Nors nedarbas iš lėto grįžta į priešpandeminį lygį, vis daugėja gyventojų, pasirenkančių dirbti nelegaliai. Žmonės ieško papildomų pajamų pas vienkartinį užmokestį teikiančius darbdavius, bando išvengti mokesčių mokėjimo ir taip neįsitraukia į bendrą darbo rinką.
„Buvau oficialiai įdarbintas, bet laikui bėgant supratau, kad pajamos yra tiesiog per mažos, ir nusprendžiau ieškoti geriau apmokamo darbo. Netikėtai įmonės vadovas pasiūlė dirbti neoficialiai ir gerokai pakėlė atlyginimą. Manau, tai lėmė keli pagrindiniai faktoriai: vadovas įvertino mano darbo kokybę ir, žinoma, išvengė didelių mokesčių“, – patirtimi dalijasi Aleksandras (tikrasis vardas redakcijai žinomas).
Sieks įdarbinti ilgalaikius bedarbius
Liepos 1 dieną startavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota užimtumo sistemos reforma, kuria siekiama atskirti ilgalaikius bedarbius nagrinėjant, kokios yra dažniausiai pasitaikančios nedarbo priežastys. Nuo šiol dukart tinkamo darbo atsisakę gyventojai neteks bedarbio statuso. Tačiau ši reforma palies ne tik ilgalaikius bedarbius, bet ir tuos, kurie renkasi dirbti nelegaliai.
„Kertinis Užimtumo įstatymo pataisų tikslas – kovoti su dirbančiaisiais šešėlyje. Anksčiau Užimtumo tarnyba, gavusi pranešimą iš atsakingų institucijų, galėjo nutraukti registraciją tik antrą kartą per metus užfiksavusi nelegalaus darbo atvejį, dabar pakanka vos vieno pranešimo. Žmogui, įpratusiam dirbti nelegaliai ar prisidurti iš valstybės socialinės paramos, siūloma individuali, prevencinė pagalba“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak Užimtumo tarnybos, dažniausiai gyventojų nenoras įsitraukti į darbo rinką yra susijęs ne tik su netenkinančiu darbo užmokesčiu, bet ir su kvalifikacijos trūkumu arba per dideliu socialiniu atotrūkiu.
„Pasyvumas ieškant darbo dažniausiai susijęs su darbo neturinčio asmens turimomis kompetencijomis arba jų trūkumu. Taip pat neįsidarbinama dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškodami darbo ar naujų karjeros galimybių arba nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką. Kai kurie vengia priimti darbo pasiūlymą ar įgyti paklausesnę profesiją, dalyvauti kitose remiamo įdarbinimo priemonėse, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai“, – įžvelgia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Lengvos pajamos gali atsirūgti didelėmis baudomis
Nekonkurencingas darbo užmokestis skatina gyventojus ieškoti alternatyvų. Kai kurie bando išlaikyti socialines garantijas kartu turėdami ir oficialų darbą bent jau su minimaliu užmokesčiu, tačiau papildomų pajamų ieško neoficialaus darbo rinkoje.
„Esu įsidarbinusi ir oficialiai, tačiau dirbti ir užsidirbti noriu daugiau, nei dabartinė darbovietė gali pasiūlyti. Todėl sugalvojau, kad man reikia papildomo darbo, bet būti įsidarbinus keliose įmonėse vienu metu neapsimoka, todėl, atsiradus progai papildomai dirbti be sutarties, iš karto sutikau“, – savo patirtimi dalijasi Rūta (tikrasis pašnekovės vardas redakcijai žinomas).
Vis dėlto tokiu būdu gaunamos papildomos pajamos nėra geras būdas pagerinti asmeninę finansinę padėtį. Plečiantis neoficialaus darbo rinkai išsikreipia darbo rinkos konkurencijos rodikliai, kenčia viešojo sektoriaus paslaugų kokybė.
„Nelegalus darbas yra žala visai visuomenei. Nelegalus ir nedeklaruotas darbas yra kaip piktžaizdė, jis ne tik kenkia patiems darbuotojams, nes mažėja jų socialinės garantijos, ne tik mažina viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, bet ir naikina visuomenės solidarumą. Sąžiningai dirbantys darbdaviai nukenčia dėl iškreiptos konkurencijos, mažėja jų pasitikėjimas valstybe. Jei norime išeiti iš šio uždaro rato ir kurti visiems mums tarnaujančią valstybę, negalime būti atlaidūs nelegalaus darbo apraiškoms“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Darbo inspekcija perspėja, jog toks būdas užsidirbti papildomų pajamų gali atnešti nemažas pinigines baudas. Nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.
Lengvos pajamos dabar – ko laukti ateityje?
Nors viena pagrindinių priežasčių, kodėl renkamasi gauti neoficialų atlygį, yra tai, kad, nemokant mokesčių, gaunamas didesnis pelnas, ateityje pasekmės gali būti juntamos ilgai.
„Mokesčių nemokėjimas atsisuka prieš nelegaliai dirbantį žmogų, kadangi jis negauna pagalbos ligos atveju, jo vaikai gali negauti kokybiško išsilavinimo. Jeigu atsitinka taip, kad nelegaliai dirbęs žmogus netenka darbingumo arba praranda nelegalių pajamų šaltinį, dėl nemokėtų socialinio draudimo įmokų jis neturi teisės gauti nedarbingumo, socialinio draudimo išmokų. Nelegalaus darbo pasekmės ypač skaudžiai pasireiškia sulaukus pensinio amžiaus – nemokėjus socialinių įmokų, sunku tikėtis tokios pensijos, kokios užtektų poreikiams patenkinti“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos banko finansinio ir ekonominio raštingumo vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.
Kad galėtume valdyti asmenines pajamas, svarbus ir finansinis raštingumas. Bendras Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekia 45 iš 100 balų, tai atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas.
Lietuvos bankas artimiausiu metu planuoja įkurti Finansinio ir ekonominio raštingumo centrą, jo tikslas – didinti visuomenės susidomėjimą finansinio raštingumo gilinimo klausimais.
„Centras sieks, kad vartotojai priimtų racionalius finansinius sprendimus, žinotų finansinių paslaugų alternatyvas ir rinktųsi paslaugas palyginę kelis finansų rinkos dalyvius. Bus siekiama, kad augtų gyventojų supratimas apie viešuosius finansus, didėtų sąmoningumas dėl mokamų mokesčių įtakos valstybei ir asmeniniams finansams, pavyzdžiui, supratimas, kad, negaudamas oficialių pajamų, žmogus negali gauti būsto paskolos“, – teigia Lietuvos banko finansinio ir ekonominio raštingumo vadovė V. Dičpinigaitienė.
