Ekspertai kritikuoja laike užstrigusius mokestinių lengvatų dydžius ir tikina – nieko nedarant daugės mokesčių vengimo atvejų. Profesorius Romas Lazutka neatmeta galimybės, kad kai kurie dydžiai gali būti nekeičiami, siekiant „numarinti“ lengvatas.
Daugiau nei 20 proc. praėjusiais metais siekusi metinė infliacija didino įmonių pajamas, tačiau kartu augino ir jų sąnaudas, tad įmonių pelningumas galėjo ir nesikeisti, bet mokesčių teks susimokėti daugiau.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pastebi (LLRI), kad išaugę įmonių pajamų dydžiai patenka į aukštesnių mokesčių tarifų intervalus arba lemia mokestinės prievolės atsiradimą – mokesčių našta didėja, kai tuo metu realūs pajamų dydžiai ir perkamoji galia mažėja.
Pavyzdžiui, mažų įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių, o metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, pelno mokestis siekia 5 proc. Peržengus 300 tūkst. eurų pajamų ribą, nedideliam verslui teks mokėti jau 15 proc. siekiantį pelno mokestį.
„Šis apmokestinimo režimas, taikomas mažoms įmonėms, įprastomis sąlygomis skatina jas likti mažas ir nesiekti augimo. Jei, metams besibaigiant, įmonių apyvarta artėja prie 300 tūkst. eurų ribos, veikla gali būti stabdoma, kadangi jos peržengimas ir mokesčio tarifo pasikeitimas 10 proc. punktų žymiai sumažintų grynąjį pelną“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Ji pastebi, kad 300 tūkst. eurų mokestinė riba nustatyta dar 2015 m., o esant aukštai infliacijai, daugelis įmonių galėjo peržengti šią ribą nepastebimai ir taip patekti į aukštesnio apmokestinimo zoną, todėl ši riba yra nebeaktuali. LLRI skaičiuoja, kad 2022 m. minimas dydis jau turėjo siekti bent 445 tūkst. eurų.
Smulkiajam verslui trukdo dar 2012 m. nustatyta PVM mokėtojo riba, siekianti 45 tūkst. eurų. LLRI siūlo, kad minimas dydis būtų indeksuojamas, 2022 m. jis turėjo siekti bent 66,7 tūkst. eurų.
„Apmokestinamojo asmens atlygis išaugo tik nominalia, tačiau ne realia reikšme, o prievolė mokėti mokestį atsirado. Tai neleidžia naujam verslui augti sveikoje aplinkoje ir gali tapti postūmiu stabdyti veiklą arba pasitraukti į šešėlį“, – įspėja E. Leontjeva.
Kitas pavyzdys – iš darbdavio gautos dovanos yra neapmokestinamos, kai jų vertė neviršija 200 eurų, tačiau šis dydis nustatytas dar 2015 m. ir, jei būtų didėjęs tokiu pačiu tempu kaip MMA, dabar turėtų būti 520 eurų.
Po publikacijos pasirodymo antradienį Seime buvo registruotas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma PVM mokėtojo ribą didinti nuo 45 iki 65 tūkst. eurų. Taip pat pateiktas siūlymas mažoms įmonėms, turinčioms pelno mokesčio lengvatą, didinti maksimalią pajamų sumą nuo 300 tūkst. iki 445 tūkst. eurų.
Mokesčių teisingumas aplenkia ir gyventojus
Praeityje užstrigę dydžiai gali tiesiogiai paveikti ir gyventojų pinigines. Pavyzdžiui, 2015 m. nustatyta, kad gyventojų iš kitų asmenų gautos dovanos nėra apmokestinamos, jei neviršija 2 500 eurų. Jei dovanos vertė didesnė, teks sumokėti 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jeigu šis dydis būtų indeksuojamas pagal minimalaus atlyginimo pokytį, jis turėtų pavirsti į 6 500 eurų.
LLRI pateikia ir kitą pavyzdį. Šiuo metu riba, nuo kurios pajamoms, gautoms iš turto pardavimo, nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų ir kt., GPM tarifas kyla nuo 15 iki 20 proc., yra lygi 120-ies VDU sumai (1 VDU 2023 m. – 1 684,90 euro) arba 202 tūkst. eurų.
Kylant kainoms, sumokama mokesčių dalis didėja ir gyventojams, gaunantiems kitų rūšių pajamas, joms yra taikomas progresinis mokesčio tarifas (32 proc.).
