Gyventojams, prižiūrintiems ar slaugantiems artimuosius, kurie negali savimi pasirūpinti, priklauso įvairios socialinės garantijos, tarp jų ir išmokos. LRT.lt pateikia informaciją, kurią svarbu žinoti.
Ligos išmoka
Gyventojui, kuris slaugo susirgusį šeimos narį ir dėl to praranda darbo pajamas, mokama ligos išmoka.
Ligos išmoka mokama sergančiojo šeimos nariui, jeigu pastarasis yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent trijų mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per praėjusius 24 mėnesius.
Teisę į šią išmoką turi vaiko tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys.
Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad ligos išmoka savarankiškai dirbančiam gyventojui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.
Atvejai, kai ligos išmoka mokama, nors stažo nepakanka
Vaiko priežiūra. Jeigu asmuo nesukaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Taigi, ligos išmoka slaugančiam šeimos narį vis tiek priklausys.
Mokslai ar studijos. Ligos išmokos taip pat priklauso asmenims iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius vienus ar dvejus metus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas. Išmoka taip pat priklauso, kai asmuo studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, jeigu šeimos nario slaugymas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos.
Pasikeitęs statusas. Minėtos išmokos taip pat priklauso gyventojams, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos.
Išmokos dydis
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.
Sužinoti, kokią preliminarią ligos išmoką slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką gyventojas gali gauti, galima „Sodros“ informacinėje svetainėje.
Spustelėję nuorodą „Ligos išmokos skaičiuoklė“, pasirinkite apskaičiuoti „Šeimos nario slaugą“, nurodykite laikotarpį, kuriomis dienomis slaugėte ir pastarųjų praėjusių mėnesių pajamas. Paspaudę skaičiuoti, išvysite, kokia preliminari ligos išmoka jums priklausytų. Nuo gautos preliminarios išmokos dar atskaitomos GPM (15 proc.) ir PSD (6 proc.) įmokos.
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį
Neįgalaus asmens, kuris nėra sulaukęs pensinio amžiaus ir kuriam nustatytas slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis, tėvai (įtėviai) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
- slaugančio asmens ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje;
- neįgaliam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas;
- slaugantis asmuo yra nesukakęs Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus;
- slaugantis asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba jo pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio MMA suma;
- slaugantis asmuo nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje;
- globa (rūpyba) nepasibaigusi, globėjas (rūpintojas) nenušalintas nuo pareigų atlikimo teismo nutartimi (taikoma tik globėjams ir rūpintojams);
- neįgaliam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas (taikoma, kai neįgalų asmenį slaugo vienas iš jo tėvų (įtėvių);
- nėra apribota slaugančio asmens – tėvo arba motinos – tėvų valdžia slaugomam neįgaliam asmeniui;
- neįgalus asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (išskyrus laikino atokvėpio paslaugų teikimo atvejus);
- slaugantis asmuo neatlieka laisvės atėmimo bausmės, jam netaikomas kardomasis kalinimas (suėmimas);
- slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.
Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių neįgalų asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų.
Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka
Slaugantys negalią turinčius asmenys yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, gyventojai turi registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Nedarbo išmoka gyventojui yra mokama 9 mėnesius. Ją sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2023 metais sudaro 195,47 eurų, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.
Nedarbo išmokos kintamoji dalis:
- 1–3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos);
- 4–6 mėnesį – 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;
- 7–9 mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;
Šios išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos. Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.
Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti Užimtumo tarnyboje, asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui ar atvykus į „Sodros“ skyrių.
