Pastaruosius mėnesius krintančios finansų rinkos vien tik nuo JAV didžiausių kompanijų nubraukė per 7 trilijonus JAV dolerių, o tai daugiau nei per 2008 m. finansų krizę. Milijonais sumažėjusias portfelių vertes skaičiuoja ir pensijų fondai Lietuvoje, tačiau kaupiančiuosius ramina, kad panikuoti neverta.
Pastarieji keleri metai investuojantiems akcijų rinkose buvo itin geri. Šaltą dušą pandemijos pradžioje išgyvenę investuotojai dar iki šių metų pradžios skaičiavo rekordinius portfelių prieaugius.
Vienu iš svarbiausių JAV akcijų biržos rodiklių laikomas „S&P 500“ 2020 m. šoktelėjo 16 proc. į viršų, o praėjusiais metais net 27 proc.
Įkaitusi rinka didino ir pavienių akcijų, ypač technologinių, vertes. Į „Netflix“, „Nvidia“, „Microsoft“, ‚Alphabet „ „Amazon“ ir kitas plaukė investuotojų milijardai. Centrinių bankų pinigų mana buvo įsisukusi ir į vadinamąsias „memų“ akcijas, kai nuostolingai dirbančių bendrovių „GameStop“, AMC akcijos šoko į viršų po keliasdešimt kartų.
Meškų rinka yra terminas, apibūdinantis finansų rinką, kurioje fiksuojamas ilgalaikis vertybinių popierių kainų kritimas. Įprastai manoma, kad į meškų rinką žengiama tada, kada akcijų ar indeksų kainos krinta 20 proc. ir daugiau.
Investuotojų jausmus virpino ir žaliuojanti kriptovaliutų rinka, o skaitmeniniu auksu vadinamas bitkoinas praėjusiais metais buvo pasiekęs beveik 60 tūkst. JAV dolerių ribą.
Tačiau dvejus metus trukusiai pasakai atėjo galas, o finansų rinkos daugiau kaip mėnesį važiuoja žemyn. Skaičiuojama, kad šiemet įmonių „S&P 500“ „Blue Chip“ akcijos (žinomiausių bendrovių, pačios patikimiausios bei likvidžiausios akcijos) prarado per 7 trilijonus savo vertės. Galima palyginti: „Dot–com“ burbulo sprogimo metu akcijos prarado 4,6 trilijonus JAV dolerių, 2008 m. finansų krizės metu – 2,3 trilijonus JAV dolerių, o 2020 m. COVID-19 pandemijos pradžioje 4,4 trilijonus JAV dolerių.
Bene labiausiai nukraujavo technologijų sektorius. Pavyzdžiui, „Netflix“ akcijos per pastaruosius 6 mėnesius neteko daugiau kaip 70 proc. savo vertės, „Nvidia“ – 41 proc., „Amazon“ – 36 proc., „Robinhood“ – 70 proc.
Pensijų fondai raudonuoja, bet investuotojai nepanikuoja
Krintančios akcijų kainos neigiamai paveikė ir kaupiančius II-oje pensijų pakopoje, kur rinkų nuosmukis nušlavė milijonus portfelių vertės.
Bendrovė „SEB investicijų valdymas“ skaičiuoja, kad gegužės 12 d. rizikingiausias 1996–2002 m. fondas nuo metų pradžios buvo praradęs 12,8 proc., o mažiausiai rizikingas turto išsaugojimo fondas prarado – 7,2 proc.
INVL rizikingiausias 1996–2002 m. fondas nuo metų pradžios prarado 7,53 proc., o mažiausiai rizikingas turto išsaugojimo fondas prarado 5,79 proc. Atitinkami „Swedbank investicijų valdymo“ fondai nuo metų pradžios prarado 13,23 proc. ir 7,65 proc., o „Luminor investicijų valdymas“ 13,9 proc. ir 6,04 proc.
Bendrovės „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis kalbėdamas apie akcijų nuosmukį finansų rinkose pažymi, kad didesni svyravimai rinkoje periodiškai pasikartoja, todėl šiuo metu vykstančią korekciją jis vertina kaip įprastą reiškinį.
„Ypač turint omenyje, kad dar praėjusių metų pabaigoje pasaulio akcijų rinkos šturmavo naujas visų laikų aukštumas. Per trejus metus pakilo daugiau negu 80 proc. (vidutiniškai 22 proc. per metus) ir viršijo visas ilgalaikes tendencijas“, – sako P. Kabelis.
