Lietuvai prieš keletą dienų sulaukus notos iš Maskvos dėl galimai sustosiančių atsiskaitymų už Kaliningrado tranzitą, susisiekimo ministras Marius Skuodis LRT RADIJUI sako, kad šioje situacijoje atsiskaitymai priklausys tik nuo bankų. Pasak jo, valstybė „negali niekaip bankų įpareigoti, čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimų“.
Jau pusantros savaitės, kai Lietuva atnaujino tranzitą geležinkeliais iš Rusijos į jai priklausantį Kaliningrado anklavą. Dėl to Maskva į Kaliningradą traukiniais gali vežti plieną, cementą, alkoholį, nors šioms prekėms taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos. Paklaustas, ar tokia galimybe Rusija naudojasi aktyviai, ministras patikino, kad bent keli traukiniais su tokiais kroviniais jau pravažiavo Lietuvos teritoriją.
„Bet jeigu kalbėtume apie sankcionuotas prekes, kurios dabar jau gali būti vežamos, jei tie vežimai atitinka daugybę kriterijų, tai tokius srautus dar kol kas vertinti yra labai sudėtinga. Mes dar matysime, kiek bus, tačiau apskritai tranzitas vykdomas labai aiškiais principais. Mes turime statistinius duomenis, kiek kiekvienos prekės, pagal prekių kodą, buvo per paskutinius tris metus pravežta, mes išvedame aritmetinį vidurkį ir sakome, kad būtinos prekės yra tos ir tiek, kiek to vidurkio neviršija, nes yra istoriniai duomenys. Tai galima vežti tiek, kiek tai atitinka kriterijus“, – dėsto ministras.
Rusija įteikė Lietuvai notą dėl galimai sustosiančių atsiskaitymų už Kaliningrado tranzitą. „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą per vienintelį Šiaulių banką, kuris nuo rugsėjo tikina nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija.
M. Skuodis sako, kad šioje situacijoje korta yra bankininkų rankose. Pasak jo, bankai sprendimą dėl mokėjimų priima remdamiesi trimis kriterijais: įsitikinę, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sankcijos, kad jos nebus pažeistos, ir atsižvelgdami į savo vertybinę politiką.
„Kiekvienas bankas, kuris aptarnauja tokius mokėjimus, turi būti tikras, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos sankcijos. Šitoje vietoje pagrindinis vaidmuo yra muitinės, ar bankai pasitiki muitine ir platesniu valstybės institucijų ratu. Jei pasitiki, tada prieiname prie antro klausimo – ar tokiu būdu bankai nepažeis sankcijų. [...] Kalbant apie keleivių vežimą, yra ES susitarimas su Rusija, tarptautiniai įsipareigojimai. Kai pereinam prie krovinių vežimo, na čia jau yra daug visokiausių kriterijų: kvotos, sankcionuoti asmenys, ar galutinis naudos gavėjas, kuris už pervežimus uždirba, nėra įtrauktas į sankcionuojamų žmonių sąrašą. Šitoje vietoje bankai vertina rizikas, ar jos nėra per didelės, ar jie netyčia ko nors nepraleis.
Taigi, šitoje vietoje esminė institucija, kuri bankams yra svarbiausia, yra net ne Susisiekimo ministerija, mes savo nuomonę jau esame aiškiai išsakę, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), kuri yra atsakinga už finansinių sankcijų įgyvendinimą – būtent finansų sektoriuje ar atsiskaitymai yra galimi, ar ne. Jeigu šioje vietoje bankai jaučiasi pakankamai saugūs, kad jie gali tas rizikas kontroliuoti, tai yra dar trečias žingsnis – apskritai, ar bankas dėl savo politikos, vertybinės politikos, akcininkų noro nori dalyvauti tokiose transakcijose ar ne, – susidariusią situaciją komentuoja susisiekimo ministras. – Šitoje vietoje galiu tikrai atsakingai pasakyti. Valstybė bankų įpareigoti niekaip negali ir čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimo.“
Paklaustas, ar galėtų toliau sklandžiai vykti Rusijos tranzitas į Kaliningradą, jei nei vienas Lietuvoje veikiantis bankas nenorės priimti atsiskaitymų iš Maskvos, M. Skuodis sako neįsivaizduojantis, kad jo sektoriaus įmonės „galėtų teikti paslaugas, jeigu už paslaugas nėra apmokama“.
„O kaip bus apmokama, tai šitoje vietoje jau yra klientų atsakomybė. Iš Susisiekimo ministerijos pusės mes manome, kad tai yra tie mokėjimai, kurie yra leidžiami, ypač kas yra susiję su leidžiamais pervežimais, kurie yra susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, na už juos atsiskaityti turėtų būti galima ir čia rizikos nėra per didelės. Ar tokio mūsų patikinimo pakaks finansų institucijoms? Ne, čia esminis vaidmuo tenka FNTT, muitinei ir galų gale pačių bankų akcininkams“, – tikina pašnekovas.
Pasiteiravus, jei bankai atsisakytų dirbti su tokiais pavedimais ir formaliai tranzitas pagal Europos Komisijos (EK) išaiškinimą į Kaliningradą gali vykti, tačiau tokioje situacijoje jis negalėtų vykti, M. Skuodis retoriškai klausia: „kas vykdys pervežimus nemokamai?“
Tokia sumaištimis, žinoma, nepraleis proga pasinaudoti Rusija. Susisiekimo ministras sako, kad Maskvos reakcijomis jau nereiktų stebėtis. „Šitoje vietoje reakcijai jokių kažkokių priežasčių šitai šaliai nereikia. Tačiau finansinėms institucijoms valstybė, vyriausybė nieko nurodyti aptarnauti negali. Mes kol kas savo valstybinio banko neturime ir ačiū Dievui, kad neturime, nes priešingu atveju kiekvienas politikas turbūt norėtų nurodyti valstybės valdomam bankui, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Šitoje vietoje yra ir daugiau žaidėjų, ne tik Lietuvos bankų, bet ir kitose šalyse. Matysime, kaip čia bus“, – sudėtingą susidariusią situaciją komentuoja susisiekimo ministras M. Skuodis.
Visą pokalbį su ministru klausykitės ir stebėkite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
