Vilniuje nusileido lėktuvas. Netrukus jo bakai bus papildyti degalais ir jis vėl pakils. Degalai – iš čia pat esančios kuro bazės, kurią per įmonę valdo Rusijos pilietis Andrejus Mirošničenka. Lietuvoje verslas užtektinai kuklus, o Rusijoje su Vladimiro Putino frakcijos ir partijos „Jedinaja Rasija“ nariu, oligarchu iš Tatarstano valdo kitą energetikos kontroliuojančiąją bendrovę „Yadran“.
Vilniaus oro uosto kuro bazė 2021 metais dešimtmečiui išnuomota Kipre registruotos kompanijos „Undoz Ventures Ltd“ antrinei įmonei „Baltjet“. Visi lėktuvai, besileidžiantys ir kylantys iš sostinės oro uosto, kurą pila iš šios bazės.
Oro uosto atstovai pripažino, kad sandoris nebuvo tikrintas specialiosios komisijos. Esą tam nebuvo būtinybės.
„Gavome atsakymą, kad neužtenka pagrindo atlikti nuodugnų patikrinimą. Tokį saugumo komisijos komentarą turiu iš anų laikų“, – sako Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros vadovas Arnas Dūmanas.
Kai šių metų liepą Vilniuje leisis NATO valstybių narių vadovai, jų lėktuvų bakus degalais užpildys iš šios kuro bazės.
Delegacijų saugumo atstovai ar specialiosios tarnybos gerokai nustebtų sužinoję, koks akcininkas yra „Undoz Ventures Ltd“. A. Mirošničenkos pavardę tarp akcininkų ne taip lengva rasti. Tačiau LRT RADIJAS turi dokumentus, įrodančius, kad jis – Kipro kompanijos akcininkas. Tai, beje, patvirtino ir „Baltjet“ vadovas Kęstutis Korkutis.
„Yra dar vienas akcininkas, Šveicarijoje gyvenantis pilietis“, – teigė jis.
Iš tiesų A. Mirošničenka gyvena Šveicarijoje, o iš ten valdo naftos verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Rusišką „Yadran“ kontroliuojančiąją bendrovę įkūrė ir valdo V. Putino įkurtos „Vieningosios Rusijos“ narys Irekas Salichanovas, ne kartą apdovanotas ir V. Putino.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui pasirodė keista, kad Vilniaus oro uoste dirba kompanija, kurios akcininkas gali pasigirti tokiais ryšiais.
„Nėra normalu, kai su V. Putinu susiję žmonės iš esmės įkėlę koją <...> į mūsų strateginės infrastruktūros objektus“, – pabrėžė politikas.
Kodėl Kipro įmonės akcininkų niekas netikrino? Taip nutiko todėl, nes kompanija Vilniaus kuro bazę išsinuomojo, o ne pirko, paaiškino oro uostų Operacijų ir infrastruktūros vadovas A. Dūmanas.
„Jei einam per nuomą, kitas įstatymas įsijungia. Jei būna viešieji pirkimai, iš esmės privalomai per visą nacionalinio saugumo procedūrą paleidžiame. Jei tų duomenų viešai nematome, nėra pagrindo kreiptis į nacionalinį saugumą ir jie netikrina“, – tvirtino Lietuvos oro uostų atstovas.
Pasak jo, jei paaiškėtų faktai apie akcininko ryšius su V. Putino partija, oro uostas reaguotų. Arba eitų dar toliau – iki sutarties nutraukimo.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad turėtų būti tikrinamos ir įmonės, kurios nuomojasi infrastruktūrą Lietuvoje. Dabar įstatymas nereikalauja to daryti.
„Be abejo, neigiamai vertinu patį faktą, suprantu, kad nuomos aspektas nepateko į kontrolės įstatymo reguliavimą. Tai turbūt kelia klausimų, ar nevertėtų agresijos kontekste funkcionuojančio įstatymo, kurto dar prieš 5 metus, truputėlį įsivertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad būtent nuomos sandoriai ir padeda išvengti griežtos patikros. O tai yra savotiška spraga.
