Pastaruoju metu krintant elektros kainoms, kai kurie žmonės svarsto, ar vis dar verta įsirengti saulės elektrines. Dalis LRT RADIJO kalbintų ekspertų teigia, kad šios investicijos atsipirks visada, nors pingančios elektros kainos ir prailgins laikotarpį, per kurį tai nutiks. Kiti mano, kad tapti gaminančiais vartotojais, ką skatina valstybė, daugelis nesiryš, mat ne visiems tai yra aktualu.
Elektrą gaminančių vartotojų skaičius šalyje pastaraisiais metais nuolat auga. Šiemet jų skaičius perkopė 50 tūkst. Vis dėlto, pingančios elektros kainos kai kuriems gyventojams kelia klausimų, ar tapti gaminančiais vartotojais vis dar verta.
Energetikos bendrovės „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė savo ruožtu tikina, kad investicijos ir šiuo metu gali būti naudingos.
„Dabar labai geras laikas išsklaidyt tuos gandus, kad neapsimoka. Apsimoka visada – apsimokėjo prieš metus, apsimokėjo prieš 2 metus ir apsimoka dabar.
Pasižiūrėjus į kainas, jos tikrai yra pakritusios. (...) Galim paimti labai paprastą pavyzdį: šeima sunaudoja per mėnesį maždaug 700 kWh elektros energijos, per metus tai sudaro maždaug 8400 kWh. Jeigu imtume vidutiniškai kainą, kokia ji dabar, (...) 20 ct/kWh, atsipirkimas skaičiuojamas nuo 4 iki 5 metų“, – LRT RADIJUI aiškina „Enefit“ valdybos narė.
Pasak Ž. Klusovskienės, laikas, per kurį saulės elektrinė atsiperka, gali skirtis. „Taip, gali būti visokių svyravimų: gali kainos didėt, gali kainos mažėt. Bet net jeigu atsipirkimas būtų ne 4–5 metai, pati saulės elektrinė gamins elektros energiją mažiausiai 25 metus. Vadinasi, po [atsipirkimo] laikotarpio, toliau elektros energija – tiesiog nemokama“, – teigia pašnekovė.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad ilgėjantį atsiperkamumą lemia pinganti elektros energijos kaina.
„Natūralu, kad elektros energijos kainai mažėjant, atsipirkimo laikas auga. Kai manęs kas nors klausia, ar verta investuoti, aš paprastai sakau: jeigu dedi dabar, tai dėk, bet jeigu sugalvosi investuoti už metų – paklausk dar kartą.
Rinka turi savybę prisisotinti ir tam tikru momentu ji prisisotins ir elektros kainos, bent jau tuo metu, kai saulė švies, tikrai bus žemos ir, matyt, tas atsipirkimas bus ilgesnis.
Ateity, vargu, ar smulkiems investuotojams išeis padaryti didelį greitą atsipirkimą, turint minty, kad vis vien į tą rinką ateis didelės įmonės, kurios turi pigesnį kapitalą, gali kentėti prie žemesnių kainų ir vis vien iš to šiek tiek užsidirbti“, – LRT RADIJUI tvirtina M. Nagevičius.
Gyventojus įsirengti saulės elektrines skatina ir valstybė. Neseniai kompensacijoms iš Europos Sąjungos (ES) fondų numatyta per 40 mln. eurų. Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad be paramos saulės elektrinės taip greitai neatsipirktų.
„Tai yra valstybės tikslas, kurį ji kelia, kad būtų kaip įmanoma daugiau gaminančių namų ūkių, kad būtų išskaidyti gamybos pajėgumai, ir tada tokiu būdu ji atsiperka. Tie 5–6 metai yra su valstybės parama, reikia sakyti, be valstybės paramos tas atsiperkamumas būtų ilgesnis, gerokai ilgesnis“, – kalba ekonomistas.
„Šiandien situacija su saulės elektrinėmis keičiasi. Pritariu, kad jeigu žmogus turi, pavyzdžiui, 4, 5, 6 tūkst. eurų laisvų ir nežino, kur juos dėti, tai akivaizdu, kad visai nėra blogas pasirinkimas, nes, (...) kad ir per 10 metų atsiperka, bus 8 proc. metinės grąžos per artimiausius 10 metų“, – tęsia M. Dubnikovas.
Dalis vartotojų renkasi „Nord Pool“ elektros biržoje suformuotas kainas. Tai planai gyventojams, norintiems labiau įsitraukti į elektros suvartojimo valdymą, nuolat kintantys. Energetikos bendrovės „Enefit“ valdybos narė Ž. Klusovskienė mano, kad didmeninės elektros kainos pokyčius ateityje nuspėti sunku.
