Europos šalys siekia, kad po 8 metų socialinės ekonomikos srityje dirbtų ne mažiau kaip dešimtadalis visų dirbančiųjų. Lietuvoje socialinis verslas vystomas vangiai, nors jo pagalba gali būti itin reikalinga krizinėse situacijose, pavyzdžiui, per pandemiją ar daugėjant pabėgėlių.
Užsiėmime rytą – patys mažiausi. Prieš trejus metus socialinį verslą pradėjusi edukologė Jovita Starkutė sako, kad vystyti jį nėra lengva. Jie rengia užsiėmimus tėvams ir vaikams, įkūrė pusdienio darželį, o dirbant su partneriais padeda mamoms, kurios vaikus augina vienos, ir socialinės atskirties šeimoms.
„Socialinės idėjos tikrai būna geros ir pas mus jų yra labai labai daug, bet tai monetizuoti, paversti verslu yra sunku ir ta kelio atkarpa ir mums nėra ir nebuvo lengva. Bet mūsų specialistų yra daug ir tų, kurie dirba ir versle, ir komunikacijoje – reikalingos skirtingos žinios, tada tai paprasčiau padaryti“, – aiškina „Family Lab Academy“ įkūrėja J. Starkutė.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Lukas Savickas sako, kad Europa siekia, jog po aštuonerių metų ne mažiau kaip dešimtadalis dirbtų socialinės ekonomikos srityje. Pasak jo, Lietuvoje joje dirba vos daugiau nei pusė procento ir tai mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES).
„Dešimtmetį ir daugiau mes kalbame apie socialinį verslą, jo apibrėžimą ir jo vietą, tačiau man atrodo vis dar nėra aiškaus teisinio reguliavimo, sutelkto politinio dėmesio, ši sritis vis dar yra pasimetusi tarp kelių valdyme, vis dar neaišku, ar čia Ekonomikos ministerija, ar labiau Socialinių reikalų ministerija turėtų šia sritimi rūpintis“, – nuogąstauja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Savickas.
Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės, socialiniame versle dirba daugiau žmonių, nei sako Seimo narys, tačiau kiek tiksliai Lietuvoje yra socialinių verslų, duomenų nėra – „Inovacijų agentūros“ bazėje jų užsiregistravę per 120. Agentūroje kuriamas vienas langelis, kuriame socialiniam verslui bus teikiama visa informacija.
„Finansinės priemonės socialiniams verslams yra prieinamos visos, kurios yra prieinamos ir smulkiajam verslui kitam Lietuvoje. Bet jaučiame vėl, kad trūksta žinių ar įgūdžių, kaip jomis pasinaudotų, galbūt pritrūksta informacijos. Tai tikrai planuojame labai aktyviai dirbti su ekosistema, kad juos pasiektų ta informacija laiku“, – dėsto ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Raminta Pučetaitė sako, kad valstybės politika per lėta, skatinant jį kurtis, nors krizinėse situacijose socialiniai verslai gali greitai reaguoti.
„Įvertinant pabėgėlių problemas, krizines įvairias situacijas ir sukuriant galimybes tiems žmonėms integruotis į visuomenę, tai taip, tų galimybių atsiranda daugiau, klausimas, kiek socialinis verslas bus pajėgus tai padaryti, kiek jie turi resursų“, – teigia KTU docentė R. Pučetaitė.
Didžiausia dalis užsiregistravusių socialinių verslų Lietuvoje sprendžia švietimo ir neformalaus ugdymo, aplinkosaugos problemas.
