Lietuvos banko teigimu, brangti būstas nustojo spalį, bet už butus, namus vis tiek permokama. Pradėjus didėti palūkanoms, mėnesio įmoka daugumai paskolos turėtojų išaugo iki šimto eurų. Seimo komitete išsakyta idėjų, kaip palengvinti paskolų turėtojų naštą, bet į mokesčių lengvatas komiteto vadovas sako žiūrintis rezervuotai.
Darbai tebevyksta, bet sandorių – jau mažiau. Noras įsigyti naują būstą, Lietuvos banko teigimu, atvėsęs. Tą rodo kritęs būsto rezervacijų skaičius. Vietoje buvusių įprastų kas mėnesį – dabar apie triskart mažiau.
Mažiau pernai parduota ir nenaujų būstų – ketvirtadaliu mažiau lyginant su užpernai. Užpernai buvo pikas norinčiųjų pirkti būstą.
„Žmonės, kurie perka būstą asmeniniais tikslais, jie daugmaž tuos planus ir išlaiko. Tačiau mažėja būstų, perkamų investiciniais tikslais. Nes, kylant palūkanų normoms, rečiau apsimoka nuomoti tą būstą“, – teigia Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Būstas Lietuvoje nustojo brangti – kainos nekyla nuo spalio. Bet vis tiek tebėra pervertintas.
„Jeigu anksčiau jis buvo pervertintas apie 6–7 proc., tai dabar mes matome, kad pervertinimas sumažėjo iki 4 proc. Tai yra daug, jeigu lygini su pastaraisiais 15 metų, bet, jeigu lyginant ir su kitom Europos šalimis, ir su ilgalaike Lietuvos istorija, kuomet buvo ir 50 proc. prieš finansų krizę, tai, sakykime, santykinai nedaug tai yra“, – teigia Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Labiausiai nekilnojamojo turto rinką vėsina išaugusios palūkanos.
Lietuvos banko skaičiavimu, EURIBOR padidėjus 3 proc., 100 tūkst. eurų paskolą turinčiam namų ūkiui mėnesio įmoka išaugo maždaug 160 eurų.
200 tūkst. eurų paskola kas mėnesį atsieina 300 eurų daugiau.
Paskolos įmokos didėja, nes 9 iš 10-ies paskolą paėmę su kintamomis palūkanomis.
„Jos nėra didžiausios ES, nes yra tokių šalių kaip Vengrija, Lenkija, Čekija, turinčių savo pinigų politikas ir ten palūkanų normos arti jau dviženklių skaičių. Lietuvoje jos yra didžiausios euro zonoje ir tai irgi yra ganėtinai didelė išskirtis“, – teigia J. Markevičius.
Seime Biudžeto ir finansų komiteto nariai Lietuvos banko atstovo klausė, kodėl Lietuvoje ir fiksuotos palūkanos didesnės nei kitur.
Lietuvos bankas imasi analizės. Bankų asociacija sako, kad ir pasiteiravimai atidėti įmokas – pavieniai.
„Dėl galimybių kažkiek galbūt atidėti savo būsto paskolas ar kažkaip sumažinti įmoką, tačiau kol kas tendencijos dar nėra. Ir, kaip ir statistika rodo, blogų paskolų yra rekordiškai mažai“, – tikina Bankų asociacijos prezidentė E. Čipkutė.
Apie pusė būsto Lietuvoje perkama be paskolos, už nuosavas lėšas.
Opozicijos atstovai sako registruosią siūlymą visiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį mokesčio.
Komiteto vadovas į tai žiūri rezervuotai.
„Ji turėjo aiškią socialinę paskirtį, kad jauni žmonės, kurie turi sunkumų, mažas pajamas įsigyti nekilnojamąjį turtą, kad galėtų, pasinaudodami šia lengvata, galėtų įgyti. Bet atsirado tai, kad lengvata naudojasi labai plačiai ir tie, kuriems nereikia. Yra ir biudžeto praradimai“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Dėl kitų idėjų, pavyzdžiui, kurti municipalinio būsto fondus ir jaunoms šeimos teikti lengvatines paskolas su valstybės garantija, anot M. Lingės, bus paprašyta institucijų įvertinimo.