Jis taip pat akcentuoja, kad šių metų pradžioje smuko beveik visų turto klasių kainos – ir saugių vyriausybių obligacijų, ir rizikingesnių akcijų, o prie korekcijos, kuri prasidėjo dar metų pradžioje, labiausiai prisidėjo užsitęsusi aukšta infliacija ir dėl to sparčiai ėmęs griežtėti centrinių bankų tonas dėl būsimos pinigų politikos.
„Tai gerokai pakėlė palūkanų normas rinkoje, o didesnės palūkanos, natūralu, taps didesne finansine našta tiek verslams, tiek namų ūkiams, tiek pačioms vyriausybėms aptarnaujant savo skolą. Prastas nuotaikas rinkoje, žinoma, kurstė ir karas Ukrainoje, kuris pagilino infliacijos problemą visame pasaulyje“, – finansų rinkų nuosmukį aiškina P. Kabelis.
Savo ruožtu INVL Akcijų ir KIS komandos vadovas Dainiaus Bložė aiškina, kad pagrindinė dabartinės korekcijos priežastis yra pasibaigęs kiekybinio skatinimo periodas pasaulyje.
„Be to, centriniams bankams tenka kovoti su aukšta infliacija ir jie nutraukia kiekybinio skatinimo programas bei kelia bazines palūkanų normas. Persiskirstant kapitalo srautams labiau nukenčia rizikingesnis turtas, pavyzdžiui augimo akcijos. Laukdami panašaus scenarijaus, INVL pensijų fonduose turime žymią dalį gynybinių pozicijų, pavyzdžiui, JAV vertės akcijų ETF. Šioje aplinkoje pasiteisina ir INVL strategija aktyviai investuoti į alternatyvaus turto fondus – nekilnojamas turtas, privatus kapitalas ir pan.“, – sako D. Bložė.
Tuo metu „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis pabrėžia, kad kaupiantieji pensijų fonduose dėl vykstančių svyravimų rinkose neturėtų nerimauti.
„Pensijų fondai yra ilgo laikotarpio investuotojai, o didžioji dalis kaupiančiųjų kas mėnesį gauna papildomas įmokas į pensijų fondų sąskaitas, ir kai finansų rinkose matomas kritimas, tokios aplinkybės leidžia papildyti fondų investicijas atpigusiais vertybiniais popieriais, taip sudarant galimybę klientams uždirbti didesnę grąžą ateityje“, – aiškina jis.
Darius Svidleras, „Luminor investicijų valdymo“ fondų valdytojas, tikina, kad šiuo metu į akcijų kainas jau yra įskaičiuota daug neigiamų naujienų ir galimų scenarijų, o tai suteikia pagrindą laukti trumpalaikio atšokimo rinkose. „Tokie rinkų svyravimai kaip šis – neišvengiama investavimo dalis. Tačiau per ilgą laikotarpį svyravimai yra linkę išsilyginti, o akcijų vertė – augti.“
Tokie rinkų svyravimai kaip šis – neišvengiama investavimo dalis.
Darius Svidleras
Sprogo technologijų įmonių burbuliukas
Nepanikuoti dėl smunkančių akcijų kainų siūlo ir finansų ekspertas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.
„Finansų rinkos atrodo baisiai, tačiau tie trilijoniniai praradimai yra įmonių kapitalizacijų sumažėjimas. Tai nėra lygu pinigų kiekiui kišenėje. Nors skaičiai ir atrodo baisūs, realios ekonomikos jie neturėtų paveikti“, – sako investuotojas.
Be to, T. Marčiulaitis pažymi, kas nors vienas iš pagrindinių akcijų indeksų „S&P 500“ ir yra stipriai nukritęs, jis nėra įžengęs į vadinamąją „meškų teritoriją“.
„Jis nuo metų pradžios dar nėra nukritęs 20 proc. Praėjusią savaitę buvome arti, o nuosmukis siekė 18,5 proc. Tai nėra didelė tragedija. Baisesni dalykai vyksta agresyvaus augimo, technologijų akcijose. Ten per pandemiją buvo supuolę daug smulkių investuotojų, populiaru buvo jas pirkti ir iš skolintų pinigų. Pasibaigus pandemijai žmonės pradėjo pinigus leisti už finansų rinkų ribų – keliauti, vaikščioti į restoranus. Tai sumažino pinigų srautus“, – kodėl pigo akcijos, vardija T. Marčiulaitis.