„Neretai teigiama, kad VDU naudojimas progresinio mokesčio pajamų slenksčiui apskaičiuoti pasiveja infliaciją ir turėtų atspindėti realią šalies ekonominę situaciją. Tačiau 2023 m. nustatytas VDU dydis – 1 684,90 eurų – yra skaičiuojamas išvedant vidurkį iš užpraeitų metų III ir IV bei praėjusių metų I ir II ketvirčių VDU. Jis neatspindi realaus šalies VDU vidurkio 2023 m., kuris, metams baigiantis, gali siekti 2 000 eurų ribą. Tai reiškia, kad didesnis mokesčio tarifas bus pasiekiamas greičiau, negu lemtų reali ekonominė padėtis, o tai prieštarauja mokesčių teisingumo principui“, – tikina E. Leontjeva.
Kitas pavyzdys: remiantis GPM įstatymu, gautas pajamas galima sumažinti išlaidomis, kurias gyventojas patyrė sumokėjęs už profesinį mokymą ir (ar) studijas bei gyvybės draudimo, III pakopos pensijų įmokas. Šiuo metu maksimali leidžiama iš pajamų atimti suma per mokestinį laikotarpį siekia 1 500 eurų, tačiau pajamoms bei išlaidoms nominaliai išaugus, susidaro situacija, kai reali atskaitoma suma proporcingai yra mažesnė, todėl mokesčių našta yra sumažinama santykinai mažiau, nei buvo numatyta įstatymo leidėjo.
Anot LLRI, iš pajamų atimamos išlaidos 2022 m. turėjo siekti 2,2 tūkst. eurų.
Su didesne mokestine našta gali susidurti ir nekilnojamojo turto (NT) turėtojai. Per pastaruosius dvejus metus NT kainos kasmet augo po 20 proc., o mokestinė NT riba, kuri šiuo metu siekia 150 tūkst. eurų, buvo nustatyta dar 2020 m. (viršijus 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijus 300 tūkst. eurų, NT metinis mokestis siekia 0,5 proc.).
Vienintelė gera žinia, kad NT turto vertė, pagal kurią skaičiuojamas mokestis, buvo nustatyta dar 2021 m. ir bus perskaičiuoja tik 2026 m., informuoja Registrų centras, tad spartus kainų augimas būsto turėtojų greitai nepalies.
Pasitikrinti būsto mokestinę vertę galite čia.
Dabartiniai dydžiai nemotyvuoja verslo
Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad kai kurie įstatymu įtvirtinti dydžiai priimti 2015 m. ar dar anksčiau, tad tapo nebeaktualūs, gali skatinti slėpti pajamas, vengti mokesčių bei didinti šešėlio atsiradimo riziką.
„Fiksuotos sumos, kai yra infliacija, augina gyventojų, verslo mokesčius. Nustatyti lengvatų dydžiai tampa nebeaktualūs. Viskas parduotuvėse brangsta, žmogus turi mažiau pinigų, tačiau mokestinė našta jam ir toliau auga“, – mano D. Čibirienė.
Pavyzdžiui, D. Čibirienė tikina, kad dar 2015 m. nustatyta neapmokestinama 2,5 tūkst. eurų riba dovanoms buvo didelė suma ir motyvavo gyventojus deklaruoti gautas dovanas: „Tačiau dabar 2,5 tūkst. eurų kažkam yra tik mėnesinė alga ir motyvacinis mechanizmas nebėra toks stiprus, koks buvo priimant konkrečius dydžius.“
Daugybę metų nekintantys mokestinių lengvatų dydžiai nemotyvuoja ir verslo.
„Pavyzdžiui, kalbant apie 300 tūkst. eurų pajamų dydį mažoms įmonėms ir 45 tūkst. eurų ribą PVM nemokantiems, kadangi šie dydžiai nėra aukšti, tai nėra motyvacijos jų perkopti, nes iš karto įstatymai nubaudžia didesniais mokesčiais. Būna, kad tai yra priežastis, kodėl verslas toliau nesiplečia. Iki 15 proc. didėjantis pelno mokesčio tarifas atrodo labai didelis, verslininko nebetenkina pelno norma ir jis pasirenka būti mažesnis“, – sako D. Čibirienė.
Jos teigimu, jeigu įstatymuose nustatomi konkretūs dydžiai, juos kasmet reikėtų peržiūrėti. „Kitaip tai yra vienkartinės priemonės, kurios ateityje nebeveikia“, – tikina buhalterių atstovė.
Daugelyje Vakarų valstybių, ypač Skandinavijoje, D. Čibirienės teigimu, teisės aktai yra nekeičiami dešimtmečius, o taip yra todėl, kad dauguma dydžių yra indeksuojami. Tokiu keliu, anot ekspertės, galėtų žengti ir Lietuva.
