Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 11 metų pertraukos bazinę palūkanų normą padidino 0,5 proc. punktais – daugiau nei prognozuota.
Pagrindinė priežastis, kodėl ECB didina palūkanas – taip siekiama stabdyti beprecedentę infliaciją, ji birželį euro zonoje siekė 8,6 proc., o Baltijos šalyse – daugiau nei 20 proc.
Didinant palūkanų normą ekonomikos augimas slopinamas. Verslams tampa brangu skolintis, tad mažėja investicijų, gyventojams atsiranda paskata taupyti laikant terminuotus indėlius ir už tai gaunant palūkanas, taip didinama pinigų paklausa, o kainos ima mažėti.
Visgi tyrimai rodo, kad padidinus palūkanas neigiamas poveikis kainų lygiui tampa pastebimas tik po 2 metų, todėl tikėtis, kad ECB padidinus palūkanas kainos greitu metu ims mažėti, neverta.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad didėjanti bazinė palūkanų norma veikia ir EURIBOR rodiklį, nuo kurio priklauso daugelio paskolų palūkanos.
Liepos 20 d. 12 mėn. EURIBOR pasiekė 1,16 proc. ribą, 6 mėn. – 0,63 proc. ribą, o 3 mėn. – 0,12 proc.
Rinkos prognozuoja, kad ECB nesustos ir rugsėjį dar kartą 0,25–0,5 proc. punkto padidins bazinę palūkanų normą, o žiemą – galbūt dar 0,25 proc. punkto.
Spėjama, kad jau metų gale 6 mėn. EURIBOR gali kilti iki 1,4 proc., kitąmet – 1,7 proc. Tikimasi, kad bazinė palūkanų norma greitai nebus mažinama, todėl EURIBOR didės ateinančius 10 metų ir pasieks 2,6 proc.
Didžiajai daliai paskolų tai gali reikšti brangstančias paskolų įmokas. Kiek daug keisis paskolų įmoka – priklausys nuo paskolos dydžio. Pavyzdžiui, dar šiais metais EURIBOR pasiekus 1,5 proc., turintiems 50 tūkst. eurų paskolą 20 metų įmoka padidės nuo 253 iki 290 eurų, turintiems 80 tūkst. eurų paskolą – nuo 405 iki 464 eurų, turintiems 150 tūkst. eurų paskolą – nuo 759 iki 870 eurų.
Visgi Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinis būsto paskolos likutis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 50 tūkst. eurų, o vidutinė būsto paskolos įmoka – 230 eurų, tad daliai būsto paskolų turėtojų palūkanų didėjimas neturės didelės neigiamos įtakos.
Dėl augančių skolinimosi kaštų su papildomomis išlaidomis susidurs ir Lietuva. 2021 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,5 mlrd. eurų (44,3 proc. nuo BVP), o skolos valdymo išlaidos siekė 346,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2022 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų. Kiekvienais metais yra refinansuojama tik dalis valstybės skolos, todėl palūkanų normų kilimo efektas yra nuosaikus. Be to, skolos dalis kintama palūkanų norma sudaro tik apie 1 proc. visos dabartinės valstybės skolos, praneša Finansų ministerija.
Nors ECB bazinę palūkanų normą padidino daugiau, nei tikėtasi anksčiau, (vietoje 0,25 p. p. iki 0,5 p. p.), lyginant su kitomis pasaulio šalimis, ECB pokyčių didinimas gali pasirodyti nereikšmingas.
Štai JAV bazinė palūkanų norma siekia jau 1,75 proc., o metų gale gali kilti iki beveik 4 proc., Jungtinėje Karalystėje – 1,25 proc., Lenkijoje – 6 proc., Čekijoje – 7 proc., o Vengrijoje net 9,75 proc.
ECB ilgą laiką delsė didinti bazinę palūkanų normą, nes didžioji dalis infliacijos buvo nulemta energijos kainų šoko, o ES šalių ekonomikos vis dar nėra visiškai atsigavusios po pandemijos.
Nepaisant palūkanų didinimo, tikimasi, kad realusis BVP augimas ES sieks 2,7 proc. 2022 m. ir 1,5 proc. 2023 m.
