Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje socialinio būsto laukė apie 19 tūkst. žmonių, iš jų šeimų – 9,7 tūkst., rodo Europos Komisijos duomenys. Savivaldybės tikina, kad eilėse laukiančiųjų skaičius yra gana stabilus, tačiau socialinio būsto poreikis išlieka. Ekonomistas pabrėžia, jog savivaldybės galėtų aktyviau imtis iniciatyvos pačios nuomotis būstus iš nuomotojų ir juos lengvatinėmis sąlygomis suteikti gyventojams.
Šiuo metu laukti socialinio būsto vidutiniškai tenka 6 metus, o tai, anot ekonomisto R. Lazutkos, labai ilgas laiko tarpas.
„Jiems kur nors tenka gyventi, matyt, nuomojasi arba kitur yra prisiglaudę. Spręsti problemą labai greitai yra ne taip lengva, nes reikia greitų investicijų. Kiek žinau užsienio šalių patirčių, iš to socialinio būsto žmonės retai išeina, nėra taip, kad būstas būtų suteiktas, o pagerėjus situacijai jie išeina ir paskui galima įleisti kitą į tą socialinį būstą. Paprastai žmonės ten lieka, nes jų materialinė padėtis yra sunki“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, kartu iškyla ir moralinė rizika, nes nėra didelės motyvacijos stengtis ir užsidirbti, kad įsigytų asmeninį būstą.
„Nusipirkti būstą, aišku, tiems žmonėms tikrai sunku, nes paskolai gauti yra [aukšti] reikalavimai. Bankai kelia pradinio įnašo ir gana didelių pajamų reikalavimus. Lietuvoje tie, kas ima paskolas, paprastai yra iš penktadalio turtingiausių, didžiausias pajamas turinčių žmonių. Tikrai maža tikimybė, kad tie, kurie pretenduoja gauti socialinį būstą, kada nors galės pasiimti paskolą ir įsigyti savo būstą“, – svarstė R. Lazutka.
Anot ekonomisto, jei teisę į socialinį būstą turinčio asmens pajamos padidėtų, gali nutikti taip, kad jam nebepriklausytų socialinis būstas.
„Tačiau turi smarkiai išaugti pajamos, kad jis susimokėtų rinkoje esančio būsto nuomos mokestį. Dėl to jiems socialinis būstas yra patrauklus, tad jie ten įstringa. Vadinasi, vietos neatsilaisvina. Taigi tenka laukti ilgai, reikia pasiūlyti receptą, kad būtų tiesiog daugiau statoma, investuojama. Tai yra sunku ir brangu“, – akcentavo R. Lazutka.
Jo teigimu, alternatyva – nuomos kompensavimas, tai būtų greitesnis būdas ir nereikėtų investuoti į naujų būstų statybą. Vis dėlto pašnekovas mato ir daugiau problemų, nes, anot jo, šalies nuomos rinka iš dalies neskaidri.
„Kompensacijos yra teikiamos, jeigu žmonės išsinuomoja legaliai, sudaro sutartį, ko gero, netgi reikia deklaruoti gyvenamąją vietą. Tokiems žmonėms, kurie gauna mažas pajamas, [dalį nuomos] turėtų kompensuoti savivaldybė“, – sakė R. Lazutka.
Kaip teigė ekonomistas, jis ir anksčiau siūlė, kad savivaldybės ne tik kompensuotų nuomos išlaidas, bet ir būtų tarpininkės nuomojantis būstą.
„Tarkime, savivaldybės išsinuomotų rinkoje nuomojamus butus ir su savininkais pasirašytų sutartį, kad savivaldybė išsinuomoja, atsako už tą būstą ir įsipareigoja mokėti sutartą nuomos mokestį. Paskui tuos butus pernuomotų klientams, kurie neturi savo būsto, gauna mažas pajamas ir laukia eilėje socialiniam būstui. Tada susiformuotų santykis su savivaldybe, o savivaldybė turėtų santykį su buto savininkais“, – akcentavo pašnekovas.
Jo manymu, tokiu būdu nuomotojams neliktų rizikos, kad savivaldybė nesumokės laiku.
„Savivaldybė prisiimtų visą atsakomybę, riziką, o paskui jau išnuomotų tiems žmonėms mažesne kaina, negu yra rinkoje, priklauso nuo to, kiek jie pajėgūs mokėti“, – sakė R. Lazutka.
Laukiančiųjų skaičius kinta
Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Živilė Jagutienė LRT.lt teigė, kad administracija asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą tvirtina du kartus per metus. Šių metų sausio viduryje socialinio būsto laukė 421 asmuo, 2022 metų birželio viduryje – 356, o 2022 m. sausį – 394 asmenys.
„Asmenims ar šeimoms nuomojamas socialinis būstas – tai vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų reikalavimus. Socialinis būstas nuomojamas sudarant socialinio būsto nuomos sutartį. Viena iš nuomininko pareigų – savo lėšomis daryti paprastą būsto remontą“, – sakė Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Vilma Kučytė komentavo, jog Panevėžyje yra 279 asmenys, laukiantys socialinio būsto, o šis skaičius kinta minimaliai. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, šiemet socialinio būsto laukia 556 asmenys ar šeimos, pernai jo laukė 505, 2021 metais – 523.
