Jei turite brangesnį nei vidutinės vertės būstą Pasvalyje, Kupiškyje ar kitame mieste, pasiruoškite – jau po kelerių metų už jį gali tekti mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Italijoje geras parmezano sūris brandinamas bent dvejus metus. Tiek laiko valdantiesiems užtruko paruošti mokesčių reformą, kurioje – brandintas, tik ar visiems skanus naujasis NT mokesčio modelis.
Iki šiol už NT mokėdavo tik tie gyventojai, kurių turto vertė (visų turimų objektų) perkopdavo 150 tūkst. eurų.
Pagal Finansų ministerijos pateiktą siūlymą, nuo 2026 m. NT mokestį turėtų mokėti apie 500 tūkst. gyventojų (iki šiol NT mokestį kasmet mokėdavo apie 30 tūkst. žmonių). NT mokestis būtų skaičiuojamas kiekvienam būstui atskirai, o jo dydis priklausytų nuo NT verčių medianos kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
NT verčių mediana – vidutinė būsto vertė. Tarkime, savivaldybėje yra 5 namai, kurių vertės siekia 10, 20, 30, 40 ir 50 tūkst. eurų. NT verčių mediana šioje savivaldybėje būtų 30 tūkst. eurų.
Išimčių dėl NT mokesčio beveik nenumatoma. Jį turėtų mokėti ir vargingai gyvenantys, tačiau turintys daug kainuojantį būstą. Tiesa, negalintys susimokėti galėtų atidėti mokesčio mokėjimą ir per tą laiką parduoti būstą ar perleisti jį.
Nors atrodo baugiai, mokestinis dydis vidutiniškai būtų vos apie 14 eurų.
Medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0 proc. Jei būsto vertė siektų nuo 1 iki 2 medianų, būstui būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, jei siektų daugiau kaip 2 medianas – 0,1 proc. tarifas.
Nors atrodo baugiai, mokestinis dydis vidutiniškai būtų vos apie 14 eurų
Mediana būtų apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto vertėmis, kurios perskaičiuojamos kas 5-erius metus (vėliau planuojama kas 3 metus). Pastarąjį kartą būstų mokestinė vertė buvo nustatyta 2021 m. ir galios iki 2026 m. Svarbu pažymėti, kad įprastai Registrų centro nustatyta būsto vertė būna mažesnė už rinkos kainą.
Mokestis mažės, tačiau jį mokės daugiau žmonių
Tad kiek tektų mokėti eiliniam šalies gyventojui už būstą, jei Seimas pavasarį pritartų pokyčiams? Pavyzdžiui, Vilniuje NT mediana siekia 60,1 tūkst. eurų. Jei jūsų būsto Registrų centro nustatyta vertė siekia 100 tūkst. eurų, vadinasi, jis pakliūtų į 0,06 proc. apmokestinimo tarifą.
Iš 100 tūkst. būsto vertės sumos tektų atimti neapmokestinamą 1 medianos dydį (60,1 tūkst.), o 0,06 proc. tarifas būtų pritaikytas likusiai 39,9 tūkst. eurų sumai. Vadinasi, metinis NT mokestis minėtam būstui siektų 24 eurus.
Jei gyvenate 200 tūkst. vertės bute Vilniuje, per metus už NT teks sumokėti per 100 eurų. Vienos medianos dydis – 60,1 tūkst. eurų – bus neapmokestinamas, NT daliai tarp 1–2 medianų (60,1 tūkst.) bus pritaikytas 0,06 proc. tarifas – 36,06 euro, o likusiai sumai, viršijančiai 2 medianas (200 tūkst. – 120,2 tūkst. = 79,8 tūkst.), 0,1 proc. tarifas arba 79,8 euro. Iš viso – 116 eurų.
Pagal dabartinius mokesčio tarifus 200 tūkst. vertės būstą turintis asmuo per metus privalo susimokėti 250 eurų, tad daliai turinčių tik vieną didesnės vertės būstą mokėti kasmet tektų mažiau.
Dar vienas pavyzdys – NT mediana Anykščiuose siekia 4,8 tūkst. euro. Tad asmuo, gyvenantis 20 tūkst. eurų bute, už sumą iki 4,8 tūkst. nieko nemokėtų, 1–2 medianų daliai būtų pritaikytas 0,06 proc. tarifas arba 2,9 euro mokestis, už 2 medianas viršijančią (20 tūkst. – 4,8 tūkst. – 4,8 tūkst. = 10,4 tūkst. eurų) dalį tektų susimokėti 0,1 proc. arba 10,4 eurų. Iš viso – 13,3 eurų per metus už butą.
