Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai didmiesčiuose būsto nuomos besidairantiems studentams sako gerų žinių neturintys – kainos ir toliau augs. Dėl menkos pasiūlos, anot jų, net ir ankstyva paieška gali nebepadėti, todėl vertėtų apsvarstyti kitas alternatyvas.
Per pusmetį brango iki 30 proc.
Dėl neapibrėžtumo ir gerokai pasiūlą viršijančios paklausos kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo.
„Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais, metinis nuomos kainų augimo tempas 2022 m. gegužės mėnesį siekė 13,9–30,3 proc., nors dar vasario mėnesį jis buvo ženkliai mažesnis ir siekė 8,6–12,5 proc.“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Dovydas Poderys.
Palyginti su vasario mėnesiu, įmonės „Numai“ duomenimis, nuomojami būstai Vilniuje yra maždaug 30 proc. brangesni. Anot rinką analizuojančių NT ekspertų, tikėtina, kad nuomotojai toliau bus linkę peržiūrėti nuomos sutartis ir didinti kainas.
„Nuomos rinkai netrūksta iššūkių, jie artimiausiais mėnesiais gali dar labiau išauginti nuomojamų butų kainas“, – neslepia minėtos įmonės atstovas Aurimas Čiagus.
Lietuvos banko aiškinimu, nuomos kainos nuo kovo mėnesio sparčiai stiebėsi į viršų dėl išaugusios nuomojamo būsto paklausos į Lietuvą atvykus pabėgėliams iš Ukrainos.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, įprastai Vilniaus nuomos rinkoje pasiūlą sudaro 2 tūkst. ir daugiau butų. Anot jo, prasidėjus karui Ukrainoje, šis skaičius sumažėjo iki rekordiškai žemo 400–450 butų skaičiaus, o tai lėmė staigų kainų šuolį.
„Capital Top“ NT brokeris Lukas Grigaitis antrina, kad, įdėjus būsto nuomos skelbimą, ir šiandien sulaukiama skambučių ne tik iš lietuvių, bet ir iš ukrainiečių.
„Pastarieji ieško būsto trumpesniam nuomos laikotarpiui. Nors dalis jų jau grįžta į Ukrainą, tačiau norinčių nuomotis vis dar labai daug. Šiuo metu paklausa yra beveik trigubai didesnė nei pasiūla, todėl būsto išnuomojimo laikas sutrumpėjo nuo savaitės iki dienos ar net kelių valandų“, – LRT.lt sako L. Grigaitis.
Nuomos rinkai netrūksta iššūkių, jie artimiausiais mėnesiais gali dar labiau išauginti nuomojamų butų kainas.
A. Čiagus
Kaip nurodo Aruodas.lt, butų nuomos pasiūla šiemet buvo mažiausia balandžio mėnesį.
„Šiuo metu yra šiek tiek mažesnė nei prieš metus ir mažesnė nei metų pradžioje, tačiau birželį pastebimas pasiūlos didėjimas“, – akcentuoja NT skelbimų portalas.
Vidutinė kaina sostinėje – 650 eurų
Palyginti su gegužės mėnesiu, „Numai“ duomenimis, birželį vidutinė išnuomoto buto kaina sostinėje augo 8 proc. ir siekė 650 eurų. Vidutinis išnuomoto būsto plotas iš esmės nesikeitė ir siekė 48 kv. m.
„Vilniaus nuomos rinkoje jau trečią mėnesį matome vis didesnę laisvų butų dalį, kuri yra nepatraukli vartotojams. Nuomotojai siūlo daug nelikvidžių, neproporcingai didelių ir brangių butų, jie nėra aktualūs didžiajai daliai nuomininkų ir iškreipia pasiūlą ir vidutinę nuomos kainą. O štai mažesnės kvadratūros būstai išnuomojami greitai, nors jų kainos santykinai aukštos“, – tvirtina A. Čiagus.