Antroji priežastis – prasidėjęs palūkanų normų didėjimas. „Prasidėjus palūkanų normų augimui ir augant infliacijai, imta pardavinėti technologijų įmones su silpniausiais balansais. Pirminis pardavimas lėmė baimę, o ši – paniką. Ji lėmė išpardavimų kaskadą, nes dalis akcijų pirktos už skolintus pinigus. Matėme tipinį burbuliuko scenarijų, kuris greitai pakilo ir greitai susprogo“, – vardija finansų ekspertas.
T. Marčiulaičio pasiteiravus, ar šiuo metu yra saugių turto klasių, kurios padėtų sumažinti nuostolius dėl infliacijos, investuotojo manymu, šiuo metu tokių turto klasių nėra.
Saugių užuovėjų nėra ir artimiausiu metu nereikia tikėtis, kad jų bus.
T. Marčiulaitis
„Saugių užuovėjų nėra ir artimiausiu metu nereikia tikėtis, kad jų bus. Tiesiog laikai savo pinigus, jeigu bijai kažkur dėti. Kol kas turime pusę metų paaugusią infliaciją, kai prieš tai turėjome 6-erius metus labai nedidelę infliaciją. Todėl nereikia labai nerimauti. Ilgą laiką galėjome džiaugtis, o dabar viskas išsilygins. Tragedijos nematau“, – sako jis.
Be to, T. Marčiulaitis pažymi, kad apie 90 proc. šalies gyventojų turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, todėl didelė dalis žmonių Lietuvoje šiuo metu itin sparčiai augina savo turto vertę. „Būsto kainų augimas yra spartesnis nei infliacija, todėl per turto efektą yra padengiamas pajamų praradimas dėl infliacijos efekto. Todėl nusiraminkime, toliau gyvenkime ir nesukime galvos.“
Investuotojas taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios technologijų bendrovės, kurių akcijos šiuo metu yra smukusios daugiau kaip 50 proc., į savo pradines pozicijas gali ir nebegrįžti, tačiau bus ir tokių, kurios pralenks net anksčiau buvusias aukštumas.
Užuovėjos siūlo ieškoti komunalinių įmonių sektoriuje
Investuotojas bei mentorius Mindaugas Navickas pastebi, kad ne visos akcijos čiuožia žemyn, o kaltę dėl smunkančių rinkų turėtų prisiimti technologijų bendrovės, kurių akcijų kainos buvo gerokai pervertintos, todėl padidintos palūkanos susprogdino nedidelį burbulą, o akcijų kainos grįžo ten, kuri ir turėtų būti.
„Teko daryti technologijų bendrovių analizę. Iš 40 didelių milijardinių kompanijų, kurios buvo „ant bangos“ pandemijos metu, tai „Palantir“, „Netflix“, „Shopify“, „Udemy“ ir kitos, 30 niekada neuždirbo jokių pinigų. Nors ir pajamos kiekvieną ketvirtį didėjo, jos vis tiek dirbo nuostolingai, o jų kainos buvo nepagrįstai didelės ir prasidėjus neramumams finansų rinkose investuotojai jų atsikratė“, – aiškina M. Navickas.
Jis teigia dalį technologijų įmonių akcijų pardavęs dar 2021 m. gruodį ir taip sugebėjęs išvengti didelių korekcijų. Tuo metu įmonių akcijų įsigijusiems aukščiausiame taške, investuotojas sako patarimo – parduoti ar laikyti, suteikti negalintis.
„Vykstant šiam nukraujavimui nusprendžiau pabūti nuošalyje ir pažiūrėti, kas vyksta, o ne pirkti kažkur aukštumose. Dabar, kada kai kurių akcijų kainos yra kritusios po 80–90 proc., įdomu žiūrėti ir, galbūt, kažką įsigyti. Man šiuo metu iš rizikingesnių įdomios tokios bendrovės kaip „Beyond Meat“, „DraftKings“, „Duolingo“. Vis dėlto, kas buvo įsigijęs akcijų, kurios dabar smukusios po daugiau kaip 50 proc., tai nieko per daug nepatarsi. Čia tas pats, kaip moteris, būdama 5-ą mėnesį nėščia, ateitų ir klaustų, ką dabar daryti. Nieko čia jau nebepadarysi“, – sako investuotojas.
Jo teigimu, finansų rinkose vyraujant neapibrėžtumui, saugesnę užuovėją galima rasti komunalinio sektoriaus įmonių akcijose (angl. utility sector), kurios dirba pelningai ir nepasižymi dideliais nuosmukiais.
