Ši žiema Europai tikrai bus sunki, o ekonominės recesijos išvengti nepavyks, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis teigia, kad Rusijai, dėl kurios veiksmų Europa ir susiduria su sunkumais energetikos srityje, žiema bus dar sunkesnė, nes ji jau nusipjovė šaką, ant kurios sėdi. „Jie jau krenta su ta šaka žemyn“, – teigia Ž. Mauricas.
– Iš to, ką matome, atrodo, kad verslui kompensacijų [už energetinius kaštus] nebus. Apskritai per didelė našta, sako ministrė. (...) Ar teisingas kelias kompensuoti tik namų ūkiams?
– Kelias nėra pats teisingiausias, nes, jeigu verslas stos, turėsime daugybe šalutinių neigiamų pasekmių. Tai ir išaugęs bankrotų skaičius, išaugęs nedarbo lygis. Vėliau tai sugrįš antru lazdos galu ir sumažins tiek ekonomikos augimą, tiek ir tų pačių gyventojų pajamas, vartojimą ir t. t. Tas ratas gali užsisukti.
Bet Europos Sąjungos (ES) šalys prioritetą vis dėlto teikia gyventojams, nes gyventojai yra būtent tie, kurie ateina prie balsadėžių, balsuoja už politikus. Aišku, populiariau, aiškiau tada viskas yra paaiškinama.
Dėl to didžioji dalis paramos skiriama būtent gyventojams. Įmonėms, be abejo, dar yra sunku teikti paramą dėl to, kad reikia suderinti su Europos Komisija (EK), kad nebūtų iškraipytos konkurencinės sąlygos.
Dėl to ta parama, pavyzdžiui, Vokietijos ar kitų šalių atveju, nėra energetinių išteklių kainų mažinimas, elektros ar dujų, bet tai yra tiesiog labiau garantijų, likvidumo suteikimas, kad įmonės galėtų apmokėti, turėtų pinigų toms išaugusioms sąskaitoms apmokėti. Dažnu atveju tai nėra pačių kainų mažinimas.
– Iš visų pusių sklinda tokie nuogąstavimai, kad laukia sunkus metas, kad recesijos nepavyks išvengti. Bet mūsų premjerė sako, kad pagal apibrėžimą krizės nėra. Tai jeigu nėra, tai, aišku, ir skubėti nėra ko. Kai vokiečiai jau yra pateikę savo kompensacijų planą, krizės suvaldymo planą, sakykime taip, mūsų bus pateiktas su biudžetu, spalio mėnesį. Taip žada Vyriausybė. Tai nėra krizės ir nebus?
– Ekonominė krizė, manau, yra beveik neišvengiama, nes techniškai ekonominė recesija prasideda, kai du ketvirčius iš eilės yra fiksuojamas neigiamas ekonomikos augimas. Vieną ketvirtį jau turėjome. Manau, kad dar bent du ketvirčius turėsime.
Manau, kad didelė tikimybė, kad oficialiai turėsime recesiją. Taip, kad nėra visiškai teisinga sakyti, kad situacija nėra prasta. Aišku, sprendimas nėra lengvas.
Lietuvai ši krizė yra labai sudėtinga. Tai reikia suvokti. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri turi labai mažai savo energijos generacijos pajėgumų. Mes apie du trečdalius elektros importuojame iš kitų valstybių.
Tai mes kaip Baronas Miunchauzenas už plaukų savęs neišsitrauksime iš pelkės, nes, ką dabar Europos Komisija siūlo, tiesiog perskirstyti iš vienos kišenės į kitą. T. y., paimti iš tų elektrą gaminančių įmonių, kurios gamina pigią energiją, tarkim, branduolinė, atsinaujinti energetika, ir duoti gyventojams, verslui. Bet mes nelabai turime tų įmonių, kurios gamina.
Mes nuo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) nelabai investavome į savo generavimo pajėgumus. Dėl to mes nelabai turime galimybių kažką perskirstyti šalies viduje. Mes importuojame. Reiškia, tas gelbėjimas, subsidijavimas lemtų mūsų skolos augimą.
Tikrai sprendimas nėra paprastas. Mes turime išlaviruoti tokia plona linija, ja pereiti išlaikydami tą balansą, kaip per daug nepakenkti savo biudžetui, bet taip pat, kaip užtikrinti tai, kad mūsų ekonomika nenertų giliau į recesiją.
– Tai ką daryti? Štai, ir pasakykite, kokį spaudimą patiria Lietuvos ekonomika?
– Kalbant apie gyventojus, galbūt tikrai tiek daug nereikėtų remti gyventojų, ką ir siūlo daugelis institucijų, t. y., remti tik tuos gyventojus, kurių pajamos yra mažiausios, kurie jaučia didžiausią smūgį kylančių energetinių išteklių kainų.
Nėra tikslinga visiems mažinti kainas. Yra gyventojų, kurie gali susimokėti tas didesnes kainas.
Ir vis dėlto verslui reikėtų bent komunikuoti kokia ji [parama] bus, daugiau aiškumo, mažiau biurokratijos.
Mes ir pandemijos metu, jeigu prisiminsime istoriją, vėlavome gana ženkliai. Vokietija, Skandinavijos šalys buvo jau paskirsčiusios planus, jie jau buvo įgyvendinami. Lietuva vėlavo. Ir tik dėka to, kad ta pandeminė krizė Lietuvoje truko 2,5 mėnesio, mes išnirome gana gerai.
