Ir toliau kylant energetikos kainoms, ministrai trečiadienį pristatė priemones, kuriomis bus siekiama palengvinti gyventojams tenkančią šildymo kainų naštą. Tarp šių priemonių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimas centralizuotam šildymui ir pokyčiai dėl šildymo kompensacijos.
LRT.lt apžvelgia, kokių pagalbos priemonių gyventojai gali tikėtis šį šildymo sezoną.
Nulinis PVM galiotų dar du šildymo sezonus
Kaip pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė, viena iš planuojamų priemonių – taikyti PVM lengvatą centralizuotam šildymui. Ši priemonė jau buvo taikyta anksčiau, kai centralizuotam šildymui buvo taikomas 0 proc. PVM.
Tokią pačią lengvatą ketinama taikyti dar du šildymo sezonus: nuo šių metų spalio iki kitų metų balandžio pabaigos ir nuo kitų metų spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Skaičiuojama, kad kaštai šiam šildymo sezonui sieks apie 54 mln. eurų. Dar kitam šildymui sezonui – 57 mln. eurų. Tačiau konkretesnė suma priklausys nuo kainų, kurios bus nustatytos.
Tokiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.
Dėl šildymo kompensacijos užtektų kreiptis kartą per šildymo sezoną
Siekiant padėti gyventojams taip pat planuojama plėsti šildymo kompensacijos mechanizmo aprėptį. Šį mechanizmą planuojama papildyti taip, kad šildymo kompensacija būtų skiriama šešiems mėnesiams. Dėl tokio pakeitimo dėl šildymo kompensacijos užtektų kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną.
Be to, siūloma, kad gyventojai dėl kompensacijos galėtų kreiptis anksčiau – mėnesį iki šildymo sezono pradžios. Taigi dėl kompensacijos gyventojai galėtų kreiptis į savivaldybę jau rugsėjo viduryje, nurodė ministrė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių gyvenančiam vienam asmeniui.
Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis siekia 147 eurus.
Ministerija skaičiuoja, kad, pagal galiojančią tvarką, keturių asmenų šeima, gyvenanti 70 kvadratinių metrų bute, kai du šeimos nariai uždirba vidutinį darbo užmokestį, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 45 eurų.
Siūloma dujas keisti pigesnėmis alternatyvomis
Siekiant sumažinti šildymo kaštus, taip pat siūloma dujas keisti pigesnėmis alternatyvomis. Kai kurios savivaldybės galėtų sutaupyti degindamos mazutą.
Norint palengvinti padėtį, šilumos tiekėjams bus sudarytos lankstesnės sąlygos šiam šildymo sezonui įsigyti mazuto ar dyzelino neskalbiamų derybų būdu. Taikant tokį būdą vis dėlto bus keliama sąlyga, kad tai būtų ekonomiškai naudingiau.
Kol kas kūrenti mazutą ketina Vilniaus miesto savivaldybė. Tai daryti taip pat galėtų Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys, nurodė energetikos ministras Dainius Kreivys ir pridūrė, kad šie miestai to daryti kol kas neketina.
Taip pat ketinama didinti biokuro pasiūlą. Tam turėtų būti pasitelkta Valstybinė miškų urėdija, kuriai pavesta ypatingos skubos tvarka pradėti ruošti biokurą.
Pirmiausia keliamas uždavinys patiekti tiek biokuro, kad būtų pakeistas importas iš Rusijos ir Baltarusijos, kuris anksčiau užimdavo gana nemažą rinkos dalį.
Visos Vyriausybės pasiūlytos priemonės galiotų ateinančius du šildymo sezonus – iki 2024 m. balandžio 30d.
