Lietuvoje išleista 2 eurų proginė moneta, dėl kaldinimo klaidos kainuojanti daugiau nei 1 000 eurų, galėjo patekti ne tik į numizmatinius lapelius, bet ir į apyvartą, sako Lietuvos bankas. Tačiau specialistas įspėja, kad yra rizika įsigyti padirbtą monetą.
Dar 2021 metais gegužę Lietuvos bankas išleido proginę 2 eurų monetą, skirtą Žuvinto biosferos rezervatui.
495 tūkst. vienetų monetų pateko į apyvartą, o dar 5 tūkst. vienetų išleisti BU kokybės (angl. brilliant uncirculated) numizmatinėje pakuotėje.
Pastarąją kiekvienas norintis už 9 eurus galėjo įsigyti Lietuvos banko kasose ar per tarpininkus.
Rodos, niekuo per daug neišskirtinės monetos vos per kelias dienas po išleidimo sulaukė milžiniško populiarumo. Pasirodo, kad Lietuvos monetų kalykla dalį numizmatinėje pakuotėje buvusių monetų nukaldino su klaida.
Briaunoje vietoj turėjusios būti frazės „Laisvė, vienybė, gerovė“ dalis monetų turi užrašą „Dievs, sveti Latviju“ (liet. „Dieve, laimink Latviją“).
Iš pradžių Lietuvos bankas informavo, kad 500 monetų, iškaltų su klaida, yra tik numizmatiniuose lapeliuose, tad rasti vertingą ir išskirtinę monetą galėjo tik įsigiję ją specialioje pakuotėje.
Tiesa, kiek vėliau Lietuvos banko Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė LRT.lt pažymėjo, jog kalyklos teigimu, yra tikimybė, kad su klaida iškalta moneta galėjo pakliūti ir į apyvartą.
„Kalyklos teigimu, yra minimali tikimybė, kad atrinkinėjant BU kokybės 2 eurų monetas, pavienės monetos su netinkamu užrašu briaunoje galėjo patekti į apyvartinių (UNC kokybės) monetų tiražą“, – sako R. Juzėnienė.
Yra minimali tikimybė, kad atrinkinėjant BU kokybės 2 eurų monetas, pavienės monetos su netinkamu užrašu briaunoje galėjo patekti į apyvartinių (UNC kokybės) monetų tiražą.
Lietuvos bankas
Vadinasi, yra tikimybė, kad parduotuvių kasose, o gal ir jūsų piniginė guli moneta, kuri verta daugiau nei 1 000 eurų.
Dalis sumanė pasipelnyti
Internetiniuose skelbimų portaluose už numizmatinėje pakuotėje esančią monetą prašoma nuo 1 000 iki 2 500 eurų.
Internete galima rasti ne tik skelbimų, kuriuose siūloma monetą įsigyti numizmatiniuose lapeliuose, – siūloma įsigyti ir monetų, kurios jau buvo apyvartoje.
Su kelių tokių skelbimų autoriais susisiekęs LRT.lt sulaukė skirtingų atsakymų, iš kur žmonės gavo monetą. Viena moteris, už monetą norėjusi 850 eurų, teigė, kad monetą jai padovanojo simpatija.
Kitas pardavėjas tikino, kad minėtą monetą su klaida briaunoje gavo parduotuvėje.
Skelbimuose buvo galima rasti ir Vokietijoje Numizmatikos garantijos korporacijos (angl. Numismatic Guaranty Company) sertifikuotą monetą, kuri buvo rasta ne numizmatiniame lapelyje.
NGC patvirtino, kad moneta nėra padirba ir buvo iškalta su klaida.
Monetą internete pardavinėjusi moteris teigė, kad ji buvo įsigijusi 20 monetų ritinėlių su 2 eurų Žuvinto biosferos rezervatui skirta moneta. Sužinojusi, kad moneta gali būti iškalta su klaida, ji patikrino visus ritinėlius ir viename iš jų rado monetą su latviška briauna.