Jeigu ši energetinė krizė truks ilgiau, o panašu, kad taip ir bus, mes galime prisivirti košės ir galime turėti neigiamų šalutinių poveikių.
Dėl to tie mechanizmai – likvidumo užtikrinimas, visų pirma, garantijų, kad įmonės turėtų finansų sumokėti bent jau už tas kainas, sumokėti tiekėjams – turėtų veikti ir turėtų būti komunikuojami kiek įmanoma aiškiau, anksčiau, kad verslas galėtų kažkiek pasiruošti, pasiplanuoti.
Reikės priimti gana sudėtingus sprendimus, nes, jeigu matys, kad energetinė krizė nesibaigia, o Rusija spaus, matyt, Europą iki galo, matydama, kad kariniame fronte nesiseka (matome, Ukraina atsikovoja gana nemažai teritorijų), tai paskutinis šansas Rusijai prispausti ES į kampą, kiek įmanoma labiau. Manau, kad ji mes visas savo kortas šią žiemą. Taip kad ši žiema bus gana sudėtinga.
– Ar Lietuvai sunkiausia iš Baltijos šalių?
– Taip, vienareikšmiškai sunkiausia. Sunkiausia, nes, kaip minėjau, Lietuva neturi savo generacijos pajėgumų. (...) Mes tiesiog neturime pajėgumų. Netgi buvo pasiūlymų iš smulkaus ir vidutinio verslo vos ne jungti dujų jėgaines, kur būtų milžiniška kaina elektros. Kokia prasmė gaminti elektrą iš brangių dujų, jeigu elektra bus brangi ir nekonkurencinga.
Mes tiesiog neturime tų šaltinių. Mes esame priklausomi nuo Švedijos, Suomijos, Latvijos dėl energijos importo. Mūsų viltis – kad visa Europa sumažins vartojimą. Sumažėjęs vartojimas sumažins dujų kainą, dujų kaina sumažins elektros kainą (...) ir tada mes galėsime lengviau atsikvėpti.
Jeigu kiekviena šalis pradės subsidijų karą, subsidijuos savo įmones, stengsis nemažinti vartojimo, tos kainos laikysis ilgiau ir tuo blogiau yra Lietuvai. Lietuvai tas EK planas iš tiesų nėra naudingas. Geras planas būtų, jeigu EK rekomenduotų ar net priverstų kiekvieną valstybę bent 15 proc. sumažinti elektros vartojimą. Toks yra planas EK. Ir tada kainos bendrai rinkos nuvažiuotų žemyn. Tada Lietuva galėtų lengviau atsikvėpti.
– Jūs sakote, nelabai geras tas ES planas, tau turite omenyje tą siūlymą perskirstyti pigiai gaminančiųjų elektros energiją?
– Taip, nes, tarkime, Švedijos ketvirtojoje zonoje, su kuria mus sieja kabelis, kainos yra panašios į lietuviškas, šiek tiek mažesnės, bet ne taip ženkliai. Bet, jeigu jie galės perskirstyti branduolinę energetiką ir atsinaujinančią, tai jie galės sumažinti savo kaina savo verslui. Mes, kadangi neturime, ką perskirstyti, mes negalėsime sumažinti. Tai jie įgaus konkurencinį pranašumą prieš mus.
– Bet mes siūlome dujų kainą reguliuoti, taip?
– Taip.
– Kokia tikimybė, kad susitars ES būtent dėl šito plano, nes panašu, kad labiau linkstama į tą pirmąjį?
– Nėra didelė, nes matome, kad labai sunkiai sutaria dėl naftos embargo. Atsiranda tokios šalys, kaip Vengrija, kitos šalys. Viena paprieštaraus ir nebesusitars. Manau, kad čia yra rizika Lietuvai gana didelė. Dėl to mes turėsime ieškoti būdų, kaip įmanoma efektyviau savo resursus naudoti, kaip minėjau, ta įtempta linija bandyti išlaviruoti šią krizę ir viltis, kad ji netruks labai ilgai.
– Vis dėlto visa tai kilo dėl Rusijos. Kokia dabar pačios Rusijos ekonominė situacija? Ar ji nors kiek kenčia nuo to, kas vyksta, ką ji daro pati?
– Taip. Rusijos situacija dar pradžioje, prieš pradedant karinę invaziją, buvo gera, nes Rusija tam ruošėsi, pradėjo energetinį karą dar praėjusių metų vasarą – paliko saugyklas apytuštes, užsukinėjo dujų kranelius. Dėl to dujų kainos sukilo, naftos kainos sukilo. Rusija gavo rekordines biudžeto įplaukas, bet dabar, kai jie visiškai užsukę kranelį nebegauna tų pajamų, liepos mėnesio biudžeto duomenys rodo, kad yra 26 proc. metinis kritimas.
Jeigu Rusija tokiais tempais toliau judės pirmyn, jų situacija šią žiemą bus dar sunkesnė negu Europos. Ir gerokai sunkesnė. Jie jau yra nusipjovę (ne tai, kad pjauna, jau yra nusipjovę) šaką, ant kurios sėdi. Jie jau krenta su ta šaka žemyn. Vidais ekonomika yra visiškai stagnuojanti. Automobilių gamyba krito 95 proc. Rusija iš tikrųjų kasasi gilyn į duobę. Europai bus sunki ši žiema. Reikia kažkaip sulaukti pavasario.