Finansų ministerija planuoja, kad per metus iš naujo NT mokesčio būtų galima surinkti nuo 18 mln. iki (jei kitam turtui taikomas minimalus 0,1 proc. tarifas) 103 mln. eurų (jei kitam turtui taikomas 1 proc. tarifas), o mokestis, priešingai nei dabar, būtų pervedamas į savivaldybių biudžetus.
Pagal dabar galiojančią tvarką kasmet už NT mokestį surenkama apie 11 mln. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.
Brangiausias būstas – Neringoje, pigiausias – Ignalinoje
Finansų ministerija yra pateikusi ir NT medianos dydžius skirtingose savivaldybėse.
Didžiausia mediana fiksuojama Neringos savivaldybėje – 111 tūkst. eurų, Vilniuje – 60,1 tūkst. eurų ir Klaipėdoje – 47,4 tūkst. eurų.
Mažiausios – Ignalinos rajone – 3,6 tūkst. eurų, Zarasų rajone – 4,1 tūkst. eurų, Pasvalio rajone – 4,7 tūkst. eurų.
Svarbu paminėti ir tai, kad antram ir kitiems būstams savivaldybės pačios galėtų nustatyti NT mokesčio tarifą, tačiau jis turėtų būti tarp 0,1–1 proc. Pavyzdžiui, jei Vilnius nustatytų 1 proc. tarifą, asmuo, turintis antrą būstą, kurio vertė siekia 100 tūkst. eurų, papildomai už jį per metus turėtų susimokėti tūkstantį eurų.
Finansų ministerijos tarifai būtų taikomi tam būstui, kuriame asmuo registravęs gyvenamąją vietą.
Vilniaus miesto savivaldybė LRT.lt teigė dar nesvarsčiusi, kokio dydžio tarifą galėtų pasirinkti. „Svarstyti dėl konkretaus dydžio nustatymo dar yra per anksti, tačiau iniciatyvą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vertintume teigiamai. Tai iš dalies leistų reguliuoti urbanistinę plėtrą“, – LRT.lt teigė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Kauno miesto savivaldybė nuo komentaro, kokio dydžio galėtų būti tarifas, susilaiko, o Klaipėda šio klausimo taip pat dar nesvarstė. „Kol kas jokių svarstymų šia tema Klaipėdos savivaldybėje nebuvo“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė.
Pasitikrinti, kokia ir jūsų būsto apmokestinamoji vertė, galite čia.
Taip pat verta pastebėti, jog tiems, kuriems paskaičiuotas NT mokestis būtų mažesnis nei 5 eurai, mokesčio mokėti nereikėtų.
Vėliau galima tikėtis didesnio tarifo
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad mokestis yra itin mažas.
„Net ir turintys didesnio ploto būstą Vilniaus centrinėje dalyje mokės per metus tik 100–200 eurų. Tai tikrai nėra didelė suma, kad žmonės masiškai piktintųsi arba pradėtų pardavinėti butus“, – sako ekonomistas.
Todėl, tikėtina, kad ateityje apmokestinamas tarifas augs.
Tai yra mokestis, skirtas daugiau pripratinti gyventojus prie tokio tipo mokesčio. Tikėtina, kad ateityje mokesčio tarifas didės.
Ž. Mauricas
„Tai yra mokestis, skirtas daugiau pripratinti gyventojus prie tokio tipo mokesčio. Tikėtina, kad ateityje mokesčio tarifas didės. Nereikia pamiršti, kad žadama sukurti automatinę NT mokesčio deklaravimo mechanizmą, todėl tikėtina, kad mokestis Lietuvoje liks ilgam“, – svarsto Ž. Mauricas.
Verta pastebėti, kad turto mokesčių pajamos Lietuvoje sudaro 0,3 proc. BVP, ES valstybėse vidutiniškai 1,2 proc., EBPO valstybėse – 1 proc.
Ekonomistas sako teigiamai vertinantis pasiūlytą NT mokestį, mat surinktos lėšos keliautų į savivaldybių biudžetus. „Mokestis yra geras, jei žmonės mato, kur surinkti pinigai yra naudojami. NT mokestis ir galėtų būti skirtas infrastruktūrai mieste gerinti, o žmonės tai matytų“, – tikina ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat mano, kad kai kurios savivaldybės antram ir kitiems būstams gali sumanyti taikyti ne minimalų 0,1 proc., o didesnį tarifą.
