Staigus energetikos kainų augimas ir jo iš dalies paskatinta milžiniška infliacija verčia su nerimu laukti, kokie bus ateinantys metai. LRT RADIJO kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto darbuotoja Viktorija Tauraitė tikina, jog prognozių yra įvairių – vienos gana optimistiškos, kitos, atvirkščiai, kritiškos. Visgi, bet kokiu atveju, žmonės jau turėtų ruoštis ir kaupti atsargas – geriau negu šiemet tikrai nebus.
Kaip teigia ekonomistė V. Tauraitė, Finansų ministerija (FM) ir Lietuvos bankas (LB) Lietuvos ekonomikos padėtį 2023 m. prognozuoja gana skirtingai.
„FM remiasi šiek tiek optimistiškesnėmis prognozėmis. Yra prognozuojama, kad kitais metais ekonomikos augimas turėtų būti iš esmės panašus kaip ir šiais metais. Tiktai infliacija turėtų reikšmingai nukristi iki 6 proc.“, – tikina LRT RADIJO pašnekovė.
Ekspertė aiškina, jog šiais metais vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, turėtų sudaryti 18 proc., todėl FM numatomas kritimas būtų „tikrai santykinai reikšmingas“. Taipogi ministerija prognozuoja, kad nors įtampa darbo rinkoje ir išliks, nedarbo lygis sudarys apie 6,8 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį registruotas nedarbas šalyje siekė 8,1 proc.
Kita vertus, LB prognozės, anot V. Tauraitės, yra kritiškesnės. Numanoma, jog ekonomika augs šiek tiek lėčiau, o infliacija sumažės, bet ne taip drastiškai.
„Prognozuojama, kad ekonomika turėtų augti beveik 1 proc. O infliacija, vis dėlto, turėtų būti santykinai šiek tiek aukštesnė ir sudaryti 8,4 proc. LB taip pat akcentuoja ir įtampą darbo rinkoje, (...) tačiau ta įtampa darbo rinkoje yra daugiau susijusi iš darbdavių pusės, ne iš darbuotojų“, – sako ekonomikos mokslų daktarė.
Kaip aiškina ekspertė, prognozėje kalbama, jog situaciją darbuotojų atžvilgiu santykinai gerina į Lietuvą atvykę imigrantai. Jie padeda spręsti darbo rinkos problemas – mažina darbuotojų trūkumą.
Mažėjanti infliacija, kurią prognozuoja abi institucijos, anot V. Tauraitės, reikštų, kad vartotojai gali tikėtis, jog pigs kai kurių prekių ir paslaugų grupės.
Ekspertės aiškinimu, FM nedrąsiai prognozuoja, jog dėl populiarėjančių atsinaujinančios energetikos šaltinių pigti turėtų ir elektros energija. Visgi tokį ministerijos optimizmą ekonomistė laiko perdėtu ir jį kritikuoja.
„Tos optimistiškesnės FM prognozės siejamos su tuo, kad tiek verslas, tiek namų ūkiai greitu metu pereis prie atsinaujinančių energetikos išteklių. Tačiau žvelgiant taip kritiškai ir objektyviai, tas greitumas tikrai nebus toks greitas, kad kitais metais mes jau galėtume džiaugtis dideliais rezultatais ir tokia energetine nepriklausomybe. Iš tiesų tas sunkmetis turėtų būti“, – tvirtina VDU mokslo darbuotoja.
Pasak V. Tauraitės, pasvėrus abiejų institucijų prognozes, galima apibendrinti, jog kiti metai bus iš dalies panašūs į dabartinius. Ekonominių sunkumų nebus išvengta, ypač dėl energetikos kainų krizės. Numatomas mažesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, toliau mažės ir namų ūkių vartojimas.
„Šiuo metu jau yra pastebimas namų ūkių vartojimo susitraukimas. Tai, be abejo, didžiąja dalimi yra susiję su dideliais infliacijos augimo tempais. Tiek šiais metais dar yra prognozuojamas namų ūkių vartojimo susitraukimas, tiek ir kitais metais. Na, jis turėtų būti panašus – FM prognozuojama, kad jis turėtų būti šiek tiek, 0,3 proc. punkto, didesnis. Tačiau žiūrint bendrąja prasme, panašiai turėtų išlikti visa tai“, – dėsto ekonomistė.
Sunku prognozuoti, kaip bus ir su pačia infliacija. V. Tauraitė tikina, jog dabartinė situacija „neturėtų trukti ilgai“. Visgi rugsėjį fiksuota vidutinė mėnesinė infliacija, siekianti 24 proc., anot ekonomistės, dar nebuvo pikas, todėl „tam tikrų rizikų vis dar yra“.
LRT RADIJO pašnekovė ragina gyventojus į dabartinę ekonominę situaciją žiūrėti kritiškai ir nepasiduoti emocijoms. Svarbu jau dabar turėti tam tikrą atsargų krepšelį ir taupyti, nes ateinantys metai galimai bus dar sunkesni.
„Mano požiūriu, kitais metais tiesiog reikėtų žiūrėti kritiškai ir nesitikėti geresnės ekonominės situacijos negu yra šiemet. (...) LB pabrėžia, kad tiek mūsų namų ūkių, tiek verslo lūkesčiai prastėja, tai iš tikrųjų beveik kiekvienas iš mūsų tikimės ateinančio ekonominio sunkmečio, – sako ekspertė. – O jeigu vis dėlto ekonominė situacija pasikeis ir pakryps į gerą, tai tada mūsų lūkesčiai tik pagerės ir mes džiaugsimės, kad tikėjomės blogiau, o įvyko, vis dėlto, geriau“.
Viso pokalbio su VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto darbuotoja klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