Reikia deklaruoti ir pajamas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė kalbėjo, jog šiuo metu Kaune 507 asmenys ir šeimos laukia socialinio būsto. Kaune gyventojų, norinčių gauti socialinį būstą, skaičius mažėja – pernai jų buvo 530, o 2018 metais – 877.
Anot jos, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi nuosavo būsto arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
„Taip pat jeigu jų nuosavame būste vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. Jeigu šeimoje yra neįgalusis ar žmogus, sergantis sunkia lėtinės ligos forma, minimalus naudingasis plotas negali būti mažesnis kaip 14 kv. m“, – teigė E. Kačiulienė.
Pasak jos, norintieji patekti į sąrašą dėl socialinių būstų nuomos taip pat privalo deklaruoti turtą ir gaunamas pajamas.
„Asmenys ir šeimos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą socialinio būsto nuomai turi kreiptis į savo savivaldybės administraciją. Jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi – į savivaldybę, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, – sakė E. Kačiulienė.
Visgi socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir asmenims bei šeimoms, neįrašytiems į sąrašą, – taip nutinka, kai gyventojai netenka vienintelio būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų stichinių nelaimių.
„Į savivaldybę jie turėtų kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įvykio. Dėl socialinio būsto gali kreiptis asmenys, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, šeimos, auginančios penkis ar daugiau vaikų, tie, kam nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba. Taip pat šeimos, kurioms vienu kartu gimė trys ar daugiau vaikų“, – vardijo pašnekovė.
Anot jos, prioritetas teikiamas neįgaliesiems, gyventojams, auginantiems vieną ir daugiau atžalų ar vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba.
„Taip pat šeimoms, auginančioms vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir du ar daugiau vaikų turi sunkų neįgalumo lygį, didelius specialiuosius poreikius. Miestas priima pensinio amžiaus kauniečių prašymus dėl socialinio būsto, jeigu jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kreiptis gali be tėvų globos likę asmenys, palikę socialinės globos, grupinio ar savarankiško gyvenimo namus“, – sakė E. Kačiulienė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pabrėžė, jog socialinis būstas būna nuomojamas jau suremontuotas, o nuomininko atsakomybė butą prižiūrėti ir išlaikyti tvarkingą.
„Jeigu atsirado poreikis atlikti socialinio būsto ar jame esančios įrangos einamąjį remontą, nuomotojas turi užtikrinti daugiabučio namo, kuriame yra socialinis būstas, bendrojo naudojimo patalpų ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, funkcionavimą, priežiūrą ir remontą“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, socialinio būsto sutartis su nuomininku nutraukiama, jeigu nevykdomos sutarties sąlygos: skola už nuomą, mokesčiai už komunalines paslaugas viršija 3 mėnesių nuomos mokesčio sumą, butas naudojamas ne pagal paskirtį, neprižiūrimas. Taip pat buto netenkama, jei pažeidžiami kaimynų interesai, turtas nedeklaruojamas įstatymų nustatyta tvarka, nesudaroma sąlygų nuomotojui patikrinti nuomojamo buto būklės.
Siekia sutrumpinti laukimo laiką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt pateiktame komentare teigė, jog mažiausiai asmenų arba šeimų būsto laukia Pagėgių, Neringos ir Birštono savivaldybėse.
„Ilgiausiai asmenys, šeimos socialinio būsto nuomos laukia Neringos, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse – daugiau kaip 10 metų. Trumpiausias laukimo laikotarpis Akmenės ir Ukmergės rajonuose – iki 2 metų“, – vardijo ministerija.
Patys gyventojai, laukiantys socialinio būsto eilėje, savarankiškai išsinuomoję būstą rinkoje, gali pasinaudoti ir alternatyvia paramos forma – gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
„Tokių atvejų sostinėje yra apie 70 proc., todėl reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę, o pasinaudoti galimybe galima visoje Lietuvoje“, – sakė ministerija.
Pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą numatyta plėtoti socialinio būsto fondą žmonėms su negalia. „Taip pat gausioms šeimoms, kurioms labiausiai trūksta būsto rinkoje. Bendra numatoma investicijų suma – apie 94 mln. eurų, iš jų ES lėšos apie 73 mln. eurų, savivaldybių lėšos – 21 mln. eurų“, – rašoma komentare.
Anot ministerijos, plėtra būtų įgyvendinama regioniniu principu, kad socialinis būstas taptų prieinamesnis žmonėms su negalia bei gausioms šeimoms.
„Planuojama, kad už šias lėšas galėtų būti įsigyjama apie 800 būstų. Savivaldybės yra įpareigotos spartinti socialinio būsto fondo plėtrą. Nuo 2024 m. įsigalios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo priimti pakeitimai, pagal juos savivaldybės turės užtikrinti, kad socialinio būsto laukimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 5 metai, o nuo 2026 m. – 3 metai“, – akcentavo ministerija.
Pasak jos, jei šis įpareigojimas nebūtų vykdomas, savivaldybės iš savo lėšų turėtų kompensuoti žmonėms ar šeimoms rinkoje išsinuomoto būsto nuomos išlaidas.
„Šiuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) baigia atlikti studiją prieinamo būsto Lietuvoje tematika. Atsižvelgiant į šios studijos rezultatus ir rekomendacijas, numatoma sistemiškai peržiūrėti būsto politiką, įskaitant socialinio būsto plėtros klausimus, ir 2024 m. nustatyti ilgalaikes būsto prieinamumo vystymo kryptis“, – teigiama ministerijos komentare.