Pasak Š. Taručio, būsto nuomos pasiūla paskutiniu metu pasipildė beveik dvigubai, tačiau kainų augimas, tiesa, nebe toks staigus, fiksuojamas ir dabar.
„Tam, kad pagausėjo asortimentas, didžiausią įtaką turėjo vidurvasaris: buvo baigta nemažai naujų projektų, o greičiausieji jau juos spėjo įrengti ir pasiūlyti nuomai. Svarbus momentas, kad pasiūla pasipildė iš esmės naujais, moderniai įrengtais butais, kurių didžioji dalis šeimininkų taip pat turi lūkestį maksimaliai uždirbti. Summa summarum – pasiūla pasipildė gerais butais, pasižyminčiais dar aukštesniu kainos lygiu“, – pažymi Š. Tarutis.
Studentams iššūkių tikrai gali kilti ir ankstyva būsto paieška jau nebepadės.
Š. Tarutis
NT rinkos analitiko aiškinimu, būsto nuomos kaina priklauso nuo jo vietos, funkcionalumo ir kitų pridėtinių verčių.
„Vertinant pagal žemiausio barjero principą – už kiek galėčiau išsinuomoti, – už 1 kambario butą gali tekti mokėti apie 500–750 Eur/mėn., už 2 kambarių – 800–1 200 Eur, o 3 ar daugiau kambarių atsieis nuo 1 200 iki kelių tūkst. eurų“, – vardija Š. Tarutis.
L. Grigaitis antrina, kad nuomos pajamingumas auga, daugėja ir piliečių, nusprendusių investuoti į NT ir nuomos rinką ir apsaugoti savo turtą nuo infliacijos.
„Kiti, planavę išsinuomoti, bet įvertinę nuomos rinkos kainas, nusprendžia įsigyti būstą kaip investiciją. Tokio būsto paskolos įmoka dažnai keliais šimtais eurų mažesnė, nei būtų tokio pat būsto nuomos mokestis“, – atkreipia dėmesį NT brokeris.
O štai L. Grigaitis teigia, kad šiuo metu Kauno centre ir senamiestyje vidutinė 1 kambario butų nuomos kaina siekia 405 eurus, o 2 kambarių – net 495 eurus. Gyvenamuosiuose rajonuose vidutinė 1 kambario buto nuomos kaina yra 360 eurų, 2 kambarių – 405 eurai.
Sostinės senamiestyje už nedidelį vieno kambario butą, pastebi L. Grigaitis, nuomos kaina siekia 500 eurų, o, norint toje pačioje vietoje išsinuomoti 2 kambarių butą, teks pakloti vidutiniškai 635 eurus.
Gyvenamuosiuose sostinės rajonuose kainos šiek tiek mažesnės, sako jis: „Galima tikėtis už 1 ir 2 kambarių butą mokėti atitinkamai 465 ir 595 eurus.“
Perspėja studentus
Š. Tarutis neslepia, kad į didmiesčius sugužėsiantiems studentams gali kilti iššūkių ieškant nuomojamo būsto.
„Vertinant rinkos situaciją, studentams iššūkių tikrai gali kilti ir ankstyva būsto paieška jau nebepadės. O padėti, mano galva, galėtų gan akivaizdūs sprendimai, kurie dažnai buvo atmetami, kol rinka buvo patogi.
Pavyzdžiui, užpildyti mokslo įstaigų turimus bendrabučius, kooperuotis su bendramoksliais, draugais ar pan. ir nuomotis didesnį butą – bus savotiškas kolivingas, naudotis Vakarų šalyse paplitusia praktika, kai derinti mokslą ir darbą yra privaloma. Įmonių, siūlančių lanksčias darbo sąlygas, yra vis daugiau“, – pataria NT rinkos analitikas.
Studentus ir jų tėvus L. Grigaitis ragina nedelsti ir pradėti ieškoti nuomojamo būsto jau dabar. Norintiems sutaupyti vertėtų apsvarstyti didesnio buto, kuriame galėtų gyventi keli studentai, kursiokai ar draugai, nuomą, taip pat mano jis.