„Iš tikrųjų labai sunku nuspėti. Reikia turbūt nepamiršti vertinti ne vieno laikotarpio kainą, bet apskritai, kas atsitiko. Mes turėjom visokių situacijų: turėjom labai aukštas kainas, turėjom žemesnes kainas. Dabar šį pavasarį ką mes turėjom, tai pakankamai saulėtas pavasaris buvo, buvo šilta žiema, vandens lygis buvo pakankamas, hidroelektrinės gamino elektros energiją. Natūraliai gaunasi taip, kad pasiūla yra pakankamai didelė, o paklausa yra tokia pati ar net mažesnė, nes tiesiog temperatūra [tą] leidžia.
Apskritai daroma išvada, kad elektros energijos kaina labai priklauso nuo orų. Turim šaltą žiemą – turim labai aukštas kainas, turėsim labai karštą vasarą – kondicionavimo sistemos susijungs. Tai saulė turbūt neprigamins tiek elektros energijos, kad tenkintų visą poreikį. Tos nulinės kainos, kurios dabar kartais susiformuoja, negalima [jų] imti kaip taisyklės, kad tokios kainos ir bus“, – komentuoja „Enefit“ valdybos narė.
Su Ž. Klusovskiene nesutinka Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Jis sako, kad svarbu atsižvelgti ir į vėjo jėgainių vystymą.
„Man atrodo, kad mes galim būti kur kas optimistiškesni dėl ateities didmeninių kainų. Svarbus ženklas buvo pernai rugpjūtį pasirašyta deklaracija tarp kelių šalių dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje vystymo. 7 kartus daugiau gaminsim vėjo energijos, ji pagal nutylėjimą jau tikrai bus pigi ir man baimės dėl pigios elektros nekyla. Man kyla daugiau baimė dėl to, kad Lietuvos gyventojai dar tos visos naudos, tos pigios energijos gali nebūtinai ir pajusti“, – LRT RADIJUI tvirtina K. Kupšys.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius sako, kad tikėtis neigiamų kainų biržose nereikėtų. Esą dėl besikeičiančių elektros kainų daugiau naudos gali atnešti investicijos į kaupimo baterijas. Tai inovacijos, skirtos kaupti perteklinę saulės jėgainių pagamintą elektros energiją.
„Tikėtis, kad visą laiką bus neigiamos kainos, irgi nereikėtų, nes atsiranda kita tendencija – kuo labiau dėl vėjo ir saulės elektrinių pradeda svyruoti elektros kainos, tuo labiau apsimoka investuoti į kaupimo baterijas. Elektros kainai sumažėjus, kaupimo baterijos pradeda vartoti elektrą ir padidina paklausą, elektros kainos atsistatinėja. Vienų vystymasis kanibalizuoja savo pačių pelną, bet duoda galimybę uždirbti kitų vystymuisi“, – dėsto M. Nagevičius.
Kalbėdama apie bendras elektros vartojimo tendencijas, „Enefit“ atstovė Ž. Klusovskienė pastebi kasmet augantį elektros energijos poreikį namuose.
„Visi namai, kurie statomi naujai, įsirenginėja, oras ir vanduo yra šildomi elektra. (...) Turbūt neišvengsim, kad atsiras elektromobiliai, elektromobilių stotelės, tai yra krovimas, ir automatiškai poreikis augs. Jeigu dabar pramonė labiau augo ir vartojimas iš pramonės, iš verslo pusės, tai, sakyčiau, turbūt per artimiausius 20 metų labai matysim iš gyventojų pusės tokį elektros energijos augimą ir vartojimą“, – tikina pašnekovė.
Energetikos ministerija anksčiau teigė, kad ateityje iš viso saulės elektrines ant savo namų stogų bus įsirengę apie trečdalis visų šalies gyventojų. Su šia pozicija atsinaujinančių išteklių energetikos specialistas M. Nagevičius nesutinka.
„Kažkada buvo įdėta į energetikos strategiją, dar 2018 metais, didelis skaičius – 500 tūkst. gaminančių vartotojų. Iš tikro [tiek] nebus, nes, pirmas dalykas, rinka prisisotins gerokai anksčiau, negu bus pasiekta 500 tūkst. gaminančių vartotojų. Tikrai ne visi turi galimybes tas saulės elektrines statyt, ne visi turi namą, ne visi turi pinigų, ne visi daug suvartoja elektros, ne visiems yra aktualu“, – sako M. Nagevičius.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
