Lietuvos ekonomika yra tarp sparčiausiai augančių šalių pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, sako Lietuvoje viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira.
„Tikai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. (...) Lietuvos konvergencija tikrai buvo gera ir greita, lyginant su kitomis šalimis“, – ketvirtadienį, pristatydamas EBPO ataskaitą apie šalies ekonomiką, kalbėjo ekonomistas A. Pereira.
Jo teigimu 2010–2020 metais, tarp 38 EBPO stebimų šalių, Lietuva buvo antrojoje vietoje pagal BVP augimo vienam gyventojui tempus.
„Pirmoje vietoje yra Airija. Ji yra vertinama kaip keltų tigras, tuo metu Lietuva yra Baltijos tigras, kalbant apie augimo konvergenciją“, – pažymėjo ekonomistas.
EBPO prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,6 proc., o kitąmet – 1,3 proc. Tai yra viena iš optimistiškiausių prognozių, kurias yra pateikusios institucijos ar finansų įstaigos.
„Palyginus su kitomis šalimis, bent jau pagal paskutines prognozes, ES ekonomika augs 0,3 proc. Jūsų augimas bus daug geresnis. Situacija Lietuvoje nėra nuostabi, bet ji nėra bloga“, – akcentavo ekonomistas.
EBPO duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje šiais metais turėtų siekti 5,8 proc., o 2023 m. – 6,5 proc. Valstybės skolos lygis 2022 m. išaugs iki 52,8 proc., o 2023 m. – 55,1 proc.
Migracijos tendencijos iki šių metų buvo teigiamos
A. Pereira pastebėjo, kad Lietuva pasižymi ir labai sparčiu atlyginimų augimu, tačiau didžiulė infliacija pradėjo stabdyti žmonių perkamosios galios augimą.
Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2019–2021 m. į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei emigravo. Tai, anot A. Pereiros, reta tendencija Vakarų pasaulyje.
„Jeigu žiūrėtume į neto migracijos apimtis, Lietuvoje rezultatas pastaruosius keletą metų buvo geras. Ekonominė situacija pas jus buvo gera. Pragyvenimo standartai kilo. Matome, kad į Lietuvą daugiau žmonių atvažiuoja, nei emigruoja ir tai yra labai gerai“, – sako jis.
Vis dėlto, verta pastebėti, kad 2022 m. emigracija Lietuvoje išaugo. Šiemet nuo sausio iki rugpjūčio iš Lietuvos išvyko jau 30 tūkst. asmenų – dukart daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo Statistikos departamento duomenys.
Senstame sparčiausiai
A. Pereira išskyrė ir net itin malonią tendenciją – Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių EBPO šalių.
„Pasaulio visuomenė sensta, bet Lietuva sensta greitai. Tai gerai, nes gyvename ilgiau. (...) Tačiau, tai sukuria papildomų kaštų, nes reikia rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis. Nesupraskite manęs neteisingai, senėjimas yra gerai, tačiau mūsų socialinės apsaugos, švietimo, mokesčių sistemos buvo sukurtos tuo metu, kai gyvendavome iki 60–65 metų. 60 metų išeidavome į pensiją, pagyvendavome 5 metus ir viskas. Dabar, kai žmonės gyvena iki 90–100 metų – tai tampa didžiuliu iššūkiu. Tačiau tai tuo pačiu ir didelė dovana, nes sulaukę 50 metų mes galvojame, kad vis dar galime pakeisti savo gyvenimą, profesiją ir mėgautis likusiu gyvenimu“, – sako ekonomistas.
A. Pereiros teigimu, dėl senėjančios visuomenės Lietuvai teks keisti mokesčių, švietimo, taip pat ir pensijų sistemą.
„Mūsų rekomendacija nuo 2026 m. indeksuoti pensinį amžių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę. Jei žmonės gyvens iki 80–90 metų, valstybė nebegalės jų išlaikyti, nebent žmonės sugebės ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – pažymi EBPO ekonomistas.
Jis taip pat įspėja, kad dėl senėjančios visuomenės Lietuvos valstybės skola, nesiimant papildomų fiskalinių priemonių, gali labai išaugti ir 2050 m. pasiekti apie 100 proc. nuo BVP lygį.
Rekomendacijos Lietuvai
Siekiant pagarinti tvarų Lietuvos ekonomikos augimą, EBPO išskyrė kelias rekomendacijas, kurių turėtų laikytis Lietuva.
Visų pirma, anot ekonomisto, Lietuva turėtų siekti griežtos fiskalinės politikos ir per daug neišlaidauti.
„Negalime sau leisti didžiulių paramos paketų, kaip COVID-19 metu. Dabartinė krizė užsitęs. Jei bus siūlomi dideli paramos paketai, tai tik dar labiau padidins infliaciją ir išryškins problemas, su kuriomis susiduriame dabar“, – akcentuoja A. Pereira.
Jis taip pat siūlo, kad valstybė turi remti nuo aukštų energijos kainų nukentėjusius gyventojus ir verslus, tačiau parama turi būti labai tiksli.
Tarp kitų EBPO rekomendacijų – užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu valstybės skolos lygis sugrįžtų į tvarų, siekti didesnio savivaldybių finansinio savarankiškumą, praplėsti taršos mokesčius transporto ir žemės ūkio srityse.
Siūlo sparčiau skaitmenizuotis
Nors kai kuriose ekonomikos srityse Lietuva pasirodė pirmūnė, EBPO nuomone, pasitempti dar yra kur.
Pavyzdžiui, pagal skaitmenizacijos apimtis Lietuva yra per vidurį tarp EBPO šalių.
„Tačiau jūsų sėkmės rodiklis yra būti ne vidutiniokais, o geriausiais, todėl žvalgykitės į Suomiją, Daniją ir stiprinkite skaitmenizaciją“, – pataria A. Pereira.
Didesnį finansavimą jis siūlo skirti ir moksliniams tyrimams bei plėtrai, skatinti verslo, ypač smulkaus, skaitmenizaciją.
„Mažos įmonės ne taip greitai įsisavina skaitmenines technologijas, kai didelės įmonės tai daro daug greičiau“, – pažymi ekonomistas.
Apie 40 proc. mažų įmonių Lietuvoje įsisavina skaitmenines technologijas, iš vidutinių įmonių tai daro apie 55 proc., o iš didžiųjų – apie 70 proc.