„Baltjet“ bendrovės, kurią valdo „Undoz Ventures“ kompanija, vadovas K. Korkutis teigia bendraujantis tik su Latvijos piliečiu Armandu Sadauskiu – dar vienu Kipro įmonės akcininku.
Kuo užsiima kuro bazės nuomininkai? Tarpininkavimu parduodant degalus, paaiškino Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros vadovas A. Dūmanas, tačiau L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad ir pats uostas turėtų pasitikrinti, kas šeimininkauja strateginiame objekte.
Sutapimas ar ne, bet būtent naftos verslas, jos saugojimas ir eksportas už Rusijos ribų – „Yadran“ vizitinė kortelė.
LRT RADIJO eteryje nuskambėjus šiai istorijai, Lietuvos oro uostai išplatino pranešimą žiniasklaidai. Jame teigiame, kad paaiškėjus papildomai informacijai, oficialiai kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Prašoma patikrinti ir įvertinti vieno iš sutartinių partnerių – kuro bazių operatoriaus – veikiančių Vilniaus ir Palangos oro uostuose, atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Primenama, kad Lietuvos oro uostų degalų tiekimo infrastruktūros (kuro bazių) Vilniaus ir Palangos oro uostuose operatoriumi 2021-ųjų antroje pusėje pradėjo dirbti kompanija „Baltjet“, kurią, kaip antrinę kompaniją, įsteigė konkursą laimėjusi bendrovė „Undoz Ventures Limited“, turinti patirties Rygos ir Talino oro uostuose. Minėtų kompanijų ir jų naudos gavėjų atitiktį saugumo interesams dėl gautos papildomos informacijos prašoma įvertinti ir pateikti išvadą.
Pabrėžiama, kad esamas kuro bazės operatorius degalų į bazes Vilniaus ir Palangos oro uostuose pats negabena, o tik saugo kitų patvirtintų degalų tiekėjų atvežtus degalus.
Investuotojai dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali būti tikrinami pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo atitinkamuose straipsniuose esančias nuostatas. Strateginės šalies svarbos įmonės, turinčios pagrįstą informaciją apie galimą neatitikimą nacionalinio saugumo interesams dėl potencialaus partnerio, gali kreiptis į komisiją ir prieš pasirašant sutartį, ir vėliau, t. y. jau gavus papildomos, naujos informacijos.
Prieš pasirašant sutartį su minimu tiekėju, atliktas pirminis informacijos patikrinimas. Nenustačius reglamentavime apibrėžtų aplinkybių ar duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nebuvo pakankamo pagrindo kreiptis į atsakingas institucijas, teigiama pranešime.
Lietuvos oro uostai teigia, jog šiuo metu siekiama patikrinti naujai gautą informaciją ir dėl minėtų bendrovių, ir dėl galutinių naudos gavėjų, jų galimų ryšių su kitomis kompanijomis, ir dėl kitų pasikeitusių aplinkybių. Atsakingoms šalies institucijoms nustačius, kad investuotojo vykdoma veikla arba jo priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo bei sutarties nuostatomis, sutartis būtų nutraukiama.
Vilniaus oro uoste esanti aviacinių degalų bazė yra centrinės infrastruktūros dalis – bet koks į orlaivius tiekiamas kuras privalo būti laikomas ir išduodamas šioje infrastruktūroje, o jo parametrai nuolat tikrinami pagal tarptautinius standartus.
Konkurso nuomos sutartyse numatyta, kad kuro bazių nuomininkas kasmet privalo investuoti į Vilniaus ir Palangos degalų saugojimo ir išdavimo infrastruktūrą.
Visas kuro bazėse esantis turtas per veiklos laikotarpį turi būti atnaujinamas bent 2 kartus. Nuomos sutartys pasirašytos dešimčiai metų. Reaktyvinių degalų JET-A1 talpa Vilniaus oro uoste siekia 4 000 kubinių metrų, Palangos oro uoste – 300 kubinių metrų, o aviacinio benzino – 25 kubinius metrus.
