Nepaisant raginimų būstą nuomoti legaliai, neretai tuo vis dar užsiimama šešėlyje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja sulaukianti ir pačių gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje ir atlieka savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę.
Nustatyti papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų
VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, daugiausia dėmesio Inspekcija skiria rizikingiausioms sritims, kuriose pajamų apskaitymo bei mokesčių mokėjimo vengimo mastas ir poveikis biudžeto pajamoms yra didžiausias.
Jo aiškinimu, mokestiniams tyrimams ir patikrinimams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias.
„Žinoma, VMI kontroliuoja ir paslaugų sektoriuje (įskaitant nuomos veiklą) veiklą vykdančius mokesčių mokėtojus, kurie įregistravę individualią veiklą pagal pažymą ar įsigiję verslo liudijimą“, – priduria R. Puncevičius.
Atliekant savarankiškai dirbančių gyventojų kontrolę per 2020–2021 m., anot VMI atstovo, atlikti 2,8 tūkst. kontrolės veiksmų, per kuriuos nustatyti į biudžetą papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų.
Pasak R. Puncevičiaus, per minėtą laikotarpį už kontrolės veiksmų metu nustatytus nusižengimus surašyta 1,5 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų, nustatyti 703 asmenys, neįregistravę veiklos.
Tikrina ir trumpalaikės nuomos vykdytojus
R. Puncevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis butų yra naudojama trumpalaikei nuomai, pasinaudojant dalijimosi platformomis.
„VMI bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais siekdama gauti duomenis iš platformų tam, kad galėtų įvertinti, ar Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai tinkamai vykdo mokestines pareigas bei nustatyta tvarka deklaruoja gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos“, – komentuoja R. Puncevičius.
Pavyzdžiui, šiais metais gauta informacija iš Airijos mokesčių administratoriaus apie 3,7 tūkst. asmenų Lietuvoje, teikusių apgyvendinimo paslaugas per „AirBnB“ platformą.
„Gauti duomenys yra analizuojami ir vertinami, atsižvelgiant į suteiktų nakvynių skaičių ir platformai sumokėtus komisinius. Išsamesniam vertinimui atrinkta 270 rizikingų asmenų“, – pažymi jis.
Siekiant užtikrinti, kad visos gaunamos pajamos, įskaitant patalpų nuomos, per dalijimosi platformas būtų apskaitytos ir nuo jų sumokėti privalomi mokesčiai, anot R. Puncevičiaus, Europos Parlamentas patvirtino Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje pakeitimus, kuriuose pateikiamos naujos ataskaitų apie skaitmenines platformas deklaravimo taisyklės.
„Pagal šias taisykles, skaitmeninės platformos kasmet turės pranešti informaciją apie pardavėjus, teikiančius tam tikras veiklas, tarp jų ir teikiančius nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Numatoma, kad duomenys apie 2023 m. gautas pajamas bus gauti 2024 m. pradžioje“, – atkreipia dėmesį VMI atstovas.
Apie nelegalią veiklą informuoja ir gyventojai
Vis dėlto, anot R. Puncevičiaus, būtent ilgalaikės nuomos kontrolės veiksmai neretai susiję ir su pačių gyventojų sąmoningumu.
„Tiek nuomininkai, tiek nuomotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų pasirašoma nuomos sutartis, nuomos mokestis atitiktų sutartyje numatytą sumą ir pan. Itin vertingi gyventojų pranešimai apie galimai vykdomą nelegalią veiklą. Šiemet dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 188 pranešimai. 2021 m. gauti 423 tokie pranešimai, 2020 m. – 421 pranešimai.
Siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, taip pat vertinama ne tik gyventojų VMI pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šaltinių duomenys (pavyzdžiui, duomenys iš „AirBnb“ platformos apie asmenis, teikiančius nuomos paslaugas), bet ir informacija viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, nuomos skelbimų portalai, vieši klientų atsiliepimai“, – tvirtina VMI atstovas.
Kiekvienam nuomojamam objektui – atskiras verslo liudijimas
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Ingos Gedminienės aiškinimu, gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikotarpiui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą.
„Atkreipiame dėmesį, jog tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pavyzdžiui, kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos“, – akcentuoja I. Gedminienė.
Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Anot I. Gedminienės, fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai.
VMI primena, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
„Pažymėtina, jog per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės kaip 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sumuojamos) apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu“, – pažymi I. Gedminienė.
Privalo deklaruoti pajamas
VMI atkreipia dėmesį, jog savarankišką veiklą vykdantys gyventojai metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas net ir tais atvejais, jei iš veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį negavo.
Bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims.
Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, I. Gedminienės aiškinimu, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas. „Tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms“, – sako ji.
Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), anot VMI atstovės, tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo (tokios gautos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms).
„T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, jei per kalendorinius metus gautų nuomos pajamų kartu su gautomis kitomis apmokestinamosiomis pajamomis bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumos. Jei tokių pajamų suma viršija 120 VDU, viršijančioji dalis apmokestinama 20 proc. pajamų mokesčio tarifu“, – komentuoja I. Gedminienė.
Nuomos kainos kilo ir 30 proc.
Dėl neapibrėžtumo ir gerokai pasiūlą viršijančios paklausos kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo.
Taip pat skaitykite
Lietuvos banko duomenimis, metinis nuomos kainų augimo tempas 2022 m. gegužės mėnesį siekė 13,9–30,3 proc., nors dar vasario mėnesį jis buvo žymiai mažesnis ir siekė 8,6–12,5 proc.
Lietuvos banko aiškinimu, nuomos kainos nuo kovo sparčiai stiebėsi į viršų dėl išaugusios nuomojamo būsto paklausos į Lietuvą atvykus pabėgėliams iš Ukrainos.
