Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių reformos paketą, ekspertai taip pat akcentuoja jos poreikį ir didesnį mokesčių sistemos teisingumą. „Kodėl teisininkai ypatingi ir negali mokėti normalių mokesčių, kodėl „individuališčikai“ ypatingi, nes atsineša į darbą kastuvą?“ – VU TSPMI surengtoje diskusijoje svarstė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) ketvirtadienį pristatė Pasaulio banko ataskaitą ir surengė diskusiją apie mokesčių reformos naudą Lietuvai.
Didelė pajamų nelygybė
Kalbėdamas apie Lietuvos mokesčių sistemą, VU profesorius Romas Lazutka pastebėjo, kad disponuojamų pajamų nelygybė šalyje vis dar didelė.
Lietuva, anot jo, vis dar išlieka tarp šešių EBPO šalių, kuriose nelygybė didžiausia, o mokesčiai ne itin ją mažina.
Jis taip pat akcentavo regresinę GPM tarifų sistemą, kai gaunantieji pajamas iš kapitalo, dividendų apmokestinami mažesniu tarifu nei darbo pajamos.
Anot profesoriaus, daugelis mokesčių mokėtojų, gaunančių didelį atlyginimą, moka mokesčius mažesniu tarifu.
R. Lazutka taip pat kalbėjo, kad GPM pagal veiklos formas skatina vengti mokesčių. Pavyzdžiui, pajamos iš darbo užmokesčio deklaruojamos kaip individualios veiklos pajamos, siekiant išvengti mokesčių.
„Dirbantieji savarankiškai sumoka gerokai mažiau [mokesčių]. Būtų galima galvoti, kad jų pajamos gerokai mažesnės, bet ten labai margu ir jų pajamų vidurkis gana didelis, o mokesčių sumokama mažai“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
Mokesčių reformos poreikis
Paklaustas, kodėl reikalinga mokesčių reforma, premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas akcentavo teisingumo didinimą.
„Dauguma, turbūt, manome, jei uždirbi daug pinigų, turėtum mokėti didesnius mokesčius, nei tada, kai uždirbi mažiau. <...>
Kadangi esame Politikos mokslų institute, man atrodo, būtent tas politinis ekonominis kampas yra svarbiausias. Reikia ar nereikia priklauso nuo to, ko klausi“, – svarstė V. Navickas.
Jis teigė pritariantis, kad mokesčių reformos reikia, tačiau didelės skubos ją įgyvendinti sakė neįžvelgiantis.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas, Vilniaus universiteto tyrėjas dr. Marius Kalanta sakė manantis, kad dabartinė mokesčių sistema skatina rinktis mažiau apmokestinamas darbo formas.
„Pasirinkti, pavyzdžiui, individualios veiklos formą vien dėl to, kad mažesni mokesčiai. <...> Tai tarsi sukuria paskatų žmonėms elgtis ne pagal tai, ką jie nori daryti ar kuo užsiimti, bet užsiimti tuo, kur mažesni mokesčiai“, – kalbėjo M. Kalanta.
Svarbus indikatorius mokesčių reformai įvykdyti, anot jo, ir pajamų nelygybė. Kita priežastis – biudžeto dydis.
„Tarsi sakome, kad jis [biudžetas] vienas mažiausių EBPO šalyse ir tai tarsi vienas tų indikatorių, kad jį būtų verta didinti, bet ar esame visuomenėje pasiekę tam tikrą kompromisą dėl jo dydžio ir tai, kad jį reikia didinti, nesu toks tikras“, – svarstė M. Kalanta.
R. Lazutkos manymu, mokesčių reforma reikalinga dėl didesnio kolektyvinio vartojimo šalyje, kuriam būtinos didesnės valstybės pajamos.
„Mes, kaip visuomenė, esame tokiame išsivystymo lygmenyje, kur tolesnė pažanga priklauso ne nuo individualaus vartojimo“, – akcentavo profesorius ir pridūrė, kad tam valstybės pajamos mažos.
Jo manymu, papildomas apmokestinimas ne visais atvejais yra tinkamas kelias, atvirkščiai – būtina ieškoti paskatų gyventojams dirbti ir mokėti mokesčius.
„Reikia paskatų, kad jie [gyventojai] nebūtų apmokestinti labai stipriai ir tada bus paskata dirbti. Jei negali jų apmokestinti, tada apmokestinti tuos, kurie pajėgūs mokėti“, – kalbėjo R. Lazutka.
Akcentavo mokesčių išmanymą
Lietuvos banko valdybos narys, profesorius Raimondas Kuodis taip pat akcentavo mokesčių reformos poreikį.
„Mokesčių reformų darbo grupėse buvo nuo Algirdo Brazausko laikų, 2022 metų. Jau pasakojau jiems apie Lietuvos problematiką, rodžiau grafikus apie mažą perskirstymą“, – pasakojo R. Kuodis.