„Jei savivaldybės pamatys, kad gali surinkti daugiau, pavyzdžiui, kurortinės savivaldybės, jos gali padaryti ir didesnį tarifą. Tarkime, Neringos savivaldybė galėtų įvesti 0,5 proc., o tai padėtų surinkti nemažai lėšų. Tokiu keliu galėtų pasukti ir Palanga, Druskininkai. Tai joms būtų aukso veršis. Tačiau kitos savivaldybės, manau, įves minimalų 0,1 proc. tarifą“, – įsitikinęs ekonomistas.
Už surinktas lėšas savivaldybės gerins infrastruktūrą
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako palaikantis naująjį NT mokestį, mat savivaldybės galėtų gauti daugiau lėšų.
„Mes visada kovojome už tai, kad savivaldybės galėtų panaudoti didesnę mokestinių perskirstomų lėšų dalį. Juk dabar savivaldos iš savo gautų biudžeto lėšų gali perskirstyti tik 17 proc., kai ES vidurkis yra 36“, – pažymi meras.
Jis skaičiuoja, kad pagal dabar pasiūlytą NT mokestį Akmenės rajonas papildomai galėtų surinkti apie 300 tūkst. eurų kasmet.
„Šios lėšos būtų nukreiptos į mūsų rajono infrastruktūros gerinimą. Pavyzdžiui, už tokią sumą galėtume sutvarkyti 2 daugiabučių kiemus“, – sako V. Mitrofanovas.
Kalbėdamas apie tai, kokio dydžio tarifus antrajam ir kitiems būstams galėtų nustatyti savivaldybės, V. Mitrofanovas konkrečių dydžių neįvardijo, tačiau tikino, kad tai padės kovoti su šešėliu.
„NT nuomos dalis yra dideliame šešėlyje. Mes su tuo susiduriame, nes pas mus daug statybų, investicijų. Žinau atvejį, kai Naujojoje Akmenėje nuomoja būstą ir už 600 eurų. Paprasto būsto nuoma prasideda nuo 100–150 eurų. Antrą būstą tikrai reikia apmokestinti ir tai padėtų ištraukti kai kuriuos iš šešėlio. Tie, kas turi antrą būstą nuomai, galės tiesiog perkelti NT mokestį vartotojui. O visa tai pildys biudžetą“, – mano meras.
Poveikio NT rinkai neprognozuoja
Nekilnojamojo turto analitikas, „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad naujasis NT mokestis įtakos NT rinkai neturėtų.
„Mokestis nėra didelis, kažkokio poveikio rinkai aš nematau. Todėl dabartiniai pasiūlyti tarifai galbūt yra bandymas pripratinti gyventojus ir ateityje plėsti mokestinę bazę“, – svarsto A. Antanavičius
Be to, jis teigia dabartinį projektą vertinantis kiek skeptiškai, nes tai daugiau skirta savivaldybių savarankiškumui didinti, o ne NT rinkai reguliuoti.
„Aš labiau prieš projektą, kokį siūloma dabar. Dabartiniame pasiūlyme nematau socialinės lygybės. NT mokestis turėtų labiau padėti reguliuoti NT burbulų kilimus, todėl tie, kurie turi tik pirmą būstą, to mokesčio turėtų visai nemokėti arba jis turėtų būti minimalus. Šito dabartiniame siūlyme aš pasigendu. Dabar susidaro įspūdis, kad NT mokestis skirtas tik papildyti savivaldybių biudžetus, o ne reguliuoti NT rinką“, – mano A. Antanavičius.
NT tyrimų bendrovės „Ober-haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis taip pat įsitikinęs, kad dabartinis įstatymo projektas įtakos NT rinkai neturės.
„Galbūt bus daugiau nepatenkintų žmonių, nes mokėti mokestį turės platesnis ratas, tačiau poveikio NT rinkai nebus, kadangi mokėtinos sumos bus mažesnės nei dabar“, – teigia R. Reginis.
Prievolė mokėti NT mokestį atsiranda nuo 150 tūkst. eurų
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė primena, kad pagal dabar galiojančią tvarką NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.
„Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, taikoma NT mokesčio lengvata – mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą“, – pažymi I. Gedminienė.
NT mokestis skaičiuojamas taikant atitinkamus tarifus, NT bendrai mokestinei vertei viršijus neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba, jei taikoma lengvata, 200 tūkst. eurų).
NT vertę galima sužinoti Registrų centro interneto svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris. Suvedus NT unikalų numerį, galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę. Sudėję visų turimų NT objektų mokestines vertes, gausite bendrą mokestinę vertę (instrukcijas, kaip tai padaryti, rasite čia).
Jei ji viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų), atsiranda pareiga pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį.
NT mokesčio tarifai:
Kai riba yra 150 tūkst. eurų:
• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• per 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Kai riba yra 200 tūkst. eurų:
• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• per 650 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
