų skirtumas didžiausias, bet tas langas turėtų užsiverti. Turkijos ekonomika nėra tokia silpna. Čia tiesiog dėl eksperimento susiformavo toks kainų skirtumas“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dėl infliacijos Lietuvoje patraukliai keliautojams gali atrodyti ne tik Turkija, bet ir kitos šalys Europoje. Anot ekonomisto, skirtumas itin gali būti pastebimas lyginant Vilnių su kitų valstybių mažesniais miesteliais.