„Su mokesčiais Lietuvoje, kaip su klimato kaita. 28 konferencijos <...> ir vis tiek niekas nejuda. Tai rodo, kad esame gerai ragais įsikalę į status quo ir nelabai kas nori ką daryti“, – kalbėjo R. Kuodis.
Kalbėdamas apie mokesčių reformos eigą, R. Kuodis akcentavo, kad visų pirma mokesčius reikia išmanyti.
„Norint pjaustyti kokį žmogelį, visų pirma, reikia žinoti apie organus šį bei tą, bazines sąvokas. Lietuvoje paklauskite politiko, kas yra, pavyzdžiui, pajamos, jie paprastai painioja tai su įplaukomis. Iš buhalterijos egzo iškristumėte tą pačią sekundę“, – ironizavo R. Kuodis.
R. Kuodis taip pat akcentavo mokesčių nelygybę šalyje ir skirtingo apmokestinimo įvairovę.
„Visa enciklopediją surinkta, kodėl teisininkai ypatingi ir negali mokėti normalių mokesčių, kodėl „individuališčikai“ ypatingi, nes jie atsineša į darbą kastuvą, sako pasirūpinantys gamybos priemonėmis. Sakau jiems, žiūrėkite, visi pasirūpiname gamybos priemonėmis – galvas atsinešame. <...>
Suprantu, mes skirtingi ir turime turėti tam tikrą įvairovę, bet tikrai ne tokią, kokią turime dabar“, – dėstė ekonomistas.
Jis kalbėjo ir apie tai, jog trūksta visuomenės švietimo apie mokesčius. „Žmonės mielai tą darytų [mokėtų mokesčius], jei jiems būtų aišku, kad sumoki ir tai pigesnis būdas gauti viešųjų gėrybių, teikiančių naudos. <...> Šitai nėra suvokiama“, – dėstė R. Kuodis.
Ministerijos, rengiančios mokesčių reformą, jo manymu, turėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo ciklo skaičiavimus su pajamų prognozėmis, kad būtų žinoma, kokia sistema teisinga.
„Pavyzdžiui, didelis pajamų nestabilumas neturėtų būti baudžiamas. Tarkime, esate krepšininkas, gaunate 10 tūkst. eurų per mėnesį, atrodote turtingas ir iš jūsų lupa, atima GPM, bes patiriate traumą ir per visą gyvenimą nebūsite daugiau uždirbęs nei eilinis darbininkas. Šis dalykas irgi turėtų gulti ant stalo“, – kaip pavyzdį pateikė ekonomistas.
Įtraukė į pavasario darbų programą
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino pavasario sesijos darbų programą, kurioje numatyta mokesčių reforma.
Paklausta apie reformos turinį, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad numatyta ir mokesčių lengvatų, ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio peržiūra.
„Nėra jokios paslapties, kad ten ir mokesčių lengvatų peržiūra, ir NT mokesčio peržiūra taip pat“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
Paklausta, kada mokesčių reformos pokyčiai galėtų įsigalioti, I. Šimonytė sakė mananti, kad tai „antraeilis klausimas“.
Vis dėlto ji sutiko, kad itin svarbu išspręsti pamatines mokesčių sistemos problemas.
„Čia nėra fiskalinis klausimas, kad biudžete trūktų pinigų ir tai reikėtų daryti dėl finansinių sumetimų. Tai daugiau teisingumo, moralės klausimas, kad tos išlygos ir išimtys, kurios mūsų mokesčių sistemoje egzistuoja ir tikrai tos sistemos nepuošia, sukuria arbitražą, tam tikrą neteisingumo jausmą, kad būtų panaikintos“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentas Gitanas Nausėda neslėpė kritikos Vyriausybei vėluojant įgyvendinti mokesčių reformą.
„Jeigu norime mokesčių reformos, reformų langas beveik užsidaro. Nors ir praėjo daugiau nei pusmetis, vėl kalbame apie mokesčių reformą“, – dėstė šalies vadovas.
Vis dėlto ketvirtadienį žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba prezidentas G. Nausėda pranešė, kad pavasario sesijoje be kitų klausimų Seimas ketina imtis mokesčių reformos.
„Mokesčių reforma neturi žmonėms asocijuotis su eiliniu mokesčių naštos didinimu. Tai turėtų būti tikslas. Mokesčių sistemoje pasigendame teisingumo. Mokesčių sistemoje tie, kurie uždirba mažiau, kartais moka daugiau negu tie, uždirbantys daug ir tai tikrai nėra gera praktika“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prieš dvejus metus Finansų ministerija subūrė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę ir sulaukė per 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Ministerija dar šių metų pradžioje skelbė jau analizuojanti bei sisteminanti mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus.
Vis dėlto, atsižvelgiant į išaugusį neapibrėžtumą regione, vėliau skelbta, kad ne laikas kalbėti apie mokesčių sistemos pokyčius.