„Ramybę galima rasti ir komunaliniame sektoriuje. Jis laikomas gana saugiu. Nors čia yra mažos grąžos, bet kai rinkos krinta, jis yra vienareikšmiškai saugiausias. Tai gali būti tokios įmonės kaip „NextEra Energy“, „Duke Energy Corp“, „Southern Co“, „Dominion Energy Inc“, „National Grid“. Finansų rinkoms krintant jos taip pat gali kristi, bet mažiau, nes tos įmonės uždirba pinigus, taip pat visos jų moka dividendus“, – akcentuoja M. Navickas.
Geresnius laikus kriptovaliutoms žada 2024 m.
Žemyn rieda ne tik akcijos, bet ir kriptovaliutos, turėjusios apsaugoti nuo infliacijos. Pavyzdžiui, skaitmeniniu auksu vadintas bitkoinas per pastaruosius 6 mėnesius neteko apie 50 proc. savo vertės.
Kriptovaliuta „TerraUSD“, kuri turėjo santykiu 1:1 būti susieta su JAV doleriu, smuko ir pirmadienio vakarą kainavo apie 0,11 JAV dolerių.
Kriptospecialistas ir konsultantas, įmonės „Fintexus“ įkūrėjas Artūras Svirskis sako, kad kriptovaliutos kyla ir krinta ciklais, o artimiausias kilimo laikotarpis galėtų būti prieš 2024 m.
„Ekonominiai ciklai pasaulyje vyksta kas 10 metų. Kriptovaliutų pasaulyje tokie ciklai vyksta kas 4 metus ir yra veikiami bitkoino blokų padalijimo (angl. halving – kai išmoka už naujo bloko kasimą sumažinama perpus). Artimiausias padalijimas įvyks 2024 m. Pusmetį prieš padalijimą viskas pradeda kilti, o po jo vyksta eksponentinis kilimas. Tai vyko 2016 m., 2021–2022 m.“, – aiškina A. Svirskis.
Jis teigia, kad dabartinį kripotvaliutų kritimą lemia investuotojų neužtikrinimas dėl ateities, o žemyn smunka ne tik kriptovaliutos, bet ir kitos turto klasės. Dalį kritimo, eksperto teigimu, gali lemti ir manipuliacijos viešojoje erdvėje.
„Manipuliuoti kriptovaliutų rinkoje yra labai nesunku, nes rinkos kapitalizacija dabar siekia 1,27 trilijono. Tai yra labai maži pinigai lyginant su kitomis turto klasėmis“, – teigia A. Svirskis.
Kriptovaliutų ekspertas taip pat pastebi, kad skaitmeninės valiutos nėra atsvara infliacijai, nors kai kurie taip mano, ir neretai reaguoja į pokyčius akcijų rinkose. „Tam tikrų finansų rinkų indeksai krinta 2–3 proc., o kriptovaliutos gali kristi 5–10 proc. Kriptovaliutos – akcijų birža „ant steroidų“, kur pokyčių amplitudė yra daug didesnė“, – pastebi A. Svirskis.
Jis sako nenustebtų, jei bitkoino kaina netolimoje ateityje nukristų ir iki 13–14 tūkst. JAV dolerių. „Labai nenorėčiau, kad taip būtų, nes esu ilgalaikis investuotojas ir laikau ateičiai. Per praėjusį ciklą bitkoinas krito nuo 21 iki 3,5 tūkst. JAV dolerių – tai yra apie 80 proc. kritimas. Ekspertai, kurie daro technines analizes, mano, kad 20–25 tūkst. turėtų būti kritinė riba, iki kurios galėtų kristi bitkoinas. Tačiau jeigu būtų peržengta ši riba, tuomet kritimas gali būti ir iki 11 tūkst. JAV dolerių. Į kriptovaliutų pasaulį ateina instituciniai investuotojai, kurie nukritus bitkoinui iki 20–25 tūkst. pradėtų jį supirkinėti ir išgelbėtų nuo didesnio kritimo“, – mano kriptospecialistas.
Investuotojas M. Navickas sako kriptovaliutų nelaikantis patrauklia investicija.
„Kriptovaliutos kaip atsiskaitymo priemonė man patinka, viskas yra gerai, tačiau kaip investavimo priemonė ji man nėra patraukli. Akcijų pokyčiai po 10–15 proc. per dieną man yra per dideli. (...) Be to, kriptovaliutų kainą lemia tik paklausa ir pasiūla. Negali įlįsti į žmonių galvas ir pažiūrėti, kokia ta kaina bus ateityje. Tai yra oro stumdymas“, – mano M. Navickas.