Smulkusis verslas bijo
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė LRT.lt teigia, kad smulkiesiems verslininkams itin aktuali PVM riba, kai tampama PVM mokėtoju. Verslo atstovės teigimu, minimas dydis turėtų būti apie 3 kartus didesnis.
„Dabar yra 45 tūkst. eurų, tačiau, jei skaičiuotume infliaciją, šis dydis turėtų siekti ne mažiau kaip 120 tūkst. eurų. (...) Kol kas žadama Seimo pavasario sesijoje dydį kelti iki 55 tūkst. eurų, tačiau tai yra tas pats, kas nieko“, – sako D. Matukienė.
Jos teigimu, šiuo metu smulkiajam verslui pasiekti dydžius, po kurių nebėra taikomos mokestinės lengvatos, tampa nesudėtinga, todėl gali būti slepiami mokesčiai.
„Kuo mes aukštesnę ribą pasieksime, tuo skaidrumas bus didesnis. Atsirastų motyvacija rodyti didesnius skaičius ir mokėti. (...) Tie, kurie stengiasi nepasiekti nustatytų ribų, gyvena labai neramiai. Jie kiekvieną kartą bijo, kad ateis jų tikrinti. Jei randa, kas taip elgiasi, tada sako, kad čia visi slepia mokesčius. Iš to atsiranda visokių naujų reikalavimų diegti išmaniuosius kasos aparatus. Taip smulkusis verslas ir miršta. Geriau numatyti protingus dydžius ir leisti žmonėms dirbti“, – mano smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.
Kai kurie dydžiai nekeičiami siekiant numarinti lengvatas
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad ne visi laike užstrigę mokestinių lengvatų dydžiai skurdina visuomenę.
Pavyzdžiui, GPM aukštesnis 32 proc. tarifas, anot profesoriaus, dar ir dabar yra per sunkiai pasiekiamas. „Pas mus per mėnesį reikia uždirbti 5 VDU (8,5 tūkst. eurų popieriuje), o kitose šalyse tarifas keičiasi jau nuo dviejų vidutinių algų“, – pažymi R. Lazutka.
Jis neatmeta galimybės, kad kai kurie mokestinių lengvatų dydžiai sąmoningai nekeičiami, kad lengvatos gal tiesiog išnyktų.
„Pavyzdžiui, mes turime valstybines pensijas, kurios laikomos privilegijuotomis, teisėjams. Ilgą laiką jos buvo neindeksuojamos, nors kainos, pensijos, atlyginimai ir kitos išmokos augo. Tiesiog taip buvo daroma sąmoningai, norint numarinti pensiją, nes ji buvo įvesta neapsižiūrėjus. Su mokesčiais gali būti taip pat. Pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų iš pajamų išskaičiuojama investiciniam gyvybės draudimui. Šis dydis gali būti nedidinamas, siekiant, kad lengvata taptų nebeaktuali. Tiesiog nėra drąsu ją panaikinti, todėl pasitelkiant infliaciją ir atlyginimų auginimą tokios nepagrįstos lengvatos yra numarinamos“, – pastebi R. Lazutka.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad yra ir socialinių išmokų dydžiai, kurie nėra indeksuojami, o esant tokiai aukštai infliacijai, tai gali prisidėti prie gyventojų skurdinimo.
„Todėl principas turėtų būti toks, kad įstatymuose rašomi ne absoliutūs dydžiai, o santykiniai. (...) Nes dabar būna, kad kadaise priimtas dydis, paskui pamirštama, nedrįstama jo keisti ir taip atsiranda visokių iškraipymų“, – mano R. Lazutka.
Kai kurie dydžiai gali būti keičiami
LRT.lt pasiteiravus Finansų ministerijos, ar nesiruošiama artimiausiu metu keisti straipsnyje minimų mokestinių lengvatų dydžių, buvo gautas atsakymas, jog Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė koalicijos partneriams šiuo metu yra pateikusi mokestinių pasiūlymų paketą.
„Sulaukėme pasiūlymų dėl atskirų detalių, bet pirminės koalicijos partnerių reakcijos – pozityvios. Artimiausiu metu turėsime platesnį vaizdą, kurie pasiūlymai galėtų būti priimti“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Taip pat pažymima, kad visuomenei konkretūs pasiūlymai bus pristatyti tik tuomet, kai dėl jų atsiras politinis sutarimas.
„Atitinkamai, apsisprendus dėl galimų pakeitimų, po konsultacijų su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais, Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo. Planuojama – Seimo pavasario sesijoje“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Finansų ministerija informuoja, jog dalis mokesčių pasiūlymų įsigaliotų nuo 2024 metų, dalis – šiek tiek vėliau, tačiau kiekvienu atveju įsigaliojimas priklausytų nuo konkretaus projekto.
