Įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms, daugiau darbuotojų gali reikalauti dirbti nuotoliu ne tik dalį, bet ir visą darbo laiką. Profesinių sąjungų teigimu, tai žingsnis į priekį, siekiant geresnių sąlygų auginantiems mažamečius vaikus. Dalis darbdavių mano, kad darbas nuotoliu visą laiką skaldys įmonę ir turės įtakos rezultatams.
„Hibridiniu būdu dirbame jau keleri metai. Tiesa, su išlyga, kad hibridinio darbo galimybės neturi mūsų priekiniai darbuotojai, kurie dirba salonuose, tiesiogiai aptarnauja klientus, ir tinklo inžinieriai“, – apie nuotolinio darbo galimybes LRT TELEVIZIJAI pasakoja „Bitė Lietuva“ kooperatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
Iki šiol dalį laiko dirbti nuotoliu galėjo tik nėščiosios, auginantys vaikus iki trejų metų, slaugantys artimuosius darbuotojai, tačiau po darbo kodekso pakeitimų, įsigaliojusių šį rugpjūtį, tokią teisę turės visi auginantys vaikus iki 8-erių metų bei pateikę sveikatos priežiūros įstaigos išvada pagrįstą prašymą. Taip pat anksčiau dirbti iš namų buvo galima tik penktadalį darbo laiko.
„Dabar taip išeina, kad ši nuostata išbraukiama. Tad kiek prašo, tiek ir turėčiau aš, kaip darbdavys, suteikti tą galimybę“, – tikina advokatas Mantas Mikalopas.
„Darbuotojas turi teisę reikalauti, o darbdavys negali atsisakyti, tai vėl gi keičia apskritai daugelį nusistovėjusių darbo formų, kitas dalykas, tai gali turėti tam tikrų įtampų kolektyvuose. Mes suprantame, kad ne visi galės reikalauti, prašyti“, – pastebi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Profesinių sąjungų konfederacija mano, kad pokytis naudingas visiems.
„Darbuotojas, kuris negali susikaupti savo darbo funkcijoms, o turi blaškytis tarp šeimos ir darbo santykių derinimo, neatneša pridėtinės vertės, kurios tikisi darbdavys“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas pastebi, kad iš pradžių dirbant iš namų pastebimas momentinis produktyvumo augimas, tačiau ilgainiui produktyvumas ima kristi.
„Jeigu iš tiesų suprastėjo rezultatai, manau, darbdavys tikrai gali svarstyti grąžinti atgal į biurą darbuotoją“, – LRT TELEVIZIJAI sako advokatas M. Mikalopas.
Pasak „Bitės“ atstovo, mišrus darbas patinka daugeliui darbuotojų, tačiau jei dalis darbuotojų dirbtų iš namų nuolatos, reikėtų organizuoti darbus visai kitaip.
„Nebelieka nieko bendro ir tada pavojus virsti tokiai laisvai samdomų žmonių organizacija. O kas būdinga tokioms organizacijoms? Mūsų nieks nesieja. Tada koks skirtumas, kam dirbti? Tu, kaip darbdavys, prarandi bet kokį išskirtinumą ir tada turėtum dvi organizacijas, o dvi organizacijos yra ir brangu, ir neefektyvu“, – aiškina J. Špakauskas.
Tiek profesinių sąjungų konfederacija, tiek darbo skelbimų įmonės svarsto, ar dėl pokyčių nekils diskriminacijos.
„Gali būti, kad turėdami daug kandidatų, greičiausiai rinksis tuos, kurie nereikalauja dirbti visą dieną iš namų“, – LRT TELEVIZIJAI teigia „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Nesutikti su darbuotojo prašymu dirbti nuotoliu darbdaviai galės tik, jei dirbti namuose neįmanoma dėl darbo specifikos ar organizavimo ypatumų.
