Po pandemijos atsigauti nespėjęs atvykstamasis turizmas vėl susiduria su iššūkiais. Šįkart – dėl Rusijos karo Ukrainoje. Užsienio turistai atšaukia rezervacijas, nes baiminasi, jog ilsėtis Lietuvoje – nesaugu. Turizmo specialistai sako, kad dedama daugybė pastangų į rinkodaros bei komunikacijos priemones, kuriomis siekiama parodyti, jog Lietuvoje nėra nei karo, nei jo grėsmių.
Prieš prasidedant kruizinės laivybos sezonui Klaipėdos uoste laukta aštuoniasdešimties lainerių, dabar šis skaičius sumažėjo iki septyniasdešimties. Situaciją, pasak turizmo specialistų, koreguoja Rusijos karas Ukrainoje.
„Iki karo pradžios planuose buvo mažesnis laivų skaičius, bet kruizinės linijos atsisakė apsilankymo Sankt Peterburge ir kituose Baltijos uostuose laivų padaugėjo, taip pat ir pas mus. Laivus dabar tvirtiname mėnesiui, nes atšaukimų yra, daug žmonių atsisako kruizo dėl saugumo arba kruizinės kompanijos atsisako užsukti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus, kaip, pavyzdžiui, padarė kompanija AIDA“, – sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Prasidėjus vasarai į uostamiestį svečiai iš užsienio vis dažniau atvyksta ir kitomis transporto priemonėmis. Pasak R. Savickienės, pastarąjį dešimtmetį didžiąją dalį turistų Klaipėdoje sudarydavo Vokietijos piliečiai – apie 40 proc. visų uostamiesčio svečių. Tačiau prasidėjus karui Vokietija savo piliečiams išplatino rekomendacijas nevykti į Baltijos šalis.
„Tokios rekomendacijos turės įtakos. Girdime iš viešbučių, kitų paslaugų tiekėjų, kad atsisakinėja grupės. Jos atsisako kelionių arba perkelia į vėlesnį laikotarpį. Kiekviena žinutė, kad Baltijos šalys yra pavojuje, kad Baltijos šalys gali būti užpultos, daro labai didelę įtaką turizmo verslui“, – teigia R. Savickienė.
Vokietijos ambasada šią informaciją paneigė. LRT.lt atsiųstame komentare sakoma, kad tokių rekomendacijų nebuvo ir panašaus pobūdžio informaciąj reiktų vertinti akip melagieną.
Nemažą dalį atvykstančių turistų Vokietijos piliečiai sudarė ir Neringoje. Pasak Nidos turizmo informacijos centro direktorės Editos Lubickaitės, atvykstančių grupių iš šios šalies sumažėjimas jaučiamas, tačiau pavieniai poilsiautojai iš Vokietijos į Neringą atvyksta.
„Pavieniai, individualiai keliauja. Sulaukiame grupių turistų iš kruizinių laivų. Vokietijos grupės lankosi, bet jie yra daugiau vienos dienos nei su nakvynėmis. Palyginti su pandeminiu laikotarpiu, vokiečiai pas mus vyksta, tik nevyksta ilgesniam periodui, kaip buvo įprasta iki pandemijos“, – sako E. Lubickaitė.
„Manyčiau, kad yra labai stipri konkurencija dėl turistų. Žinome, kad Vokietija išleidžia milijonus eurų vietiniam turizmui skatinti, kurį vadina ekoturizmu. Dabar Vokietijai konkuruojant su kitomis šalimis dėl tų „eksportuojamų“ turistų, atsirado puiki proga sakyti, kad Baltijos šalyse labai nesaugu, kad Baltijos šalys labai arti karo, kad jų kaimynai labai militarizuoti. Ir gaila, bet tai veikia, nes turime iki liepos labai nemažai atsisakiusių atvykti vokiečių grupių“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
Tačiau kelionių į Lietuvą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje atsisako ne tik Vokietijos piliečiai. Atvykstamojo turizmo sektorius, labai nukentėjęs per pandemiją, kai turistų iš užsienio beveik nebuvo, dabar išgyvena dar vieną nelengvą laikotarpį, sako Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
„Nespėjus atsigauti po vienos krizės, turizmo sektorius vėl išgyvena krizę, kuri neleidžia atsikvėpti ir bent kažkiek bandyti stotis ant kojų. Atvykstamojo turizmo sezonas Lietuvoje yra labai trumpas, todėl mes turėtumėme dirbti ir užsidirbti, kad galėtumėme išsilaikyti iki kito turizmo sezono“, – sako M. Plepytė-Rainienė.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė tikina, jog Vyriausybė turėtų skirti daugiau lėšų, kad Lietuva turistams būtų patraukli.
„Yra sulaukiama daug atšaukimų, ypač iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos. Rezervacijos atšaukiamos, kelionės atšaukiamos. O priežastis yra ta, kad jiems Lietuva nėra saugi kryptis. Situacija sudėtinga, tam atsigavimui reikėtų didesnės valstybės pagalbos, kuri turėtų būti įvairialypė. Turėtų būti skirtos didesnės lėšos Lietuvos kaip turistinės krypties rinkodarai, komunikacijai, žvelgiant ir per saugumo prizmę“, – aiškina M. Plepytė-Rainienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamos įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ laikinoji direktorė Olga Gončarova pasakoja, kad norint susigrąžinti turistus, Lietuvoje startuoja kampanija, kuri atskleis, kad šalyje ne tik saugu, tačiau yra ir ką pamatyti.
„Dedame visas pastangas, kad pritrauktume užsienio turistų į Lietuvą. Kaip tik vakar startavo mūsų nauja komunikacijos kampanija, skirta būtent pagrindinėms mūsų rinkoms – Lenkijai, Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Izraeliui, kitoms šalims, tai – „Suplanuok įprastą dieną Lietuvoje“. Būtent ji kvies žmones pamatyti Lietuvą iš kitos pusės, kad mes gyvename normalų gyvenimą, kad pas mus nevyksta jokie kariniai veiksmai. Taip mes tikimės padėti turizmo verslui srautus vėl auginti ir grįžti į lygį, kuris buvo iki pandemijos“, – sako. O. Gančarova.
Specialistų teigimu, tokios priemonės jau duoda vaisių.
„Dabar mes pradedame pastebėti, kad vis mažiau kalbama apie atšaukimus, atidėjimus, gal žmonės jau susiprato, susigyveno su karo situacija. Po pandemijos tikrai yra daug noro keliauti“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ laikinoji direktorė O. Gončarova.
Po pandemijos šiemet gerokai auga išvykstamasis turizmas, kuris metų pabaigoje gali pasiekti ir iki pandemijos buvusį lygį. Tačiau atvykstamojo turizmo prognozės – kiek niūresnės.
„Metų pabaigoje mes negalėsime konstatuoti, kad šių metų atvykstamojo turizmo rodikliai buvo tokie, kad mes pasiekėme iki pandemijos buvusį lygį. Tam reikalinga, kaip minėjau, valstybės parama ir tikslinga komunikacija, kuri būtų nukreipta būtent į tai, kad mes didintumėme atvykstančių turistų skaičių“, – tikina Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė M. Plepytė-Rainienė.
Turizmo specialistų teigimu, tokia pati atvykstamojo turizmo situacija yra ir kitose Baltijos šalyje – Latvijoje, Estijoje. Lietuvos turizmo asociacija siūlo rengti bendrą trijų šalių komunikacijos kampaniją ir taip bandyti vilioti užsienio turistus atvykti ir ilsėtis Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