Dėl vasarą prasidedančio, jo žodžiais, „didžiojo nuomos sezono“, kai nemaža dalis NT nuomos sandorių sudaroma su studentais, L. Grigaičio, nuomos rinkos pulsas ir toliau nekris.
„Nuomotojas, matydamas tokią didelę paklausą ir rinkos neapibrėžtumą, turės iš ko rinktis, todėl artimiausius kelis mėnesius ir toliau bus pastebimas NT nuomos kainų augimas“, – neslepia L. Grigaitis.
Įmonės „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius šiems metams taip pat gerų žinių neturi – nuoma toliau brangs.
Susidaranti situacija, anot jo, jaunąją kartą skatina ieškoti mažiau tradicinių nuomos variantų, pavyzdžiui, mikrobūstų.
„Nors didžioji dalis žmonių mikrobūstus dabar įsigyja kaip investiciją ir juos nuomoja, mikrobūstuose ateityje gyvens vis daugiau jų savininkų – jaunosios kartos atstovų“, – sako G. Germanavičius.
Mikrobūstuose ateityje gyvens vis daugiau jų savininkų – jaunosios kartos atstovų.
G. Germanavičius
Kodėl kyla kainos?
Ekonomisto D. Poderio aiškinimu, nuomojamo būsto paklausą taip pat lemia demografiniai, darbo rinkos ir NT įperkamumo pokyčiai.
„Jei gyventojų skaičius didėtų sparčiau nei laisvų nuomojamų būstų skaičius, tai sudarytų sąlygas nuomos kainoms didėti. Jei būsto kainos augtų sparčiau nei gyventojų pajamos, būsto įperkamumas prastėtų, todėl pradinį įnašą, siekiant įsigyti būstą, gali tekti kaupti ilgiau, taip pat ilgiau gyvenant ir nuomojamame būste.
Artimiausius kelis mėnesius ir toliau bus pastebimas NT nuomos kainų augimas.
L. Grigaitis
Galimybes įsigyti būstą taip pat mažintų augančios palūkanos ir infliacija, dėl jos sukaupti reikiamą dalį santaupų būstui įsigyti būtų sunkiau. Vis dėlto jei imtų augti nedarbas, o atlyginimai – mažėti, pablogėjus galimybėms išlaikyti nuomojamą būstą gyventojai gali rinktis, ar derėtis dėl nuomos kainos sumažinimo, ar išvykti kitur. Tai savo ruožtu mažintų ir būsto nuomos kainas“, – svarsto D. Poderys.
Metinis nuomos kainų augimo tempas 2022 m. gegužės mėnesį siekė 13,9–30,3 proc.
D. Poderys
Nuomojamų būstų pasiūla, antrina ekonomistas, taip pat svarbus veiksnys, turintis poveikį nuomos kainoms.
„Jei investuotojams investicijos į NT toliau išliktų tokios pat patrauklios, kaip iki šiol, jie gali didinti nuomojamų būstų pasiūlą ir taip mažinti nuomos kainas dėl tarpusavio konkurencijos. Iš kitos pusės, jei investuotojų įsigyjamų būstų dalis išliktų reikšminga, būsto trūkumas taip pat išliktų, todėl su investuotojais konkuruoti nepajėgiantys mažesnes pajamas gaunantys gyventojai turėtų nuomotis būstus ir toliau.
Taip būsto nuomos paklausa nemažėtų ir susidarytų „užburtas nuomos ratas“, kai investicijos į gyvenamojo NT nuomą didina būsto kainas, sukelia laisvų būstų trūkumą ir savo ruožtu dar labiau didina būsto nuomos paklausą. Šiuo atveju padėtį sušvelninti galėtų aktyvesnis valstybės ir savivaldos institucijų dalyvavimas būsto rinkoje nustatant NT mokesčius, optimaliai reguliuojant naujų būstų statybos procesus ir efektyviai valdant lengvatinėmis sąlygomis nuomojamo socialinio būsto fondą“, – komentuoja D. Poderys.
