Lietuvoje antrą ketvirtį iš eilės fiksuojamas neigiamas BVP pokytis, o tai jau galima sieti su technine recesija. Dažnu atveju visuomenėje terminas „recesija“ naudojamas kaip sinonimas žodžiui „krizė“. LRT.lt paaiškina, kuo tai skiriasi.
Nors daugelis Lietuvos ekonomikos veiklų atsilaikė prieš aukštos infliacijos, energetikos kainų ir aukštų palūkanų metamus iššūkius, ekonominio sulėtėjimo išvengti nepavyko.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus susitraukė 3,7 proc., o palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu smuktelėjo 3 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. Ekonomistų aiškinimu, jeigu BVP mažėja du ketvirčius iš eilės, tai jau galima traktuoti kaip techninę recesiją.
LRT.lt primena, kad BVP yra rodiklis, parodantis, už kiek per tam tikrą laiką (įprastai per ketvirtį arba per metus) šalies teritorijoje buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų. BVP leidžia įvertinti šalies ekonomikos dydį.
VDA duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamojo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
Recesija ir krizė – ne tas pats
Nors paprastai recesija gyventojams asocijuojasi su krize, tai nėra sinonimai.
Terminas „recesija“ suprantamas kaip ilgesnį laiką trunkantis reikšmingas ir plataus masto ekonomikos aktyvumo lėtėjimas.
Paprastai per recesiją mažėja įmonių pardavimai ir pelnas, didėja nedarbas, vartotojai tampa atsargesni ir mažiau vartoja.
Lietuvos banko aiškinimu, recesija yra normali verslo ciklo dalis, kuri įprastai trunka verslo ciklui judant nuo pasiektos viršūnės (angl. business cycle peak) iki žemiausio taško (angl. business cycle trough), po kurio prasideda ekonomikos atsigavimas ir naujas verslo ciklas.
Kadangi, anot Lietuvos banko, tikslaus recesijos apibrėžimo nėra, įvardyti, kada šalių ekonomikos patenka į recesijas, taip pat nėra paprasta.
„Pavyzdžiui, JAV yra įprasta laukti pranešimo apie recesijos paskelbimą iš Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (...), kuris analizuoja ir kaupia visų JAV įvykusių recesijų chronologiją. Tačiau net ir šiam institutui prireikė daugiau nei metų, kad pasaulinės finansų krizės metu galėtų pasakyti, kada tiksliai recesija prasidėjo JAV ekonomikoje.
Iš dalies dėl šios priežasties vis plačiau naudojama „techninės recesijos“ sąvoka, ji reiškia du ketvirčius iš eilės trunkantį ekonomikos aktyvumo (BVP) mažėjimą. Tiesa, šiuo atveju techninės recesijos ne visada sutaps su tikrosiomis recesijomis“, – aiškina LB ekonomistas Darius Imbrasas.
Ekonominė krizė, anot D. Imbraso, vertinama kaip itin didelis normalaus verslo ciklo sutrikimas, kuris nėra įprasto verslo ciklo dalis.
„Įprastai jas lemia ne ekonominė konjunktūra, o įvairūs nenumatyti įvykiai, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, karai, vyriausybių ekonominės politikos nesėkmės ar nepagrįsta panika pasaulinėse finansų, bankų, kapitalo rinkose.
Ekonominės krizės trunka gerokai ilgiau ir turi pastebimai didesnius neigiamus padarinius ekonomikai nei recesijos“, – pabrėžia ekonomistas.
