Nuo 2023 metų liepos labai lengvi permatomi plastikiniai maišeliai parduotuvėse bus apmokestinti keliais centais. Šią tvarką numatančias įstatymo pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas.
Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo nariai, „prieš“ buvo 4, susilaikė 13 parlamentarų.
Taip siekiama paraginti pirkėjus susimąstyti, ar tokių maišelių visada reikia, arba keisti juos medžiaginiais ar popieriniais.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas lietuvis per metus sunaudoja apie 200 labai plonų maišelių.
Vienas pataisų iniciatorių Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis, remdamasis „Eurostato“ duomenimis, akcentavo, kad Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis žemyne – per 2020-uosius vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai gyventojui.
„Šiuo projektu nieko neketiname uždrausti, nors tai kartais mėginama pateikti viešojoje erdvėje. Plastikas kartais yra nepamainomas ir jo niekas šiuo sprendimu neuždraus.
Antra, bandoma sakyti, kad čia lyg apmokestinsime maišelius. Mes jų neapmokestinsime, mes pareikalausime, kad už juos būtų nustatyta kaina, kad jie negalėtų būti subsidijuojami ir dalijami už dyką“, – Seimo posėdyje kalbėjo K. Adomaitis.
Išimtis būtų daroma tik labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, į kuriuos būtų pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.
Šiuo metu permatomi plastikiniai maišeliai parduotuvėse dalijami nemokami, pirkėjai jų gali pasiimti kiek panorėję.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimu prekybos vietose bus draudžiama nemokamai dalyti plonus permatomus maišelius, kuriuos žmonės įprastai naudoja daržovėms, vaisiams, riešutams pakuoti.
Už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad tam tikri labai plonų plastikinių maišelių ribojimai galioja įvairiose Europos Sąjungos šalyse.
Pavyzdžiui, Estijoje esantis „Rimi“, 0,05 euro apmokestino labai plonus plastikinius pirkinių maišelius, o prekybos centrui priėmus tokį sprendimą, labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo kiekis sumažėjo apie 70 proc.
Taip pat nurodoma, kad kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.
Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme reglamentuojamas draudimas nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, tačiau labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių dalijimas nereguliuojamas
Dalis prekybininkų sako palaikantys tokį siūlymą, kiti mano, kad tai gyventojams sukeltų papildomų nepatogumų.
Nuomonės išsiskyrė
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė ragino palaikyti šį įstatymo projektą.
„Visa žiniasklaida šiandien mirga, koks geras įstatymas. Galų gale mes žengiame į žaliąją ekonomiką, į švarą, tvarkomės patys“, – sakė parlamentarė.
Seimo TS–LKD frakcijos narė Aistė Gedvilienė sprendimą taip pat palaikė. Ji atkreipė dėmesį, kad tai yra pataisa, orientuota į siekį keisti gyventojų įpročius perkant savo produktus.
„Dabar labai dažnai gyventojas, pirkdamas bananus, pirkdamas jau supakuotą agurką, jį dar kartą įdeda į maišelį“, – pastebėjo parlamentarė.
O štai Seimo narys Mindaugas Puidokas ragino įstatymo projekto nepalaikyti.
„Gerai suprantu įstatymo teikėjų norą sumažinti plastiko taršą, tačiau priemonės, kuriomis to siekiama, atrodo abejotinai. Klausimų yra daugiau nei atsakymų.
Plonasis plastikinis maišelis pats savaime nėra blogis, blogis yra jo, aišku, perteklinis naudojimas, bet svarbiausia netinkamas surinkimas. Ar šiuo projektu sprendžiame šias problemas? Labai abejotina“, – kalbėjo jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Arvydas Nekrošius siūlymui taip pat nepritarė.
„Mano nuomone, tai niekaip nedarys įtakos ekologinės situacijos šalyje, nes įprastai mes plastiką tikrai gerai surenkame, perdirbame, turime rūšiavimo konteinerius. Mano nuomone, tai tėra pasipinigavimas“, – teigė manantis A. Nekrošius.