Moteris už monetą norėjo gauti 1 700 eurų, kainos nuleisti nenorėjo bei tikino, kad žino dar vieną žmogų Vilniuje, kuris taip pat ritinėlyje rado monetą su latviška briauna.
Padirbti monetą labai lengva
Pardavinėjančios monetas bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius įspėja, kad įsigijus monetą ne numizmatiniame lapelyje, yra tikimybė gauti klastotę.
„Pats monetos viduriukas labai lengvai išsimuša. Jeigu jūs paimtumėte medinį pagaliuką su plaktuku, suduotumėte, tai tas viduriukas nesunkiai iškristų. Kai kurie įsigudrina, paima latvišką monetą, iškala viduriuką ir latviškos monetos briauną uždeda ant lietuviškos Žuvinto monetos“, – sako Ž. Leškevičius.
„Padirbti tokią monetą tikrai nėra sunku“, – priduria jis.
O padirbti monetą ir įdėti į numizmatinį lapelį, Ž. Leškevičiaus teigimu, būtų jau daug sunkiau.
„Viskas įmanoma, tačiau sudėtinga. Numizmatiniame lapelyje esančių monetų klasė yra BU, be jokių įbrėžimų, o apyvartoje esančios monetos turi įbrėžimų. Netgi ritinėlyje esančios ir apyvartoje nebuvusios monetos gali būti pasibraižiusios, o numizmatiniame lapelyje esančios turėtų būti be jokio įbrėžimo. Kai jas nukala, ima su pirštinėmis ir įdeda į kortelę.
Pačią kortelę padirbti būtų sunku. O jeigu kas nors norėtų paimti jau išleistą, ją atidaryti ir ten įdėti padirbtą monetą, matytųsi, kad kortelė buvo atidaryta, nes jos yra laminuotos“, – pažymi Ž. Leškevičius.
Jo teigimu, pasiūlymų pirkti apyvartoje buvusias monetas, iškaltas su klaida, yra gavusi ir įmonė. „Jei gerai prisimenu, tai po 50 eurų siūlė pirkti. Buvo atvejis, kad į Klaipėdoje esančią mūsų parduotuvę kažkoks vyras atnešė monetą su latviška briauna ir teigė, kad jam draugas barmenas atidavė“, – kalbėjo verslininkas.
Jis sakė, kad išskirtine lietuviška moneta kol kas labiausiai domisi užsieniečiai. „Pardavėm kelias į Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją. Domisi ir lietuviai, tačiau daugiau užsieniečiai“, – tikino Ž. Leškevičius.
Plika akimi įvertinti originalumą – sunku
Lietuvos banko Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė R. Juzėnienė teigia, kad gyventojams plika akimi įvertinti, ar moneta nėra padirba, gali būti sunku.
„Grynųjų pinigų ekspertai gali atsakyti, ar ištirti pateikta moneta yra tikra, ar padirbta. Patyrę kolekcionieriai turi savo metodų ir priemonių monetoms įvertinti. O gyventojams plika akimi tai atlikti gali būti sudėtinga. Bet kokiu atveju reikia turėti specialių žinių ir įrangos“, – sako ji.
R. Juzėnienė taip pat pažymi, kad Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertai gali pateikti specialisto išvadą, ar pinigas tikras, tačiau tokios išvados (dokumentai) teikiami policijai, o konsultacinio pobūdžio paslaugų, kurių tikslas įvertinti numizmatines vertybes, Lietuvos banko ekspertai neteikia.
„Gyventojai į Lietuvos banką gali atnešti įtartinus pinigus ekspertizei, bet jie tiriami kaip pinigai, o ne kaip numizmatinės vertybės. Įtartini pinigai, jei pasitvirtina, kad nėra padirbti, po ekspertizės klientui pervedami į sąskaitą arba išmokami grynaisiais. Fiziškai ekspertizei gauti pinigai (monetos ar banknotai) paliekami Lietuvos banke iki atskiro sprendimo juos sunaikinti“, – aiškina Lietuvos banko specialistė.
