Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, rengiant valstybės biudžeto projektą, buvo atsižvelgta į nemažai prezidentūros pastabų. Vis dėlto šalies vadovas neslepia pasigendantis taiklesnių priemonių pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Tikrai į nemažą dalį pastabų buvo atsižvelgta, iš esmės mes išreiškėme lūkesčius, kad būtų aiškus planas, kuris nuramintų mūsų gyventojus artėjant šaltajam sezonui. Taip pat pasisakėme už labai aiškų paramos planą verslui, jis taip pat pateiktas ir visas priemones kartu įvertinus, paketas ne toks jau ir mažas, maždaug iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). <...> Tai yra geras žingsnis į priekį, tikrai galiu pasakyti, rimtas žingsnis į priekį“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, prezidentas neslėpė pasigendantis taiklesnių priemonių pažeidžiamoms visuomenės grupėms. „Tokios kaip nepasiturinčios šeimos su vaikais“, – kaip pavyzdį pateikė G. Nausėda.
Jo manymu, kitų metų valstybės biudžeto projektas dar galėtų būti tobulinamas. Šalies vadovas viliasi, kad prie to prisidės tiek valdantieji, tiek opozicija.
„Bet aš manau, kad biudžeto svarstymo metu tikrai galėsime dar kai kuriuos dalykus patikslinti, patobulinti, tikiuosi, visos politinės partijos, tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos intensyviai dirbs ne tam, kad kažkas kažkam trukdytų, o tam, kad biudžeto projektas taptų dar geresnis“, – sakė prezidentas.
Siekiant labiau modernizuoti kariuomenę, atnaujinti jos infrastrukūrą, G. Nausėdos manymu, biudžeto lėšos krašto apsaugai, sieksiančios 2,5 proc. nuo BVP, galėtų būti naudojamos ir lanksčiau.
„Tai iš tikrųjų labai gražios deklaracijos, bet jos turi būti, nepamirškime, pagrįstos konkrečiais finansiniais ištekliais. Todėl, aš manau, turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. BVP, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc., geriau atlieptų šiuos ambicingus tikslus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo BVP.
„Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname svetimus pinigus. (...) Ar gali valstybė skolintis beatodairiškai? Mūsų nuomone tuo piktnaudžiauti negalima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2023 m. sieks 15,62 mlrd eurų, o išlaidos 18,60 mlrd. eurų.
Numatoma, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama iki 840 eurų popieriuje (110 eurų daugiau nei dabar popieriuje arba 83,55 eurais daugiau nei dabar į rankas), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar).
Skaičiuojama, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų. MMA didinimas valstybei papildomai kainuos 37,6 mln. eurų
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų didėti 65 eurais, iki 575 eurų, o be būtinojo stažo pensija didės 60 eurų iki 542 eurų.
Vienišo asmens išmoka padidės nuo 32 iki 35 eurų.
